?Mes visi ?iuo metu skrendame l?ktuvu, kur? ?iuo metu ir statome?, ? kalb?dama apie pandemin? laikotarp? sako Kretingos rajono ?vietimo centro pedagogin?s pagalbos skyriaus psicholog? Vika Gridiajeva ir sunerimusi kelia klausim?, kuo i?siskirs koronos kartos vaikai.
? ?iandien vis garsiau kalbama apie tai, kad visuomen?s emocin? ir psichin? sveikata vis labiau prast?ja. Kaip pandemija paveik? vaikus ir mokinius?
? Darbe da?nai susiduriu su klausimu ?Ar j?s tikite korona??, lydimu ?tarumo, palengv?jimo, kartais net nuvertinimo ar pa?aipos. Ne mano kompetencijoje kalb?ti apie virus?, jo plitimo greit?, u?sikr?timo galimybes ir tikimybes. Ta?iau a? noriu garsiai kalb?ti ne apie covid epidemij?, o apie psichologini? problem? epidemij?, kuri jau yra ir bus nei?vengiama ateityje.
Dirbu pedagoginiame psichologiniame skyriuje, ir da?niausi mano klientai yra vaikai, paaugliai bei j? t?vai. ?ioje klient? kategorijoje galime steb?ti da?niausiai sutinkamus valgymo, d?mesio ir aktyvumo, raidos, nerimo, elgesio ir elgesio sutrikimus ir, kad ir kaip b?t? gaila, suicidinius ketinimus ar net bandymus. Vienareik?mi?kai noriu pasteb?ti, kad tokio masto klient? poreikio iki tol tikrai nebuvo. Kas tre?ias paauglys mano kabinete kalba apie mirt?.
Turime sovietini? laik? vaikus, Z, Alfa kart? vaikus, ateityje kalb?sime apie ?koronos vaikus?. Svarstau, kad jie tikrai tur?s i?skirtini? bruo??. K? tik gim?s vaikas ?iandien pirmiausia pamato ne pla?i? ?ypsen?, o medicinin? kauk?. Juk ?inome, kad daugiausiai informacijos ?mon?s ?i?skaito? i? burnos ir aki?. Kauk?s labai apsunkina tarpusavio bendravim?, vienas kito supratim?. JAV atliktas tyrimas atskleid?, jog ?mon?s negeba suprasti kito ?mogaus rodom? emocij?, kurios slepiasi po kauke.
?ia tema dom?tis prad?jau tada, kada mano 1-eri? met? dukra mums esant dar?elyje u?mauk?lino man kauk? ant veido. Paprastai ji stengdavosi man j? nuo veido nutraukti, kas yra visi?kai suprantama. Nes vaikai, ?i?r?dami ? m?s? veid?, supranta juos supant? pasaul?. Pvz., ??jote su ma?u vaiku ? parduotuv?, o ten vyksta konfliktin? situacija, dar kas nors keikiasi, mosikuojasi rankomis. K? darys vaikas? Pirmiausia jo akys kryps ? mam?. I?skait?s informacij? i? jos veido jis priims sprendim? verkti, pra?ytis ? rankas, o gal ?ingsniuoti toliau. Ta?iau dabar i?skaityti, kaip reaguoja mama, yra labai sunku. Taigi, galime steb?ti, kad vaikai pasidar? jautresni, juos nuraminti d?vint kauk? yra sud?tingiau. Tik?tina, kad tas ma?ylis toje situacijoje ims panikuoti, verkti ir glausis prie mamos. Kitu atveju, mamai ned?vint kaukes, tikimyb? suma?inti i?g?st? b?t? didesn?. Noriu pabr??ti, kad kalb?jimas apie tai n?ra ?moni? skatinimas nesilaikyti vald?ios nurodym?. Prie?ingai. Svarbu j? laikytis, bet tuo pa?iu stengtis ir suprasti, kas vyksta po kauk?mis.
? K? daryti, kad ma?yliai suprast? mus geriau, net ir d?vin?ius kaukes?
? Turime pasitelkti daugiau ?od?i?, nei ?prastai, daugiau pakrutinti savo balso stygas, kad savo balso tonu suteiktume vaikui daugiau informacijos bei, ?inoma, nepamir?kime k?no kalbos.
Beje, pavasar? buvo atliktas eksperimentas, kurio metu i?siai?kinta, kad skirtingos kauk?s kelia skirtingus jausmus, o priimtiniausios yra medicinin?s. O ?tai juodos kauk?s, ypa?, jei ji u?ima daug vietos veide, ir yra suderintos su tamsia asmens apranga, kelia nerim?. Eksperimento dalyviai buvo labiau link? tokius asmenis vertinti kaip pavojingus, turin?ius slapt? k?sl?, paslaptingus. Taigi, bendraudami su vaikais rinkim?s ?viesesnes, o geriausia ? medicinines kaukes.
? Ar kauki? d?v?jimas kelia psichologini? nepatogum?? Kaip tai veikia vaikus?
? Apskritai kauki? d?v?jimo tyrimai, atliekami pastaruosius du de?imtme?ius epidemij? akivaizdoje ar tiriant musulmoni?kus kra?tus mums atskleid?ia, kad ilgalaikis j? d?v?jimas turi ?takos m?stymui, suvokimui, netgi atmin?iai. D?l apsunkinto bendravimo i?auga agresyvus elgesys. O jautresn?s psichin?s sveikatos ?mon?ms tai gali sukelti ir psichologines traumas. Tuo pat metu kauk?s yra nuolatinis priminimas, kad ?alia tav?s esantys artimesni ar tolimesni ?mon?s gali kelti pavoj? sveikatai. Taigi, tam tikra prasme ?mon?s pradedami suvokti kaip pavojus.
Tokiomis s?lygomis u?aug? m?s? vaikai gali i?siskirti ma?esniu pasitik?jimu savimi, auk?tesniu nerimo lygiu, gali tur?ti ir sul?t?jusi? raid?. Bet visa tai ? tik klausimai. Atsakym? sulauksime po keleri? met?. O ?tai, k? jau tikrai ?inome ? vaikai karantino laikotarpiu vis daugiau laiko praleid?ia prie informacini? technologij?. Viena epidemija pad?jo vystytis kitai epidemijai.
Jau turime ir Lietuvoje atlikt? tyrim?, atskleid?iant?, kad i?maniaisiais ?renginiais naudojam?s daugiau nei rekomenduojama, vidutini?kai ? po 6-8 valandas. O iki karantino pasaulio pediatr? asociacija kalb?jo, kad rekomenduojamas laikas ne ilgiau kaip 1 valanda… Dabar galime tik pasijuokti i? tokio skai?iaus.
Tyrimai rodo, kad 2 valandos prie ekran? paveikia m?s? smegenis, tod?l nereikia steb?tis, jei j?s? ma?yliai nebekoncentruoja d?mesio arba paaugliai skund?iasi, kad neprisimena daug dalyk?, jiems ?siskausta galva.
Taigi, mes turime suprast?jusias kognityvines funkcijas, dideles emocines i?krovas, t?vams ir pedagogams i???kius keliant? elges?. Tam ?takos turi ir per da?nas s?d?jimas prie ?rengini? ekran?. T?vai da?nai klausia psicholog?, k? daryti. Visada kvie?iu pagalvoti, apie tai, o k? darytum?te, jei j?s? vaikas lipt? ant plono ledo? Juk darytum?te visk?, kad j? sulaikytum?te. Toks pats principas turi b?ti taikomas ir ?ia. Mes negalime vaikams leisti pask?sti virtualioje erdv?je: turime ?viesti, kalb?tis apie pavojus, nustatyti ai?kias ribas, o jei reikia ? i?traukti jungtuk? i? lizdo. Taip, ?inoma, kad vaikai bus nepatenkinti, bet t?vai turi toki? teis?. Suaugusieji namuose esame mes. Vadinasi, m?s? pareiga yra u?tikrinti saugum?.
Kita vertus, kai kam kyla klausimas, o kam dabar kurti papildomas problemas? Juk s?di vaikas, kv?puoja ne oru , o ?WIFI?umi?, n?ra konflikt?, tylu, ramu. Visi kas sau… Bet juk i? karantino ka?kada reik?s i?eiti? Ir kas tada i? t? ol? i?l?s? Vaikai ir suaugusieji, kurie nebeturi socialini? geb?jim?? Prarad? ?g?d?ius spr?sti problemas? Kuriems d?l poky?i? smegenyse sunku b?ti empati?kiems?
? Koki? reali? ir skubi? priemoni? turi imtis valstyb?, kad ta deganti raudona lemput? d?l emocin?s ir psichin?s sveikatos netapt? dar viena pandemija?
? Mes visi ?iuo metu skrendame l?ktuvu, kur? ?iuo metu ir statome. Ne?inome, ar nukrisime, ar pavyks pasiekti tiksl?, nes vis dar esame procese. Ta?iau valstyb? tikrai tur?t? kreipti d?mes? ? vaik? ir paaugli? bei j? t?v? psichin? sveikat?. Vienareik?mi?kai! Lietuvos psicholog? s?junga tikrai ?aunias rekomendacijas pateik? vyriausybei. Ta?iau akivaizdu, kad specialistai n?ra iki galo i?girsti.
Vienas pirm?j? punkt? ? gr??inti vaikus ? mokyklas ir ie?koti saugi? b?d? mokytis kontaktiniu b?du. Ma?inant klas?s apimtis, skirstant klas? ? pogrupius, kad nesib?riuot? masi?kai, ir pana?iai. Ta?iau, kaip matome, mokslo metus prakti?kai visi paaugliai baigs nuotolyje. Ie?kau ?ia lygyb?s tarp to, kad dar?elinukai gali eiti ? grupes, o mokyklinukai ? ne. Kuo remiantis priimami tokie sprendimai?
Taip pat labai daug diskusij? keliantis reikalavimas ? test? darymas. Viskas tvarkoje su tuo, jei vaikas tipin?s raidos. Bet, pavyzd?iui, kaip tai bus sprend?iama su vaikais, kurie turi speciali?j? poreiki?, kuriems kiekvienas pasikeitimas yra sunkiai pakeliamas?
B?ta ir daugiau si?lym? ? pavyzd?iui, ?viesti visuomen? apie nevaldomo prie ekran? praleisto laiko ?al?, informacini? technologij? gamintoj? atsakomyb?s prisi?mim? ir kt.
71,648 per?i?r? (-a)