Mudvi jau u?augome, jau nebesipe?ame d?l ?aisl?, jau nebesidaliname vienu kambariu, tarp m?s? jau daug kilometr?…Bet ar tai k? nors kei?ia? Ne ? tu man dabar dar labiau reikalinga ir mylima.

Mudvi kartu u?augom, dalinom?s ?aislais, saldainiais, kambariu. U?augom skirtingos, bet ir pana?ios. Kalbam kone vienodais balsais? Dar vis skolinam?s viena kitos drabu?ius…

Meluo?iau, jei saky?iau, kad niekada nesigin?ijom, nesibar?m. Kartais atsimenu kok? vaiki?k?, kvail? konflikt? ir suspaud?ia ?ird?? Ta?iau paskui susim?stau ? gal visi tie ma?i pasibarimai ir paverkimai pagalv?n buvo tam, kad pa?intum?m, suprastum?m, pajaustum?m viena kit?? Tam, kad dabar gal?tum?m taip lengvai bendrauti ? beveik skaityti viena kitos mintis, ?inoti kiekvien? charakterio niuans?, mok?ti sutarti ir susitarti d?l visko, visada.

Ma?a b?dama d?l savo ses?s b??iau padariusi visk?. Neleisdavau jos skriausti. Pamenu, kaip nebyliai susivienydavom, nety?ia i?kr?tusios ka?koki? ?unyb?. Pamenu ir tai, kaip glaud?m?s viena prie kitos, kai namuose skamb?davo t?v? barniai… Apsikabindavome ir tur?davome tik viena kit?…

Dabar d?l jos lygiai taip pat padary?iau visk?. O ar gali b?ti kitaip? ?inau, kad ne visose ?eimose tarp vaik? susiklosto tokie artimi santykiai, ta?iau to suvokti negaliu.

Kaip a? gal??iau negalvoti, nesir?pinti, nemyl?ti jos? Juk mes ? ses?s, kuri? daugiau pasaulyje neturim, nei viena?

“”