Kibernetin?s atakos ir suk?iavimas bei i?pirkos reikalaujanti programin? ?ranga ?iandien yra did?iausi? susir?pinim? vartotojams kelian?ios gr?sm?s. Tokios gr?sm?s tampa vis aktualesn?s ir lietuviams: papras?iausias brukalas, gautas ? elektronin? pa?t?, gali ?vilioti ? apsukri? pinig? i?viliojimo bei suk?iavimo schem?. Naujausias tokio kibernetinio suk?iavimo pavyzdys ? fiktyvios bendrov?s ?IDS Lietuva? ?iuo metu aktyviai siun?iamas brukalas, kuriame Lietuvos ?mon?s raginamos ?sigyti savo svetain?s domen? su ?.com? ar kita gal?ne. Kaip teigia ?Interneto vizijos? ekspertai, geriausias scenarijus, patekus ? tokias pinkles ? u? domen? permok?ti ma?iausiai 3 kartus daugiau, o blogiausias ? prarasti pinigus, o norimo domeno negauti visai.
?Suk?iai m?gsta kartotis arba u?sienyje pasiteisinusius suk?iavimo b?dus pritaikyti ir lokaliai. ?iandien Lietuvoje rugpj??io m?nes? prasid?j?s intensyvus ?IDS Lietuva? brukalas ? b?tent toks tendencingas suk?iavimo atvejis. Kiek teko susidurti, b?tent kas metus ar kelis vis atsiranda nauja svetain?, kurioje apsimetama, kad fiktyvi bendrov? vysto versl? daugiau nei 10 met? ir pradeda si?sti brukal?. Po m?nesio jos da?niausiai nustoja veikusios arba b?na sugaunamos teis?saugos. Susid?rus su tokia suk?iavimo schema svarbiausia ? neapsigauti. Pavyzd?iui, ?IDS Lietuva? siun?iamame brukale si?loma ?sigyti domen? su ?.com? gal?ne 10-ties met? terminui u? 297.50 eur?. Paprastai i? tikr?j? tokio domeno kaina metams b?na apie 10 eur?, o tai rei?kia, kad papuolus ? ?ias pinkles permok?site u? domen? trigubai ir be garantijos, kad j?s? domenas apskritai bus u?registruotas?, ? sako Elidijus ?ypas, ?Interneto vizijos? technologij? vadovas.
Atrado patogi? ni??
Pasak eksperto, toks ?iuo metu Lietuvoje spar?iai ?sisuk?s suk?iavimo b?das yra naujai kibernetini? suk?i? atrasta bei i?naudota ni?a.
?Tokie brukalai b?davo populiar?s visuomet, tiesiog anks?iau tokiu b?du vartotojus bandydavo apgauti u?sienieti?kos ?mon?s ? ypatingai da?nai pasitaikydavo i? Kinijos ? ir si?lydavo ?sigyti kini?k? domen? su gal?ne ?.cn?. Po BDAR ?sigaliojimo, domenai su ?.com? gal?ne prad?jo sl?pti domeno savinink? duomenis. Tod?l suk?iams reik?jo galvoti naujus suk?iavimo b?dus ir jie pasteb?jo, kad ES ?alyse duomenys saugomi tik fizini? asmen?, o jei domen? ?sigyja juridinis asmuo ? tuomet ?mon?s pavadinimas, adresas, el. pa?to duomenys ar telefono numeris yra atvaizduojami. B?tent tai ir suteikia visas galimybes suk?iams gauti ?iuo atveju Lietuvos ?moni? kontaktus ir prad?ti si?sti domen? su ?.lt? gal?ne tur?tojams pasi?lymus ?sigyti domen? su ?.com? ar ?.net? gal?n?mis?, ? pabr??ia E. ?ypas.
Kaip teigia ekspertas, apsigauti, susid?rus su tokiu suk?iavimo modeliu, yra paprasta, nes suk?iai ?deda daug pastang?: susikuria fiktyvi? svetain?, pateikia melaging? informacij? apie savo veikl? ir net darbuotojus. Kita vertus, apsisaugoti ir laiku identifikuoti apgaul? ?manoma ir patiems vartotojams.
Kaip laiku atpa?inti pavoj??
?Kovojant su kibernetiniais suk?iais, pirmiausiai reikia prisiminti, kad ?mon?s visame pasaulyje jau ?prato prie BDAR reikalavim?, o tai rei?kia, kad niekas nesiun?ia lai?k? be kliento sutikimo. Tod?l jei gavote lai?k? i? ka?kokios neai?kios svetain?s, kurioje net nesilank?te, tai tokia ?mon? jau pa?eid?ia ?statymus si?sdama jums pasi?lymus negavusi sutikimo. Tai ? pirmas ?enklas ir raudona v?liava nepasitik?ti tokia bendrove ir nepirkti i? jos preki? ar paslaug?. Paskutiniu metu suk?iai bando apgauti kuo daugiau ?moni?, tod?l nepasivargina si?sti kuo labiau individualizuot? lai?k? ? pavyzd?iui, lietuvi? kalba. ?inoma, atid?iau paskai?ius tokius lai?kus, galima atpa?inti, kad jie atrodo lyg versti roboto i? angl? kalbos ? lietuvi?, tod?l tai taip pat ?enklas, kad atsid?r?te suk?i? taikiklyje. Galiausiai, jei brukal? siun?ianti ?mon? turi savo svetain? ? geriausia yra patikrinti, ar ji yra nurod?iusi rekvizitus: ?mon?s pavadinim?, kod? ir telefono numer?. Ma?ai kas i? suk?i? registruoja savo ?mon?, tod?l jie paprastai tik apsimeta, kad turi ?mon?, bet i?samesn?s informacijos nepateikia. Taip pat tokios fiktyvios ?mon?s savo interneto svetain?se naudoja paie?kos sistemoje rastas ?Google? nuotraukas, pristato netikrus darbuotojus ir giriasi 10 bei daugiau met? vykdoma veikla. O kai ?vedi ?i? ?mon? ? ?Google? ? neb?na nei vieno ?ra?o ar naujienos apie j??, ? i?skiria E. ?ypas.
Ekspertas taip pat nurodo, kad jei elektroniniais lai?kais bendraujama su buhalterija ir b?tent tokiais lai?kais yra patvirtinami mok?jimai kitoms ?mon?ms, rekomenduojama visada s?skaitas pasira?yti e. para?u. Kita alternatyva ? naudoti lai?k? pasira?ym? arba ?ifravim?, kad pa?aliniai asmenys negal?t? ?i? lai?k? perskaityti. ?iandien tokias paslaugas taip pat galima ?sigyti ir prad?ti naudoti savo ?moni? veikloje.
K? daryti, jei palaik?te brukal? tikru lai?ku
Pasak E. ?ypo, jei vartotojas tiesiog paspaud? ant gautame kenk?ji?kame lai?ke esan?ios nuorodos ? i? karto baimintis neverta. Paprastai, vien paspaudimas ant nuorodos netur?t? u?kr?sti kompiuterio ar kito ?renginio, kuriuo naudojat?s. Pagrindinis pavojus ? b?tent atidarius prisegtus failus ar atsisiuntus ?tartinose svetain?se si?lomas programas.
?Jei vartotojas atsisiun?ia fail? i? ?tartinos svetain?s ir j? atidaro ? jau galima sunerimti. Atsid?rus tokioje situacijoje reik?t? i? karto ?sira?yti antivirusin? program?, kuri ?alina ?alingus failus ir i?kart skenuoti kompiuter?. Jei atlikti ?iems veiksmas tr?ksta IT ?ini? ar jomis nepasitikite ? b?tina kreiptis ? IT specialist?, kuris pad?t? apsaugoti kompiuter? ar kit? ?rengin?. Tai svarbu, nes kompiuteryje esantis virusas gali i?si?sti lai?kus su virusu visiems j?s? turimiems adresatams ar net i?si?sti visus j?s? prisijungimo duomenis tretiems asmenims. Pasitaiko ir toki? atvej?, kada virusas u??ifruoja vis? kompiuteryje esant? turin? ir pra?o i?pirkos, kad vartotojas gal?t? atgauti tuos duomenis. ?inoma, niekas negarantuoja, kad toki? i?pirk? sumok?jus ? duomenys bus atgauti. Tod?l svarbu ne tik budriai tikrinti kiekvien? gaunam? ?tartin? lai?k? ar interneto svetaines, bet ir i? karto kreiptis ? specialistus, jei ?tariate, kad galimai u?kr?t?te savo ?rengin? virusu?, ? apibendrina ekspertas.
30,135 per?i?r? (-a)