Senov?je ?mon?s nuo?ird?iai tik?jo pa?iais ?vairiausiais prietarais. Tokie ?sitikinimai reguliavo j? elgesio normas ir sprendimus. ?domiausia, kad nema?ai senovini? prietar? yra paplit? ir ?iais laikais ? tik kai kurie j? ?iandien nebeg?sdina, o kelia juok?.
Praeisi po kop??iomis ? nelaim? garantuota
I? vienos pus?s ?is patarimas yra pakankamai prakti?kas. Kas nor?t? b?ti atsakingas u? tai, kad u?kliuvo u? kop??i? ir nuvert? ?mog? nuo j?? Ta?iau viena teorija teigia, kad ?is prietaras kilo i? krik??ioni? tik?jimo. Krik??ioniams labai svarbi yra ?ventoji Trejyb?. Kadangi prie sienos atremtos kop??ios sudaro trikamp?, ?sulau?yti? j? yra ?ventvagi?ka. Kita populiari teorija teigia, kad ?is prietaras susij?s su kop??i? pana?umu ? viduram?i? kartuves.
Keli? kertan?ios juodos kat?s
T?kstan?ius met? kat?s atlieka ?vairius mitologinius vaidmenis. Senov?s Egipte jos buvo garbinamos, o ?iandien yra vieni populiariausi? namini? gyv?n?li?. Prietaras apie nelaim?, kuri atsitiks, jei juoda kat? kirs jums keli?, grei?iausiai kilo i? seno tik?jimo raganomis. Tik?ta, kad raganos da?nai ?gauna gyv?n? pavidalus, o bene da?niausias j? ? juodos kat?s.
Turkis ? b?tinas kelion?ms
Manoma, jog turkis ? b?tinas laim?s talismanas kelion?se. ?io m?lyno ir ?alio atspalvi? akmens papuo?alai i?ties yra puikus aksesuaras keliaujant. Daugyb? ?moni? ir ?iandien perka turk? dovan? visiems, kurie keliauja. Nesvarbu, ar ?mon?s keliaut? ? svetimus kra?tus, ar po savo ?al?, ar papras?iausiai i?vykt? gyventi ? kit? miest?.
Atsargiai su veidrod?iais
Pasak folkloro, sudau?ius veidrod? galima pasmerkti save 7 metams nes?kmi?. ?is prietaras kilo i? ?sitikinimo, kad veidrodis ne tik atspindi ?mogaus atvaizd?, bet ir saugo jo sielos gabal?lius. D?l ?io prietaro senaisiais laikais Amerikos pietuose mirus asmeniui namuose b?davo u?dengiami visi veidrod?iai, kad jo siela nelikt? viduje. O kod?l b?tent 7 metai nes?kmi?? Rom?nai tik?jo, jog tiek laiko reikia, kad gyvyb? atsinaujint?. Taip pat negalima ir statyti dviej? veidrod?i? vieno prie?ais kit? ? es? tai atveria duris velniui.
Trok?tantiems s?km?s ir apsaugos
Trok?tantys s?km?s da?nai sukry?iuoja vien? pir?t? ant kito. Sakoma, kad ?is gestas atsirado dar ankstyvaisiais krik??ionyb?s laikais. Pasakojama, kad du ?mon?s, nor?dami sugalvoti nor?, sukry?iuodavo rodomuosius pir?tus. Tai buvo draugo palaikymo simbolis nor? rei?kian?iam asmeniui. O kadangi toks gestas primena krik??ioni?kojo kry?iaus form?, jis buvo laikytas dar stipresniu s?km?s ?enklu.
?Pastuksenk ? med?? fraz? yra tarsi ?odinis talismanas, skirtas apsisaugoti nuo nes?km?s. Medis gali b?ti susij?s su senais mitais apie med?iuose gyvenan?ias ger?sias dvasias arba asocijuotis su krik??ioni?kuoju kry?iumi.
S?km? ne?a ir pauk??i? i?matos. Pasak prietar?, pauk??io i?matos, nukritusios ant j?s? ar jums priklausan?io daikto, atne?a tik gerov?.
Nelaimingi skai?iai
Trys ?e?etai i? eil?s nuo senov?s laik? tikintiesiems kelia ?iurp?. Tai prietaras, kurio i?takos siekia Biblijos laikus. Aprei?kimo Jonui knygoje 666 pateikiamas kaip ?pabaisos? skai?ius ir da?nai ai?kinamas kaip ??tono ir pasaulio pabaigos ?enklas. Ta?iau kai kurie mokslininkai pasteb?jo, jog Aprei?kimo knygos autorius ra?? persekiojamiems krik??ionims, tod?l knygoje esantys pavadinimai ir skai?iai yra nuorodos. Trys ?e?etai i? eil?s tikriausiai yra hebraji?k? raid?i? skaitinis atitikmuo Romos imperatoriaus Nerono vardo raid?ms.
Lygiai taip pat ?mones g?sdina skai?ius 13, ypa? ? penktadienio 13-os data. Yra netgi sukurtas specialus terminas ?mon?ms, kurie pani?kai bijo penktadienio 13-os ? paraskevidekatriafobija. Pla?iai manoma, jog skai?iaus 13 baim? kilo i? Biblijos ir Paskutin?s vakarien?s, kurioje dalyvavo 13 ?moni?. Sp?jama, kad Judas, i?dav?s J?z?, buvo b?tent 13-asis sve?ias. Penktadieniai nes?kmingi, nes siejami su J?zaus nukry?iavimu Did?j? penktadien?.
Sk?tis ir ?vilpimas u?daroje patalpoje
Tik?ta, kad sk??io i?skleidimas u?daroje erdv?je atne?a nelaim?. ?io ?sitikinimo i?takos miglotos. Galb?t prietaras kilo i? Senov?s Egipto, kai kilmingieji, nor?dami apsisaugoti nuo saul?s, naudojo sk??ius i? povo plunksn? ir papiruso. J? atidarymas patalpoje, atokiau nuo saul?s spinduli?, buvo laikomas saul?s dievo Ra ??eidimu ? gr?s? likti prakeiktam visiems laikams. Kita teorija ? XVIII a. Britanija, kai vandeniui atspar?s sk??iai su metaliniais stipinais ir dideliu perimetru gal?jo su?aloti, jei buvo atidaryti namuose.
U?daroje patalpoje taip pat negalima ?vilpti. Tai draud?iama, nes manoma, jog toks triuk?mas prikvie?ia demonus.
Papuo?alai ir vestuv?s
Sakoma, kad jokiu b?du negalima ne?ioti paprasto ?iedo ant vestuvinio pir?to (Lietuvoje tai yra de?inysis bevardis). Taip elgiantis gresia nesusituokti. Kitas su ?iedais susij?s prietaras yra apie su?ad?tuvi? ?iedo nusi?mimo pavoj?. Sakoma, kad tai b?simai nuotakai atne?a nelaim?.
Kitas paplit?s prietaras ? kad vestuvi? dien? negalima d?v?ti perl?. Sakoma, jog jie simbolizuoja a?aras, taigi d?vint juos per vestuves galima tik?tis, jog vis? santuokos laikotarp? netr?ks a?ar?. D?l ?io prietaro daug nuotak? praleid?ia galimyb? puo?tis ?iais stulbinan?iais aksesuarais. Plat? auk?tos kokyb?s perl? asortiment? si?lo el. juvelyrini? dirbini? parduotuv?.
Ko dar negalima daryti?
?v?sti ar net tiesiog sveikinti su gimtadieniu prie? j? atne?a nes?km?.
Rankin? ar pinigin? pad?ti ant grind? rei?kia, kad liksite be pinig?.
Manoma, kad dovanojant k? nors su a?menimis gali nutr?kti santykiai. Tad jei dovan? gavote peili? rinkin? ar ?irkles, manais duokite ?mogui monet?.
Negalima vaik??ioti atbulomis. Manyta, jog taip elgdamiesi parodysite velniui, ? kuri? pus? einate.
Netek?jusiai merginai negalima s?d?ti prie stalo kampo, jei ji nenori b?ti vieni?a dar 7 metus.
Negalima ?okin?ti ar net perlipti per ma?? vaik? ? taip pasmerksite j? visada likti ?emu.
Prietar? i?ties yra gausyb? ? vis? j? laikytis netgi b?t? sud?tinga. Kai kurie j? yra kitokie skirtingose kult?rose, ta?iau d?l daugelio dalyk? yra sutariama visame pasaulyje. Nesvarbu, ar tikite, ar netikite jais, pasidom?ti apie prietar? kilm? ir reik?m? visada yra ?domu.
14,929 per?i?r? (-a)