?irdies ir kraujagysli? ligos yra viena da?niausi? mirties prie?as?i? Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo j? ar j? komplikacij? mir?ta net iki 54 proc. ?alies gyventoj?. Vilniaus universiteto ligonin?s Santaros klinik? gydytoja kardiolog? docent? Jolita Badarien? dalijasi informacija, kaip ?irdies ir kraujagysli? ?vykiai, tokie kaip miokardo infarktas ar prie?infarktin? b?kl?, pakei?ia pacient? gyvenimus, ir pataria, kaip gyventi toliau, kad tai nepasikartot?.
Pa?adus pamir?ta, o mitais tiki
?Da?niausiai kardiovaskuliniais ?vykiais vadinami miokardo infarktas, insultas ar prie?infarktin? b?sena. ?ios ligos, jei staigios, sukre?ia ?mog? ir priver?ia susim?styti, kod?l jam taip nutiko. I? patirties galiu pasakyti, kad da?niausiai jie kaltina stres? sukelian?i? aplink?. Taip, tai svarbus rizikos veiksnys, bet kitus jie link? nusl?pti ir tik paklausus prisipa??sta, kad nema?ai r?k? ar valg? rieb? maist?, ma?ai jud?jo. Ir nors gul?dami ligos patale pasi?ada mesti r?kyti, valgyti sveikesn? maist?, numesti svorio ir gerti paskirtus vaistus, pacientai pa?adus da?niausiai pamir?ta po 3?6 m?nesi??, ? sako gydytoja J. Badarien?.
?Atsi?velgiant ? ligoni? b?kl?, d?l individuali? prie?as?i?, toki? kaip cholesterolio koncentracijos ma?inimas ar kraujo skystinimas, paskiriami vaistai, ta?iau pacientai kartais nustoja juos gerti, nes apie juos sklando ?vairi? mit?. Vienas j? ? kad gr??us namo galima nustoti juos vartoti, ta?iau tai netiesa. Medikamentus, pvz., po miokardo infarkto, da?niausiai reikia gerti vis? gyvenim?, o vienos grup?s vaistus ? bent metus. Kitas mitas ? prie vaist? galima priprasti. Tai irgi netiesa, jie yra labai reikalingi ir prie j? nepriprantama?, ? teigia docent? J. Badarien?.
Gyvenimo b?do poky?iai ? privalomi
Paklausta, kaip savo gyvenim? po kardiovaskulini? ?vyki? tur?t? keisti pacientai, medik? pabr??ia, kad r?kantys tur?t? i? karto atsisakyti ?io ?alingo ?pro?io. Galvoti, kad visgi galima retkar?iais par?kyti, irgi yra klaidinga. Taip pat rekomenduojama beveik kiekvien? dien? aktyviai jud?ti bent po 30?40 minu?i?.
?O kalbant apie mityb?, reikia prisiminti, kad bet koks riebus maistas skatina did?ti cholesterolio koncentracij?. Pacientams rekomenduojama valgyti daugiau neso?i?j? riebal?, taip pat ? racion? ?traukti dar?ovi?, ?vairi? kruop?, ?uv?. Baltos m?sos galima valgyti tik kart? per dien?, o raudonos ? dar re?iau. ?inoma, reikia nepamir?ti vartoti gydytojo paskirt? vaist? ir tai daryti nuolat, o ne tik kai pakyla spaudimas ar pan.?, ? pabr??ia J. Badarien?.
Pasak medik?s, kardiologai kasdien?je praktikoje vis da?niau taiko holistin? gydymo metod?. Tai rei?kia, kad pacientas raginamas savo gyvenime siekti darnos. Jei bus vartojami tik vaistai, bet fizinis aktyvumas i?liks minimalus, ?irdies ir kraujagysli? ligos gali pasikartoti. Ir prie?ingai ? jeigu pacientas nevartos gydytojo paskirt? b?tin? vaist?, o tik sportuos ir sveikai maitinsis, pasikartojan?io ?irdies ir kraujagysli? ?vykio rizika i?liks didel?.
Kaip suma?inti cholesterolio kiek??
?Cholesterolio kiekis atlieka ypating? vaidmen? kardiovaskulini? ?vyki? prevencijoje, tod?l j? b?tina nuolat steb?ti. Padid?jusi cholesterolio koncentracija kartu su u?degimu sukelia ateroskleroz?. Tod?l, gydant ?irdies ir kraujagysli? ligas, svarbu ma?inti padid?jusi? cholesterolio koncentracij?. J? rekomenduojama suma?inti daugiau negu 50 proc. nuo pradin?s ribos ir ma?iau nei iki 1,4 mmol/l. Kuo ma?esnis cholesterolio kiekis, tuo geriau?, ? paai?kina kardiolog? J. Badarien?.
Po kardiovaskulini? ?vyki? skiriama kit? grupi? vaist?, toki? kaip angiotenzino sistem? slopinan?i? preparat?, ma?inan?i? arterin? kraujo spaudim? ir ?irdies nepakankamumo i?sivystymo rizik?, ?irdies susitraukimo da?n? retinan?i? beta adrenoblokatori?, kurie suma?ina pakartotinio ?irdies kraujagysli? ?vyki? i?sivystymo rizik?, taip pat tinkam? pacientams, sergantiems ?irdies nepakankamumu ir kuri? suma??jusi i?st?mio frakcija, antiangregant?, padedan?i? i?vengti pakartotinio miokardo infarkto ar prie?infarktin?s b?kl?s ir apsaugan?i? nuo stento tromboz?s, taip pat statin?, kurie suma?ina ne tik padid?jusi? cholesterolio koncentracij?.
?Statinai ma?ina ne tik padid?jusi? cholesterolio koncentracij?, bet ir pakartotinio ?vykio ar mirties nuo kraujagysli? lig? tikimyb?. Taip pat statinai suma?ina poreik? pakartotinai atlikti ?irdies kraujagysli? pl?tim?. Surinkti statistiniai duomenys rodo, kad ilgalaikis statin? vartojimas (pavyzd?iui, 40 met? ir daugiau) ir iki 1 mmol/l suma?inta ma?o tankio lipoprotein? cholesterolio koncentracija kardiovaskulinio ?vykio tikimyb? gali suma?inti net 52 proc.?, ? teigia docent? J. Badarien?.
Ta?iau, kad ir kokius vaistus po kardiovaskulinio ?vykio paskiria gydytojas, pacientas turi laikytis pagrindin?s taisykl?s ? juos vartoti. Tik pareigingai vartojami vaistai padeda u?kirsti keli? ligoms ar ?vykiams pasikartoti. Medik? taip pat persp?ja, kad, vien? dien? pamir?us i?gerti paskirt? tablet?, kit? dien? dviej? gerti nerekomenduojama.
?Be viso to, labai svarbus paciento ir gydytojo kardiologo bendradarbiavimas. Europos ir Amerikos specialistai nuolat galvoja apie kardiovaskulinius ?vykius patyrusius pacientus ir i?leid?ia gydymo nuorodas, kuriomis remiantis galima kvalifikuotai gydyti pacientus po kardiovaskulinio ?vykio?, ? sako kardiolog? J. Badarien?.
34,180 per?i?r? (-a)