Palyginus su gyvenviet?mis, sodinink? bendrij? infrastrukt?rai Savivaldyb? neskiria pakankamai l??? ir d?mesio d?l nuo seno i?likusio skirtingo statuso, nors per tris pastaruosius ?alies nepriklausomyb?s de?imtme?ius daug kas pasikeit?. Kolektyvini? sod? prisiminimai liko tik vyresn?s kartos ?moni? galvose, o santvark? poky?iai buvusias vasaros laisvalaikio praleidimo ir pagalbinio ?kio vietas, kur b?davo auginami agurkai, pomidorai ar morkos, pavert? priemies?i? gyvenviet?mis.
Nei miestas, nei kaimas
Ta?iau senasis ? sod? bendrijos ? statusas neretai varo ? nevilt?. Patiems sodininkams i? savo ki?en?s tenka mok?ti u? kiekvien? naujos gatv?s dangos centimetr? ir apskritai u? vis? infrastrukt?r? bei jos prie?i?r?, kai gyvenviet?s gali naudotis seni?nij? pagalba ir keli? prie?i?ros l??omis.
Kaip liudijo ??vyturio? kalbinti SB valdyb? pirmininkai, pastaraisiais metais santykiai tarp savivaldyb?s ir bendrij? pager?jo, ta?iau tam tikras neapibr??tumas vistiek i?lieka. Vienas pirminink?, nenor?j?s vie?ai ?vardinti savo pavard?s, pasak?: ?Mes jiems nei miestas, nei kaimas. Mes ? lyg savoti?kas apendiksas, kur?, jeigu tik gal?t?, su malonumu nedelsiant pa?alint??.
Vieninintel? parama, kurios sod? bendrijos sulaukia i? savivaldyb?s, yra Kretingos rajono sodinink? bendrij? specialioji r?mimo programa, skirta infrastrukt?ros i?laidoms kompensuoti. Beje, ?i programa 2016 m. pasiek? Kretingos rajon? dviej? SB valdybos pirmininki? ? Vilmos Jonutien?s (?Minija?) ir Jurgitos Petkut?s-Marcinkien?s (?Medvalakis?) ? iniciatyva.
Bendrijai ? ne daugiau 3 t?kst. Eur
?i? met? programoje de?im?iai rajono bendrij? numatyta 30 t?kst. eur?. Maksimali suma, kuri? gali ?sisavinti bendrija ? 3 t?kst. eur?, ta?iau savivaldyb? kompensuoja 50 proc. bendrijos patirt? i?laid?. Tai yra, norint pasiimti maksimum?, bendrija i?laid? turi patirti ne ma?iau 6 t?kst. eur?. Tod?l ma?esn?s i?laidos, kuri? i?laidos sudaro, pavyzd?iui, tik 3 t?kst. eur?, gali sulaukti tik 1,5 t?kst. eur? kompensacijos.
“
