Patyr?s klasikini? balet? ?restauratorius?, baletmeisteris Kirilas Simonovas Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre rugs?jo 17, 18, 19 dienomis pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto ?Romeo ir D?uljeta? premjer?. Vienu ry?kiausi? ?iuolaikini? choreograf? vadinimas K. Simonovas sako, kad norint ?tikinti ?i?rov? scenoje neb?tina naudoti savo gyvenimi?k? patir?i?. Jam sud?tingiausia s?d?ti ?i?rov? sal?je bei stebint koleg? k?rinius pasijusti eiliniu steb?toju.
Ar laisvalaikiu jums pavyksta spektakl? pa?i?r?ti kaip eiliniam ?i?rovui?
?i?r?ti spektaklius man n?ra taip sud?tinga kaip klausytis muzikos. Kai i?girstu muzik? neju?ia imu galvoti kokiam pastatymui tai gal??iau panaudoti. Estrada man?s nejaudina, nes tai tiesiog pa?alinis triuk?mas, kuris mane erzina, ta?iau gera muzika mane skatina kurti. Bloga muzika mane suerzina: nes protas tarsi sako, kad reikia kurti, o i? to ka?k? sukurti ne?manoma (juokiasi).
Maskvoje, kai nebuvo pandemijos, buvo galima i?vysti spektakli? i? viso pasaulio ir a? labai tai m?gau. Jei spektaklio metu a? pamir?tu kas jo choreografas, kaip tai sukurta, nenagrin?ju i? kur sklido muzika ar ?viesa, rei?kia k?rinys tiesiog u?buriantis.
J?s? k?rybinis kelias sud?tingas: statoti ?ymiausi? pasaulio k?r?j? spektaklius, juos restauruojate bei prikeliate naujam gyvenimui savitai perteikdamas visiems ?inomas istorijas?
Tarkim, S. Prokofjevas ? mano mylimiausias kompozitorius. A? sta?iau daug jo balet?, kai kurie retai kur statomi. Tai pilnametra?iai baletai: ?Pelen???, kur? sta?iau Novosibirske, Saratove, Petrozavodske, greitai ? statysiu Maskvoje, ?Romeo ir D?uljeta? ? statytas tris kartus, vienas j? – Petrozavodske, ?Sakm? apie akmenin? g?lel??, vienaveiksmis baletas ?Juokdarys?, kur? statysiu Maskvoje, ?Plieninis ?uolis?, kur? sta?iau Saratove. Man ?is kelias patinka. A? ?io kompozitoriaus spektaklius galiu statyti nuolat. Man tai nei?semiamas ?kv?pimo ?altinis. A? labai myliu Williamo Shakespeare’o k?ryb?. Manau, kad geresnio libreto ra?ytojo baletui n?ra iki ?iol. Galima paimti bet kuri? jo pjes? ir libretas paruo?tas. Sud?tingiau rasti muzik?.
J?s? pastatym? s?ra?as ?sp?dingas. Ar liko dar ne?gyvendint? svajoni??
Kiekvienas naujai statomas spektaklis ? mano svajon?s i?pildymas. Suk?riau daugiau nei 50 spektakli?. Kai kuriuos k?rinius ne po vien? kart?. Turiu id?j? k?riniu scenoje paversti kai kuriuos muzikos k?rinius. Svajoju pastatyti ?okio spektakl? ?Titanikas?, kurio pagrindu tapt? ?i? tragedij? i?gyvenusi? ?moni? dienora??iai. Ai?ku, nesinori tik li?dn? istorij? paversti spektakliais, bet juk jos neatsiejama m?s? gyvenimo dalis. ?Titanikui? panaudo?iau Gavin Bryars?o kompozicij? ?The Sinking of the Titanic?. Mano planuose ir spektaklis apie Marie Ciuri, nors paprastai nestatau apie asmenybes. Ta?iau ?i moteris mane ?avi savo pasiaukojimu mokslo progresui. Tikiuosi, kad jau naujo sezono metu kursiu spektakl? pagal fantastikos ra?ytojo Isaac Asimov ?A? – robotas?.
Kaip pasikeit? Klaip?da ir baleto trup? nuo j?s? paskutinio atvykimo?
Po pandemijos a? tapau kitokiu. Pasaulis pasikeit?. ?mon?s kitokie. Ir teatro baleto trup? labai pasikeit? nuo Piotro ?aikovskio baleto ?Spragtukas? premjeros. Baleto artistai smarkiai patobul?jo: 2019 m. jie buvo jauni ir ver?l?s, ?iandien ? jauni ir stipr?s. Ir nauj? baleto artist? atsirado. Dalis baleto trup?s nari? mane pa??sta, nes mums teko dirbti kartu. Statyti nauj? spektakl? Klaip?doje ?ymiai lengviau.
Laukiame Sergejau Prokofjevo baleto ?Romeo ir D?uljeta? premjeros. Kokia jis bus?
D?uljeta bus jauna mergina su autizmo spektro sutrikimu, bet tai netaps spektaklio a?imi. Autizmas ? tik jos i?skirtinumas, kaip charakterio savyb?. Ir ?is i?skirtinumas daugiau svarbus D?uljetos t?vams, nei jai pa?iai. Ji ne?ino, kad ji i?skirtin?. Austistai juk nesupranta, kad jie kitokie? Ir kas nusprend? kokie mes turime b?ti? Mes ne?inome kaip jie mus supranta, kaip mato pasaul?. Galime tik ?sivaizduoti.
Mintis statyti ?Romeo ir D?uljet?? Klaip?doje kilo 2019 m. ruden?, o premjera tur?jo b?ti parodyta 2021 m. vasar?. Pandemija visk? sujauk?. Prab?go tiek daug laiko, kad ne tik a? pasikei?iau, bet ir perm?s?iau spektaklio koncepcij?. Jos pagrindu nebus D?uljetos i?skirtinumas. Beje, a? autistais, tarp kuri? yra garsi? meninink?, gydytoj? ir kit? profesij? atstovai, labai ?aviuosi.
Klaip?doje statome balet? ?Romeo ir D?uljet?? apie meil?. Da?niausiai ?i visam pasauliui gerai ?inoma istorija statoma kaip dviej? ?eim? konfliktas. Ypa? da?nai spektaklis statomas kaip istorija apie karus vykusius ?vairiausiais laikme?iais. Net a?, kai pirm? kart? sta?iau ?Romeo ir D?uljet??, pateikiau tai kaip istorij? po neva ?vykusi? karo. Tarsi k? tik ?vyko karas, kuris sugriov? vis? pasaul?, o ?ia du vienas kit? mylintys ?mon?s. Tad karo tema, konfrontacija ? man?s nebedomina.
Dabar statau spektakl? su daugybe skirtingos meil?s linij?. Romantin? Romeo ir D?uljetos meil?. Motinos Madam Kapuleti meil? savo dukrai. D?uljeta i?skirtin?, tad mama j? beproti?kai saugo. Taip myli, kad net savo veiksmais ir noru apsaugoti kenkia vaikui. Mama mano, kad jos dukra nesugeb?s i?gyventi sociume, tad ima jai kurti alternatyv?j? pasaul?. Deja, tokiais veiksmais mama neleid?ia dukrai tobul?ti ar, svarbiausia, myl?ti. Vaikas tarsi u?daromas ? kokon?, kad i?orinis pasaulis jam nepakenkt?. Toki? mamos meil? da?nai sutinkame gyvenime ar ne?
T?vo meil?: t?vas myli dukr?, supranta kaip beproti?kai D?uljet? myli mama ir pasiduoda ?monos ?takai. D?uljetos aukl?s pasiaukojanti meil?. Aukl? da?niausiai spektakliuose vaizduojama kaip sena moteris. Kod?l ji tur?t? b?ti sena? Juk gali b?ti ir mamos bendraam?? ar net jaunesn?. Aukl? bus jauna ir D?uljet? myl?s draugi?ka meile. Tebaldas D?uljetai jaus broli?k? meil?. Jis bus agresyvus, grie?tas, bet jis irgi sieks D?uljet? apsaugoti. Juk tai irgi stiprus meil?s jausmas? ?ventikas Lorenso, kurio meil? siu?etui suteikia ramyb?s, veda link Dievo ir tyrumo. Visi jie myli savaip.
Skaud?iausias ?ios istorijos momentas: daug meil?s, bet ir daug auk?, ir daug kalt?j?. Ir visi herojai veik? i? meil?s. Savito jos supratimo. ?mogus silpnas. Ne kiekvienas gali susitvarkyti su savo jausmais kaip ?ventikas Lorenso. ?Romeo ir D?uljeta? pasakoja apie klaid? virtin? su siaubingu finalu.
Kod?l parodant D?uljetos unikalum? pasirinktas b?tent autizmo sindromas?
Manau, kad autistai jausm? srityje i?skirtiniai. Jie tarsi turi tiesiogin? ry?? su kosmosu. Ar atkreip?te d?mes? kaip autistai ? jus ?i?ri? Atrodo, kad jie mato ?mones kiaurai. Jie ypatingai jautr?s. Tai ?mon?s, kurie tarsi fizi?kai negali sumeluoti. Tai i?skirtin?s savyb?s, sutinkate? Austistams tarsi ka?ko ir tr?kt?, bet kartu ir duota labai daug. ?ie ?mon?s yra tap? daugyb?s film?, kuriais a? ?aviuosi herojais. Kaip ?Lietaus ?mogus?, ?Forestas Gampas?, net serialas ?Geras daktaras? apie jaun? gydytoj? autist?, kuris net jei susiduria su sunkumais, ta?iau turiu i?skirtinum? ? gali diagnozuoti lig? d?ka savo jautrumo.
Kaip rinksit?s baleto artistus pagrindin?ms ?okio partijoms atlikti?
Svarbiausia baleto artist? galimyb?s. Juk turime paruo?ti tris spektaklio pagrindini? partij? ?ok?j? sud?tis. ?i?ri ? atlik?j? ir herojaus portret? kuri atsi?velgdamas ? jo fizinius duomenis, pasaulio supratim? ir kita. Kartais ir a? turiu i?ankstin? nusistatym? k? noriu sukurti, bet kuriant ?i? ?Romeo ir D?uljeta? istorij? – tikrai ne.
Kokiu b?du baleto artistei pavyks atkleisti D?uljetos i?skirtinum??
? t? i?skirtinum? ?i?riu tarsi ? brangakmen?. Ir visos galimos priemon?s man atrodo netinkamos. Nenoriu nieko ??eisti. Tiesiog jautri, savimi nepasitikinti D?uljeta. Man labiau norisi parodyti kaip D?uljeta nepritampa prie visuomen?s. Manau, kad judesiais to parodyti negalima ir b?t? netoleranti?ka.
Manau, kad tiek valstyb?s turi u?tikrinti, o mes turime pasistengti, kad jokie i?skirtinum? turintys ?mon?s visuomen?je nesijaust? ?kitokiais?.
?i?rovai ?Romeo ir D?uljet?? ?vej? r?muose i?vys rugs?jo 17, 18, 19 dienomis. Kaip vyksta repeticijos?
Baland? su Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe pastat?me pirm? spektaklio veiksm?, o dabar repetuojame – antr?. Jie labai skirtingi tiek savo nuotaika, tiek scenografija, tiek kostiumais. Keista, kad spalv? gama pirmas veiksmas tamsus, o antras ? baltas, kupinas religini? simboli?. Principingai stengiausi, kad tarp ?i? dviej? veiksm? statymo padarytume k?rybin? pauz?. Darydamas per greitai neb??iau i?veng?s choreografini? pasikartojim? i? pirmo veiksmo. Noriu, kad antrame veiksme ?i?rovai pasijust? tarsi kitame spektaklyje.
Pirmame veiksme nieko blogo nenutinka, tad jis pakankamai ?viesus. Visi vieni kitus pamat? ir suprato, kad nesutaria. D?uljeta elgiasi keistai… Visos dramos ?vyks antrame veiksme: Tebaldo ir Merkucijaus mirtys, Romeo ir D?uljetos pirma naktis kartu, vestuv?s, i?siskyrimas. Problemos dar labiau pabr?? D?uljetos i?skirtinum?: agresyvum?, ?auksm?, keistus judesius. Autist? agresija n?ra nukreipta ? ?mones: jie tiesiog taip ginasi.
Ar su ?ok?jais daug diskutuojate apie kuriam? spektakl??
A? nem?gstu paai?kinim?, diskusij?, bet daug choreograf? taip daro. Man svarbiau parodyti. Kaip man viena mano pedagog? sak?: jei reikia daug kart? ai?kinti, geriau to nedaryti, nes ?mogus vis tiek nesupras. Man norisi, kad baleto artistas spektaklio koncepcijos supratim? savo viduje i?augint? pats. Vertinu, kai atlik?jas man pasakoja kaip suprato kuriam? heroj?. Nors tai visai ne taip kaip a? sumaniau. Esu d?kingas u? ?d?tas pastangas. Man tai ?domu.
Tarkim, Romeo ir D?uljetos istorij? ?ino kiekvienas. N?ra k? pasakoti. Man norisi, kad ?mon?s rast? savas jos versijas.
Ar norisi, kad siu?et? pagal j?s? sumanym? suprast? ir ?i?rovai?
Kaip jie supras man n?ra svarbu. Svarbiau, kad j? sielas mano pastatymai paliest?, lygiai taip kaip palie?ia man?j?, kai apie juos galvoju, kai kuriu. Kad mano spektakliai jiems u?gniau?t? kvap?.
Tarkim, ateidamas ? ?Romeo ir D?uljet?? ?mogus ?ino, kad ?ios istorijos finalas bus tragi?kas. Svarbu kokius jausmus tai sukels ?i?rovui ir kokias naujas emocijas pad?s atrasti.
Juk svarbus spektaklio veik?jas yra ir S. Prokofjevo muzika, kuri? kiekvienas ?mogus taip pat priima savaip. Manau, kad b?tent ?io spektaklio partit?ra labai maloni ir priimtina ausims (juokiasi). ?i muzika tokia informatyvi, kad gali u?merkti akis ir tavo fantazija nupie? vis? spektaklio vaizd?. ?okis tarsi ?ios muzikos papildymas, bet su S. Prokofjevo k?riniais visada taip. Buvo laikai, kai ?mon?ms buvo sunku perprasti, priimti ?io kompozitoriaus muzik?, bet dabar viskas pasikeit?. Tarkim, net garsi baleto artist? Galina Ulanova i? prad?i? man?, kad S. Prokofjevo muzika netinkama baletui: sak?, kad ?ios kakofonijos ne?manoma klausyti. Ta?iau v?liau ji ?? vaidmen?, atne?us? jai ?lov? ir pripa?inim?, pamilo. S.Prokofjevo ?Romeo ir D?uljeta? ? tai himnas meilei.
Bijau, kad atsiras ?moni?, kurie sakys, jog meil?s n?ra?
Gal Lietuvoje taip ir pasakys, bet Rusijoje ? ne. Net jei n?ra, sakys, kad yra (juokiasi). Mes skirtingi. Lietuviai labiau i?laikyti, i?aukl?ti, neatskleid?iantys jausm?, rusai ? atviresni ir i?ori?kai laisvesni, nors kompleks? turi.
O j?s? gyvenime yra meil??
?inoma. Kaip be to gyventi choreografui.
Norint kurti reikia praktikos?
Ne?inau. Meil? neb?tinai turi b?ti nukreipta ? k?ni?k? asmen?. Tarkim, meil? Dievui. Bet kokiu atveju savo i?gyvenim? nenaudoju k?ryboje. Dariau tai tik kart?, kai buvau labai jaunas. Tada k?riau labai jautr? spektakl? apie save, savo draugus. Ir spektaklis buvo toks jaunatvi?kas, sprogdinantis, seksualus… B?gant laikui suprantu kod?l menas ir k?ryba kone sinonimai, nes ne viskas tikra, o sukurta. Kaip sako viena garsi baleto pedagog?: ne visada svarbu, kad balerina jaust? tai k? ji kuria scenoje. Kad ne ?sijautimas, kito asmens jausm? i?gyvenimas svarbiausias. Juk taip galima ir i?prot?ti. Ir tai ne juokelis. Buvo balerina, kuri taip gerai ?sijausdavo ? heroj?s, kuri spektaklio finale i?prot?ja, partij?, kad gyvenim? pati baig? tokioje b?senoje.
?i?rovas turi pajausti daugiau nei baleto artistas. Stebuklas turi ?vykti ne scenoje, o ?i?rov? sal?je. Svarbu, kad k?rinio chemija u?kr?st? tai ?i?rin?ius.
Klaip?dos valstybinis muzikinis teatras ruo?iasi Sergejaus Prokofjevo ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta?, kuriamam pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o k?rin?, premjerai. ?i?rovai ?vej? r?muose j? i?vys rugs?jo 17, 18, 19 dienomis.
Menin? spektaklio koncepcij? kuria tarptautin? statytoj? komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas ?ervenikas, scenograf? ir kostium? dailinink? Jekaterina Zlaja (Rusija), ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcij? autorius Linartas Urnie?is.
724,948 per?i?r? (-a)