Jekaterina Zlaja: ?B?gant am?iams nesikei?ia tik meil??

Apie Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta? i?skirtinumus, laikui nepavald?i? meil? pasakoja scenograf? ir kostium? dailinink? Jekaterina Zlaja. ?Noriu, kad ?i?rovas pamatyt? ?Romeo ir D?uljet?? ir suprast?, kad tai jam artima?,- sako k?r?ja.

Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro gerb?jai jau rugs?jo 17, 18, 19 dienomis Klaip?dos ?vej? r?muose m?gausis Sergejaus Prokofjevo ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta?, sukurto pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o pjes?, premjera.  Spektakl? Klaip?doje kuria tarptautin? statytoj? komanda: patyr?s klasikini? balet? ?restauratorius?, baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas ?ervenikas, scenograf? ir kostium? dailinink? J.Zlaja (Rusija), ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcij? autorius Linartas Urnie?is.

Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre ruo?iat?s jau antram spektakliui?

Kai sutikau atvykti ? Klaip?d? antram spektakliui, ?inojau, kad vykstu ? miest?, kuris man patinka, ir dirbsiu su komanda, kuri? vertinu kaip profesionalus. Tai pad?jo man apsispr?sti. ?inoma. Ne ? visus teatrus sutinku atvykti antr? kart?. Renkuosi. Bet pas jus sutikau.

Ir ai?ku b?simo spektaklio ?Romeo ir D?uljeta? tema mane ?u?kabino?. Man patiko b?tent choreografo Kirilo Simonovo sumanymas, nors jis mane kviet? kartu dirbti ir kitame spektaklyje, Petrozavodske. ?ioje ?Romeo ir D?uljeta? ?inau apie k? kalb?ti.

Papasakokite, kaip pavyko naujai pamatyt visiems itin gerai pa??stam? skaud?i? Romeo ir D?uljetos meil?s istorij?? K? akcentuosite labiausiai?

Svarbiausias m?s? spektaklio akcentas – Romeo ir D?uljetos jausmai, o ?eim? konfliktas lieka tarsi istorijos fonas. Juk nuolat vyksta koks nors karas – tarp klan?, tarp kitaip manan?i?. Ir nesvarbu kur ir d?l ko tai vyksta, m?s? gyvenime svarbiausia meil?, kaip ir ?iame spektaklyje.  B?tent meil?s tema inspiravo scenografij? ir kostium? spalvin?s gamos pasirinkim?. Visa ?ok?j? trup? bus aprengta pilkai ir taps pilka mase, fonu.

Viena i? scen? – klan? kautyn?s. Vyrai su suknel?mis. Kod?l? Nes vyrai ?iais laikais kartais puola ? moterims priskiriam? isterij?, tod?l jie su suknel?mis. ?iame laikmetyje viskas susimai??: moterys vadovauja ir perima vyri?kas savybes, vyrai pama?u perima moteri?kas savybes ir isterikuoja.

? ?? pasaul? mes pa?velgsime D?uljetos akimis, o ?i asmenyb? spektaklyje ypatinga. Gal ji autist?, gal dar ka?kuo kitokia? Visa tai i?vysite jos ?okyje. D?uljeta pasaul? jaus savaip ir labai jautriai. Ji ?i?ri ? ?it? pilk? mas? ir joje randa ka?k? i?skirtinio ? Romeo. ?siplieskia meil?. Jis jai tampa ir ?viesa, ir pasauliu. Kostiumai pad?s i?ry?kinti Romeo ir D?uljetos i?skirtinum?: j? r?bai bus ry?kiausi, i?siskiriantys i? vis?. Spektaklyje rasite daug pasl?pt? kult?rini? kod? tiek spalvose, tiek formose.

D?uljeta bus pavaizduota kaip autist?, nes autisti?k? ?moni? savo aplinkoje sutinkame vis da?niau. Ir matome, kad tai ?mon?s pasaul? matantys kitaip, ?ymiai jautriau, nei kiti ?mon?s. Jie ne?ino agresijos. Jie ? visk? reaguoja jausmais. Jausmais kalb?sime ir apie meil?, kuri? ?iandienos pasaulio ?mon?s prarado. W. Shakespeare’as mums pristato ?Romeo ir D?uljetos? meil?. Mes spektaklyje po ja koduosime meil?, kuri? ?mon?s pradangino internete, ekologijos problemose, kasdienyb?s nepasitenkinime… Ir net tik?jim? Dievu. Jis m?s? spektaklyje taps tarsi visk? i? ?ono stebin?iu asmeniu. Juk ?mon?ms da?nai i?kyla klausimas: kod?l Dievas neva visk? stebi, ?ino ir nieko nedaro. Spektaklio finale, kai mir?ta ?simyl?j?liai, did?iul?s Dievo Motinos statulos sparnai nul??, nusileis. Ir mes suprasime, kad kai meil? dingsta: tarp mamos ir vaiko, vyro ir moters, ?mogaus ir gamtos, tarp ?ali?. Viskas tarsi netenka prasm?s. Atsiveria tu?tuma. Mirusi meil? ? mir?s Dievas. Taip mes perskait?me ?Romeo ir D?uljetos? istorij?.

Mes, k?r?jai, daug d?mesio skirsime ?viesoms, nes suprantame, kaip ?taigiai jos veikia ?i?rovus. Tarkim, kai scenoje vyksta mu?tyn?s: visi kostiumai pilki, ir tu nebesupranti, kas ir prie? k? kovoja. Ir tai nesvarbu, nes nesantaika tampa svarbiausiu veik?ju. ?ios situacijos baisum? norisi perteikti ?i?rovams ?vedant raudon? spalv?, kuri iliustruoja gr?sm?, nerim?.

Ar tai pirmas j?s? k?rybinis susitikimas su ?Romeo ir D?uljeta??

A? statau pirm? kart?. Tiesa, dar studijuojant teko prisid?ti prie ?Romeo ir D?uljetos? i?traukos pastatymo dramos teatre. Sprendimas buvo labai ?domus: paremtas vaik? ir t?v? santykiais. Veik?ja D?uljeta spektaklyje dalyvavo kaip projekcija, kuri atsirasdavo kit? veik?j? delne. Savo delnuose j? mat? Romeo, glaud? t?vai. Dramos teatro sprendimai labai skiriasi nuo istorijos pasakojimo choreografija.

Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro ?okio spektaklyje ?Romeo ir D?uljeta? mes daug d?mesio skirsime jausmams: ?simyl?j?liai susitinka, plyksteli meil?, jie susituokia. Labiausiai akcentuosime ?simyl?jimo scen?, kurioje Romeo ir D?iuljeta panirs ? vanden?. Tai perteiksime videoprojekcijos pagalba finalinio D?uljetos ?okio metu. Vanduo – tai jausm? simbolis. Jausmai – tai stichija ? kuri? gali pasinerti. Panirdami ? vanden? ? jie panyra ? jausmus, leid?ia sau jausti! D?l to mes ir bijome jausm?, nes galime juose pask?sti. ?simyl?j?liai nebijo.

S.Prokofjevo muzika: kiek scenografui svarbi muzika kuriant scenografij?? Kaip j?s j? girdite ir suprantate?

Svarbi. A? audial?, nesvarbu, kad esu dailinink?. Garsas man labai svarbus. ?i? muzik? perklausiau daugyb? kart? ir pagal j? k?riau scenografij?: a? pie?iau, o K. Simonovas pasakojo, kaip jis visk? ?sivaizduoja.

K.Simonovui gim? mintis apie ypating? D?uljet?. Mes visk? turime: turtus, ?eimas, bet tapome tokie u?dari. Kuriame sienas, vis daugiau sien?: atsitveriame nuo kit?. Ypatingieji ?mon?s: nesvarbu ar tai autistai, ar kitaip ?vardintieji ? j? nekuria. Jie tiki pasauliu. Mes autisti?kum? pa?m?me kaip kabliuk?. Autistui nesvarbu, tarkim, dekoracij? pakeitimas scenoje, jam svarbu ? tai palydintis jausmas. W. Shakespeare’ui laikmetis nesvarbu ? 1960 m., 1970 m. ar kt. Kei?iasi pastat? tipai ar drabu?i? mados. O kas nesikei?ia: meil?, pyktis ir mirties baim?. Kaip prie? ?imtus met? pykom?s, taip ir ?iandien…

Klaip?dieti?ka Romeo ir D?uljetos istorija bus klasikin? ar ?iuolaiki?ka?

A? nesu klasikin?s scenografijos k?r?ja. Jei 2019 m. gruod? mat?te Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre sukurt? ?iuolaikin?s choreografijos Piotro ?aikovskio balet? ?Spragtukas” (choreografas K. Simonovas, scenografai ir kostium? dailininkai – J. Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas ? autoriaus pastaba), ?inote, kad klasika ? tai ne apie mane (juokiasi). Bus scen?, kurios visai ne klasikin?s. Ir Muzikinio teatro baleto trup? ? ne klasikin?. Bet kartu su K. Simonovu esu sta?iusi S. Prokofjevo ?Juokdarius?. Tai buvo klasikinis ?okio spektaklio pastatymas su puantais ir kitais klasikinio baleto atributais.

Bet a? esu novator?. Transformator?. Noriu, kad ?i?rovas pamatyt? ?Romeo ir D?uljet?? ir suprast?, kad tai jam artima. Tarkim, ?ventikas Padr? Lorenso m?s? pastatyme apjungs klasikos ir ?iuolaikinio pasaulio simbolius. Kaip ir ?iuolaikiniame pasaulyje: kai keliauji po skirtingas ?alis matai, kad ?iuolaikin? ?moni? apranga apjungia klasik? ir ?iuolaikin?s mados detales. ?is transformacij? pasaulis jungia istorij? ir internet?. Tai unikalus laikmetis.

A? tokia. Teatras ?inojo k? kvie?ia kurti (juokiasi): kok? choreograf? ir koki? scenograf?.

Kaip vyksta pasiruo?imas spektakliui?

Ruden? lankiausi Klaip?doje, nes reik?jo atrinkti med?iagas. Buvo b?tina tiksliai sud?lioti vis? mil?ini?k? spektaklio darb? mast? ir numatyti etapus kas, kada ir kaip vyksta. Viena, kai dailininkas visk? d?lioja fantazijoje, o visai kita, kai imasi tai ?gyvendinti. Jis tampa tarsi siuv?ju su daugybe rank?. O teatras tai daugyb? rank?. Internetas m?s? srityje tikra gyvenimo dovana, nes gali b?ti toli, ta?iau visk? suderinti vaizdo pokalbi? pagalba.

?iuo metu spektaklio r?bai jau beveik pasi?ti, kuriami aksesuarai, derinamos detal?s.

Spektaklis didel?s apimties, tai ir med?iag? prireiks did?iuli? kieki??

Taip, did?iuli? kieki? pilk? ir balt? atspalvi? med?iagos. Dvi ar trys spektaklio veik?j? sud?tys. Juos aprengti bus nuotykis. Darbinis nuotykis. Keturiolika miestie?i?, abiej? veik?j? ?eim? nariai, ir t.t. Kostium? bus daugiau nei KVMT kurtam ?okio spektakliui ?Spragtukas?. Prireiks ir speciali? kauki?. Kuriame ir istorinius kostiumus, kuriuos siuvant reikia ypatingo kruop?tumo.

Dirbate vienoje komandoje su pasaulyje ?inomu choreografu Kirilu Simonovu ne pirm? kart?. Kaip gimsta tokie tandemai? Kuo jie pagr?sti? Juk talenting? k?r?j? yra daug, bet ne visi gali dirbti kartu.

Neseniai dirbau prie dramos pastatymo su garsia re?isiere Marina Brusnikina. Bendras darbas su choreografais kartais varginantis, nesl?pkime.

K.Simonovas – didis k?r?jas ir dirbti su juo nelengva. Jis turi savo pozicij?, a? ? j? stengiuosi ?siklausyti. Bet man tai patinka, nes tokiu b?du sugebu nuveikti ka?k? kas vir?ija mano j?gas ir galimybes. Yra spektaklio dailinink?, kurie tiesiog ?gyvendina k?r?jo id?jas. Mes su K. Simonovu susitinkam kaip du lygiaver?iai partneriai su savo nuomon?mis: daug diskutuojame kol randam bendr? vardikl?. Ir kartais a? su juo nesutinku dirbti (juokiasi). I?tveriu ribot? spektakli? kiek?, o paskui – turiu pails?ti. Sav?s auginimo procesas – sud?tingas dalykas, sutikite. Imu pertrauk?l? ir d?iaugiuosi, kad K. Simonovas man tai leid?ia. Ir jis mane kvie?ia dirbti kartu tik prie did?iuli?, rimt? pastatym?. Yra kasdieniai pastatymai, o yra i?skirtiniai, kaip ?is Klaip?doje. Suk?r?me Klaip?doje ?Spragtuk?? ? ils?jom?s, o dabar – ?Romeo ir D?uljet??.

Ilgai laukiau koki? koduot? tur?s ?Romeo ir D?uljeta? ir ji mane ?trauk?, su?av?jo. Kaip mes ir diskutavome su K. Simonovu, ?is spektaklis bus tarsi dialogas su ?i?rovu. Tai tarsi apie mano ar ka?kieno kito ?iandienos pasaulio suvokim?, i?gyvenimus. Yra teatrai, kurie kuria spektaklius tarsi ?ou, bet tame a? nerandu minties, moralo, nesuprantu apie k? jie. Man ?ia, kaip ir ?Spragtuke?, reikia gilios ry?kios temos: ma?a mergait? bijo j? g?sdinan?io pasaulio, ta?iau svajoja apie princ? ir tai i?sipildo. K?r?jui smagu kurti tai, kas jam artima. Daug va?in?ju ir kuriu skirtinguose miestuose visoje Rusijoje, stebiu tendencijas. Pastebiu, kad geriausiai pasaulyje ?vertinami filmai ar spektakliai turintys temas, kurios palie?ia ?moni? sielas, ne k?nus. S. Prokofjevo ?Romeo ir D?uljeta? muzika ? geniali. Jos paklaus?s tarsi susijungi su ne?emi?ku stebuklu, pasineri ? ne?emi?kas vibracijas. Tai svarbu, nes m?s? gyvenimas tampa vien buitimi. Bet mes visi intuityviai stiebiam?s link ka?ko nuostabaus, to, kas pakyl?ja, kas duoda supratim?, kad svarbiau u? karjer?, atlyginim?, santykiai su ?eima; kad svarbu ka?kam pad?ti ir pa?iam sulaukti pagalbos.

Autizmo palyt?ta D?uljeta. Ar kuriate panaudodama asmenin? patirt??

Teko dirbti kartu su Natalija Vadianova, fondo ?Atviros ?irdys? vadove. Teko susidurti su specializuotais teatrais, kuriuose kuria negalios palyt?ti ?mon?s. Turiu draug? Markus? ir ?aviuosi jo i?skirtiniais paveikslais. Dalyvavau projekte Katare, kur teko daug kontaktuoti su autizmo palyt?tais vaikais. ?ie vaikai pasauliui dovanoja meil?. Ir tik meil?. Tai atviri ir visais tikintys ?mon?s. Bet kai jau?ia agresij?, tau atvirai parodo, kad jiems skaudu, baisu. O mes u?sidarome ir nerodome joki? jausm?.

Jausm? rodyti mums grei?iausiai neleid?ia m?s? protas. Tapome pernelyg protingi?

B?tent. Protas mums neleid?ia rodyti jausm?, bet menas, muzika, paveikslai ? paremti ?irdimi. Viskas kas sukurta protu ? tik gra?us paveiksliukas, o kas sukurta ?irdimi gyvuoja per am?ius. Kaip W. A. Mozarto, S. Prokofjevo, P. Picasso, A. Modigliani ir kit? genij? k?riniai. ?ie k?r?jai leido sau jausti ir tikrai nugyveno gyvenim?, o ne man? gyvenantys. Tuo tarpu mes virstame vienodais, kaip m?s? ?Romeo ir D?uljetos? ?ok?jai vaizduojantys liaud?. Jie nejau?ia, nes bijo. Jie ?alti. Tada dingsta Dievas. Mes virstame kompiuteriais (juokiasi).

Gird?iu, kad Dievas Jums labai svarbus?

Tik?jimas man labai svarbus. A? meld?iuosi. Lankausi cerkv?je. Mano prosenel? buvo vienuol?, teisingiau gyvenimo pabaigoje u?sidar? moter? vienuolyne Abhazijoje. Netoli mano nam? ?v. Nikolajaus cerkv? ir a? labai m?gstu ten nueiti. Mane ?avi ta senov?, tas tyrumas. ?mogaus neapgausi. Jis jau?ia. ?ia kaip ?simyl?j?liai Romeo ir D?uljeta pajau?ia bendryst?, pasitiki t?vu Lorenso. O Lorenso ?ino kuo jam gresia noras pad?ti ?simyl?j?liams, ta?iau vis tiek juos sutuokia. ?ventas ?mogus eina prie? galiojan?ias taisykles: papra?? ir sutuokia, neliepia pagalvoti. Dievas atviras meilei. Ir jis visada mus pasiruo??s priimti. ?ia mes nuo jo slapstom?s. O kartais pasaulis nuo m?s? slepia Diev? ?vairiomis kataklizmomis. Laimei mano gyvenime kelias ? Diev? visada buvo atviras. Maskvoje yra puiki? cerkvi?, kur patarnauja net ?ym?s atlik?jai. Auk?tas lygis jau?iamas bendraujant. ?mon?s, kurie pa??sta Diev?, atviresni. V?l gr??tame prie meil?s: tikintys lengviau pasitiki, atleid?ia, myli.  M?s? pasauliui tr?ksta u?uojautos ir gerumo. Myl?kime vieni kitus ir savo artimuosius. Situacija pasaulyje irgi kalba apie tai: pandemija mus visus sustabd? ir tarsi sako: ?Pab?kite namie. Pajauskite. Neb?kite. Sustokite. Visa kita nesvarbu. Svarbu jausmai?.

?Romeo ir D?uljeta? pasakos apie meil? iki paskutinio atod?sio. O j?s ja tikite?

Tikiu. Nors ?i meil?s istorija baigiasi tragedija. ?ia kaip J?zus buvo nukry?iuotas ant kry?iaus, Romeo ir D?uljeta mir?ta vardan meil?s, kad parodyti, jog jie gali mirti d?l meil?s. Ji egzistuoja.