?ylant klimatui daug?ja ekstremali? meteorologini? rei?kini?, tad Lietuvos agrarini? ir mi?k? moksl? centro (LAMMC) ?emdirbyst?s instituto mokslininkai tiria j? poveik? ?em?s ?kio augalams ir naujausi? bandym? rezultatus k? tik pristat? Lauko dienos renginyje.
Imitavo kru?os nukirstus ir nulenktus rapsus
Ypa? pavojinga pas?liams yra vis da?n?janti kru?a, tod?l pas?li? savidraudos fondo iniciatyva LAMMC jau antrus metus atliko ?iemini? raps? regeneracini? galimybi? tyrimus. Tokie tyrimai svarb?s, norint teisingai ?vertinti kru?os daromus nuostolius ?iemini? raps? pas?liams ?kinink? laukuose.
?Kru?os ?al? rapsams imitavome keturis kartus skirtinguose j? i?svystymo tarpsniuose ir nustat?me, kad rapsai turi itin stiprias regeneracines savybes, t.y. kru?os nukirsti augalai i? dalies atauga. Pernai met? tyrimai parod?, kad jeigu rapsai buvo pa?eisti prie? ?yd?jim?, derliaus praradimai siek? 11 – 15 proc., o pa?eidus juos ?yd?jimo pabaigoje ? buvo prarasta daugiau kaip 70 proc. derliaus. ?iais metais rezultatai ?iek tiek skirsis, bet tendencijos i?lieka pana?ios?, – Lauko dienos renginyje rezultatus pristat? LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Au?kalnien?.
T?stini? bandym? metu mokslinin? ?sitikino, kad apskritai rapsai yra labai stipr?s augalai, turi stiprias regeneracines savybes, tod?l svarbu po kru?os at?jus ? raps? lauk? neskub?ti i?sig?sti. Pa?eisti prie? ?yd?jim?, jie regeneruojasi gana lengvai, o v?lyvojoje stadijoje pa?eisti augalai taip pat dar turi j?g? i? dalies atsitiesti.
?Vis tik, nors pa?eisti rapsai i? dalies atsitiesia, bet ?kininkai turi ?d?ti daug papildom? pastang?, kad i?saugot? derli? i? likusi?j? raps??, – sak? O. Au?kalnien?.
Lauko dienoje dalyvav? ?kininkai juokavo ? ?kam ?ia imituoti kru?os ?al?, atva?iuokite pas mus ? laukus?. I? visos Lietuvos suva?iav? ?kininkai ?vardino, kad or? s?lygos pastaraisiais metais akivaizd?iai kei?iasi ir tod?l j? pas?liams gr?sm? kelia pla?iausio spektro rizikos: li?tis, kru?a, audra, sausra, i??alimai, i??utimai, v?lyvosios ?alnos ar netik?tai ant ?ydin?i? raps? i?krit?s sniegas.
T?stinio ?iemini? raps? regeneravimosi galimybi? tyrimo rezultatai bus perkelti ? apsidraudusius ?kininkus vienijan?io pas?li? savidraudos fondo ?VH Lietuva? raps? vertinimo metodikas Lietuvoje ir Latvijoje.
?Savidraudos fondui svarbu teisingai ?vertinti patirtus ?emdirbi? nuostolius d?l skirting? meteorologini? rei?kini?, tod?l aktyviai dalyvaujame mokslin?je??vie?iamojoje veikloje. Tikiu, kad sur?m? galvas su mokslininkais rasime efektyviausius b?dus, kaip apsaugoti Lietuvos ?kinink? laukus?, – sak? pas?li? savidraudos fondo ?VH Lietuva? vadovas Martynas Rusteika.
Bandymai su 5 ?iemini? kvie?i? veisl?mis
O. Au?kalnien? pristat? ir LAMMC ?emdirbyst?s institute atliktus penki? ?iemini? kvie?i? veisli? skirting? s?jos laik? bandymus. Pasak jos, kintant klimatui ir technologijoms atsiranda nauj? problem?, ? kurias b?tina atkreipti d?mes? pasirenkant, atrodyt?, tok? ?inom? parametr? kaip s?jos laikas.
?Ir moksliniai bandymai, ir ?kinink? praktika parod?, kad ankstyva s?ja lemia blogesn? kvie?i? ?iemojim?, o per?iemoj? atskir? veisli? augalai link? labiau i?gulti, d?l ?io rei?kinio prarandamas ne tik derlius, bet ir pablog?ja jo kokyb?. V?lesn? s?ja yra pagrindinis ?ingsnis kovojant su pikt?ol?tumu. D?l to nerekomenduojame ankstinti ?iemini? kvie?i? s?jos laiko. Kuo ilgesni tampa ?iltieji rudenys, tuo labiau mes turime s?j? artinti prie ?iemos?, – rekomendavo mokslinink? O. Au?kalnien?.
Lauko dienos renginyje ?kininkai taip pat buvo supa?indinti ir su naujausiais s?kl? beicavimo bandymais, ?i? met? augal? apsaugos aktualijomis.
Lokalios meteorologin?s stotel?s
Dar vienas itin ry?kus su klimato kaita susij?s pokytis ? meteorologiniai rei?kiniai tampa lokal?s: toje pa?ioje seni?nijoje vieno ?kininko lauke gali pliaupti li?tis, kapoti kru?a, o gretimi laukai kent?ti d?l sausros. D?l to auga poreikis vadovautis maksimaliai tiksliais meteorologiniais duomenimis.
?Turime tiksl? per kelet? met? Lietuvoje pastatyti lokali? meteorologini? stoteli? tinkl?, kuris ?galint? dar tiksliau ?vertinti ekstremali? rei?kini? mast? ir j? darom? ?al? pas?liams. Eksperimentin?s lokalios stotel?s Lietuvoje jau veikia ir jos matuoja v?jo greit?, oro bei dirvos pavir?iaus temperat?r?, krituli? kiek? ir kitus rodiklius?, – pasakojo M. Rusteika ir demonstravo LAMMC ?emdirbyst?s instituto laukuose veikian?ios lokalios stotel?s veikimo principus.
Pasak O. Au?kalnien?s, kintant klimatui b?tina nuolat atnaujinti savo ?inias ?em?s ?kio srityje, o mokslini? bandym? metu gauta objektyvi informacija yra naudinga visiems ? ir ?kininkams, ir pas?li? ?al? vertintojams, ir politikams, ir patiems mokslininkams.
D?l gamtos kataklizm? pernai pas?li? savidraudos fondas ?VH Lietuva? m?s? ?alies ?kininkams i?mok?jo 8,5 mln. eur? pas?li? ?al? kompensacij? ? beveik 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Vilma Venckutonyt?
