1955 m. sausio 19 d. Kretingos rajono laikra?tyje ?Stalinietis? nenorom atsiskleid?, kad did?iausia problema t? ?iem? buvo gyvuli? ?iemojimas. 3 i? 4 laikra??io puslapi? buvo skirti b?tent tam vienam klausimui. Netiesiogiai tai byloja, kad gyvuli? fermose karvut?s gyvavo labai varganai.
Pasteb?jome, kad prie? savait? ?iai problemai taip pat buvo skirtas d?mesys. Sausio 12 d. ?Stalinietis? para?? net apie tok? dalyk?, kad dviej? kol?ki? pirmininkai pardavin?jo savo ferm? karvutes. Gal tikrai taip gelb?jo jas nuo bado?
O po savait?s ? laikra??io turinys toks pat, net dar daugiau. Pirmajame puslapyje ?vedamasis? juod?iausiomis raid?mis ? pagrindinis straipsnis, skambantis kaip ??kis: ?U?tikrinti auk?t? karvi? produktyvum??. Svarbiausia ?ia ? neu?mir?ti, kad dabar visi ?mon?s ?ry?tingai kovoja? (ne dirba, bet kovoja) ?u? staig? ?em?s ?kio ir lengvosios bei maisto pramon?s pakilim??. Tam juos ?kvepia ?istorinis? (visi jie tada b?davo ?istoriniai?) SSRS komunist? partijos ?c?ka? plenumas, kovotoj? pirmose gretose atsiduria visi ?socialistinio kaimo ?emdirbiai?. Toki? plenum? i?kelti u?daviniai b?davo nuleid?iami ?emyn ? ? respublikas, taip pat ir ? Lietuv?.
Tokia ?parodomoji kova? (tai buvo vadinama tiesiog ?pokazucha?) tiek stambiojoje pramon?je, tiek ?em?s ?kyje vyko i?tisus 50 met? ar daugiau, ta?iau joki? ap?iuopiam? rezultat? nedav?. O partijos reikalavimai ? lyg karvu?i? meniu sura?yti, kad ?stambieji, sultingieji ir koncentruoti pa?arai b?t? ?eriami mel?iamoms karv?ms b?tinai paruo?tu pavidalu ? ?iaud? kapojimo, ?utinimo ir savaiminio ?utinimo b?du, paskatinant juos ?liaugtais, saladinu ir kitomis maisto pramon?s atliekomis…?is nutarimas reikalauja i? pagrind? pagerinti karvi? ?iemojimo s?lygas, u?tikrinti ger? tvart? b?kl?, karvi? girdym?, taisykling? j? mel?im? ir kitas priemones, nukreiptas karvi? produktyvumui kelti?.
Pana??s reikalavimai, nurodymai ir ??kiai tiesiog bombardavo skaitytojus i? vis? pusi?. Pirmajame puslapyje ? reikalavimas u?tikrinti ?ilt? ir sot? gyvuli? ?iemojim?, i?tisi 3 ir 4 puslapiai ? apie parodom?j? LKP VI suva?iavimo vardo kol?kio (kur jis buvo rajone ? gal kas pamena?) susirinkim? ir jo sprendimus, perkeliamus ? kitus rajono kol?kius. Sprendimai, pasi?lymai ? tai buvo per visus ?socialistin?s ekonomikos? metus: didinti vidinius rezervus, daugiau gamybos kontrol?s i? komunist? grupel?s pus?s, s??iningai ir kokybi?kai atlikti kiekvien? darb?, vykdyti partijos nutarimus ir pan.
?io kol?kio kol?kie?iai prisipa??sta, kad ?mes dar turime gerai pasitempti, kiekvienam 100 ha ariamos ?em?s, piev? ir ganykl? mums tr?ksta 5 mel?iam? karvi?, pagal turim? ?em?s plot? turime gauti dvigubai daugiau pieno, m?sos ir kit? gyvulininkyst?s produkt??. Net dvigubai? Juk tai ne juokas! Bet reikalas paprastas ? ?galimyb?s slypi nei?naudotuose kol?kin?s gamybos rezervuose?. Beje, tos galimyb?s taip ir nebuvo i?naudotos iki pat 1990 met?, kai Soviet? s?junga buvo atsid?rusi ant tikro bado ribos…
Laikra?tyje buvo ir ?iupsnelis naujien? i? ?pla?iosios t?vyn?s?. Pirmiausia ir svarbiausia ? jaunimas vis dar verbuojamas vykti ? pl??inius, ?sisavinti dirvonuojan?i? ?pla?iosios t?vyn?s? ?emi?.
Kitos ?inios. Udmurtijoje ruo?iamasi statyti hidroelektrin?, reikia tiesti gele?inkel? ir 28 km automagistral?. O Dubosar? hidroelektrin? Moldavijoje jau veikia, du blokai gamina elektr?. Dar statoma ir Stalingrado hidroelektrin?, ten prad?jo veikti betono gamykla-automatas.
?inut?, kaip partija r?pinasi ?em?s ?kio darbuotoj? poilsiu ? galima praleisti atostogas Pamaskv?s, Baltarusijos, Ukrainos poilsio namuose.
Puikiai sekasi Tad?ikijos kol?kiams, kurie gavo po 10-30 mln. rubli? daugiau, parduodami medviln?, gr?dus ir kit? produkcij?.
Suomiai rusams pastat? ledlau?? ?Kapitan Belousov?, kuris ves laivus ir plaukios Baltijos j?ra. Informacija apie sunki?j? stakli? gamyb? Rusijoje.
?io numerio propagandos ?sunkiosios artilerijos? vy?nia ant torto ? tai partijos istorijos instituto mokslinio bendradarbio V. Kondrato straipsnis ?Kova u? taryb? vald?i? Lietuvoje 1918-1919 metais?. Propagandiniame tekste ra?oma, kad 1917 m. spalio perversmas ?atv?r? keli? ? laisv? visoms Rusijos tautoms, tame tarpe ir lietuvi? tautai?. Kaipgi taip: ar lietuvi? tauta priklauso Rusijai? O straipsnyje juk ai?kiai teigiama, kad lietuviai priklauso Rusijai. Tikrai?
Didelis autoriaus d?mesys ? komunistinio jud?jimo atsiradimui Lietuvoje. Teigiama, kad jau 1918 m. vasar? ir ruden? daugelyje Lietuvos miest? veik? komunistin?s organizacijos, o spaly ?vyko pirmasis suva?iavimas. Atseit, darbininkai ir valstie?iai vienijosi, jud?jimas pl?t?si, stipr?jo, kol 1918 m. pabaigoje susik?r? laikinoji revoliucin? vyriausyb?. I?d?stomi ir jos darbai bei laim?jimai: kaimo varguomen? apr?pinama s?kla (i? kur ji paimta karo nualintoje Lietuvoje ? nepaai?kinama) ir ?em?s ?kio inventoriumi, dedamos pastangos paleisti darbui pramon?s ?mones, tvarkomi gele?inkeliai ir ry?iai. O dar ? ?stambios priemon?s kult?ros ir ?vietimo srityje? (kokios tos priemon?s ? n? ?od?io).
Kaip jau ?prasta totalitarin?je propagandoje, komunistai visiems ne?? tik laisv?, g?r?, ta?iau ?pik?iausieji lietuvi? tautos prie?ai bur?uaziniai nacionalistai, b?dami bej?giai sulaikyti revoliucijos vystym?si, maldavo pagalbos i? JAV, Anglijos ir Pranc?zijos imperialist?. Bijodami revoliucin?s liaudies, ? vien? kontrrevoliucin? lager? susijung? visos Lietuvos bur?uazin?s partijos: socialdemokratai ir klierikai, liaudininkai ir tautininkai, sudarydami vien? gauj??.
Nei daugiau, nei ma?iau: jeigu tu ne su komunistais, tu gali b?ti tik prie?i?ka gauja. Ai?ku, ji labai pavojinga, j? b?tina kuo grei?iau sunaikinti. Ar ne tokio paties m?stymo ir elgesio recidyvus matome ir ?iandien, kai ta pati Rusija, neatsikra?iusi bol?evistini?-komunistini? tradicij?, prad?jo kar? su Ukrainos liaudimi? Rusijai vadovaujan?io V. Putino argumentai prad?ti kar? buvo labai pana??s: ukrainie?iai ? nacistai, vykdo ka?kok? genocid? ir t. t. Kaip 1955 m., taip ir ?iandien: totalitarin?je ?iniasklaidoje n? ?od?io apie tai, kaip 1918-1919 m. lietuviai kovojo ir s?kmingai sumu?? bol?evikinius at?j?nus, o 2022 m. Rusijos ?iniasklaidoje kar? Ukrainoje u?drausta vadinti karu.
