Belaukiant Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro statomo Sergejaus Prokofjevo ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta?, pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o k?rin?, premjeros, pasakojame apie netik??iausius ?simyl?j?li? ?enklus, aptinkamus ?iandienos pasaulyje.
Meil?s fenomenas
Romeo ir D?uljetos fenomenas – dviej? ?moni? patrauklumo vienas kitam padid?jimas, atsirandantis d?l t?v? ar kit? ?moni? bandym? juos atskirti. Pirm? kart? buvo suformuluotas bendrame amerikie?i? psicholog? R. Driscoll, M. Lipetz ir K. Motiz darbe. Buvo i?analizuotas 140 susituokusi? ir mylin?i? por? elgesys. Remiantis dviej? etap? apklausos rezultatais, padaryta i?vada, kad galimas teigiamas poveikis ?i? por? santykiams esant t?v? prie?taravimams. Tai yra t?v? pyktis dar labiau sustiprina romanti?k? prisiri?im?.
Romeo ir D?uljetos arba ,,mir?tan?ios meil?s” vardu vadinama ir liga, kuri negydoma tampa l?tine ir gali ?mog? kankinti daug met?. Psichologai net paband? apskai?iuoti termin?, per kur? ?i liga praeina savaime. Tyrin?tojai i? Kalifornijos universiteto nustat?: minimalus laikas, kuris turi praeiti nuo i?siskyrimo momento iki santykinio nusiraminimo, yra lygus pusei to laiko, kur? ?mon?s buvo kartu. Pavyzd?iui, jeigu j?s myl?jote vienas kit? de?imt met?, tai prireiks net viso penkme?io, kol vienas kit? u?mir?ite.
D?iuljetos balkonas
?stabaus gro?io Italijos miestas Verona da?niausiai siejamas su Romeo ir D?uljeta. Kiekvienais metais 1,5 mln. turist? aplanko ?io miesto ??ymyb?: ?simyl?j?li? nam? – Casa di Giulietta, kuris yra Cappello gatv?je 27.
D?iuljetos balkonas yra name, kuris pastatytas XIII am?iuje, o balkonas atsirado tik 1915-aisiais. Veronos gyventojai palaiko turist? nor? tik?ti gra?ia meil?s istorija, ta?iau istoriniai faktai negailestingi: jokia D?uljeta nei tais laikais, nei v?lesniais ?iame name negyveno. Veronos gyventojai tiesiog ie?kojo traukos objekto, kuris nei?vaizd? nam?, netoli miesto centro, paverst? patraukliu turistams ir ne?t? puik? peln?. Kad viskas atrodyt? tikrovi?kiau, prie namo buvo priklijuotas balkonas, ? kur? D?uljeta, neva, i?eidavo pad?sauti su apa?ioje stypsan?iu Romeo.
Kepurait? tiks kiekvienai
D?uljetos kepurait? ? ma?a, a??rin?, va?eliu nerta ar tinklin? kepurait?, puo?ta dirbtiniais perlais, karoliukais ar brangenyb?mis, da?niausiai d?vima kartu su vakarine suknele arba kaip vestuvin?s suknel?s aksesuaras. Pavadinta ?ekspyro D?uljetos vardu, nes kartais ji vaizduojama su ?iuo galvos apdangalu.
?Kiekvienos moters enciklopedija? (Londonas, 1910) j? apib?dina taip: ?Prie vakarin?s suknel?s m?gstamiausias ir tinkamiausias plauk? aksesuaras yra kepurait?, sukurta pagal t?, kuri? ne?iojo nelaiminga pasaulinio garso meil?s istorijos heroj?. B?gant metams D?uljetos kepurait? i?lieka populiari nepriklausomai nuo mados tendencij?. Ji gali b?ti padabinta brangakmeniais, ta?iau labai norint j? galima pasisi?ti ir pa?iai bei pritaikyti prie individualaus stiliaus?.
Klaip?dos valstybinis muzikinis teatras ruo?iasi Sergejaus Prokofjevo ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta?, kuriamam pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o k?rin?, premjerai. ?i?rovai ?vej? r?muose j? i?vys rugs?jo 17, 18, 19 dienomis.
Menin? spektaklio koncepcij? kuria tarptautin? statytoj? komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas ?ervenikas, scenograf? ir kostium? dailinink? Jekaterina Zlaja (Rusija), ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcij? autorius Linartas Urnie?is.
Parengta pagal u?sienio spaud?
195,386 per?i?r? (-a)