1955 m. sausio 22 d. Kretingos rajono laikra?tis ?Stalinietis? pasitaik? su ?domesniu ir ?vairesniu turiniu. ?ia ?inut?s, ?taikaus atomo? propaganda ir netgi feljetonas. Tas margas turinys gal ir tod?l, kad ta sausio diena buvo ?e?tadienis.
Prad?kime nuo sporto, kuris paprastai atsiduria vis? ?ini? pabaigoje. Bet, pasirodo, ?inut?s pavadinimas ?Estafet? rinkim? garbei? ? klaidinantis skaitytoj?. ?Sausio 14 d. buvo duotas startas tradicinei estafetei, skirtai rinkim? ? Lietuvos TSR Auk??iausi?j? taryb? ir ? vietines tarybas garbei. ?iuo metu estafet? s?kmingai vyksta toliau. Jos dalyviai veda kol?kiuose ir mokyklose plat? agitacin? ir kult?rin? darb?, pasirodo su menine saviveikla, praveda sportines var?ybas ir kt. Sausio 16 d. estafet?s dalyviai ? Kretingos vidurin?s mokyklos saviveiklininkai, ?Jok?bavo? kol?kyje atliko menin? program?: padainavo kelet? liaudies dain?, pa?oko ?oki?, deklamavo eil?ra??ius?.
Klausimas: gal tokia ?estafet??, nieko bendra neturinti su sportu, visiems tur?jo ??iebti sportin? interes? dalyvauti ?rinkimuose??
?Rinkimams ruo??si ir ??emait?s? kol?kis, kur ?vyko agitatori? pasitarimas. Tikslas ? pagerinti agitacin?-rinkimin? darb?. Reik?jo ai?kinti rinkim? nuostatas ir svarbiausia ? j? demokrati?kum??. Svarbi informacija: ?Kol?kio saviveiklininkai rinkim? dienai ruo?ia vaidinim? ?Kar?ta diena??. Rinkimai ? tikrai ?kar?ta diena? komunistams, kai visi kandidatai b?davo parinkti ir suderinti tos partijos ?organuose?.
Sovietin? istorij? primir?usiems galima priminti, kad vis? laik? ?demokrati?kuose rinkimuose? paprastai dalyvaudavo apie 99,9 proc. rink?j?. Dabar mums toli iki toki? ?rekord??, jokios ?estafet?s? nepad?t?. ?Rinkim?? dien? ?mon?s da?nai b?davo pamaloninami deficitiniais maisto produktais ? bent jau miestuose t? dien? atsirasdavo pieni?k? de?reli? ?sosisk?? arba net apelsin?. Ypa? balsavimo vietose.
Kitoje informacijoje (aut. P. Slu?nys) pasid?iaugta, kad net ?15 proc. pakilo bendras Kretingos vidurin?s mokyklos pa?angumas. Gerus mokymosi rezultatus parod? VIc klas?, kuriai vadovauja mokyt. Blad?ius. Neblogai padirb?jo taip pat VIIIc klas?s mokiniai?. ?iuos rezultatus apsvarst? komjaunimo susirinkimas, kur buvo pa?ym?ta ir blogus rezultatus rodanti Xa klas?. Dar komjaunuoliai nutar? prad?ti rinkti metalo lau?? ?m?s? sunkiajai pramonei?.
O ??emait?s? kol?kio partin?s organizacijos sekretor? Z. Balsevi?ien? susirinkime savikriti?kai teig?, kad visi ?kol?kyje pasiekti laim?jimai b?t? dar didesni, jeigu partin? organizacija b?t? skyrusi daugiau d?mesio sav?j? bei rajono partin?s organizacijos nutarim? vykdymui?. Tokia, mat, buvo subordinacija: be partijos ? n? ?ingsnio.
Kritin?s ?inut?s autorius P. V?j?nas susir?pin?s para?? apie ?Jaunosios gvardijos? kol?k?, kuriame per ma?ai d?mesio skiriama tinkamai gyvuli? prie?i?rai. Labai prasti gyvuli? pri?i?r?tojai yra Stepas Ma?eikis ir Antanas Idzelis. ?Jie ir pereit? met? ?iem? ?erdami visuomeninius gyvulius prileido nema?ai klaid?, bet ka?in kod?l tose pa?iose pareigose paliko ir ?iemet. Dirba kaip ir anks?iau ir ma?ai r?pinasi gyvuliais?. Teigiama, kad toki? pad?t? gerai ?ino apylink?s pirmininkas drg. Kon?ius ir kol?kio pirmininkas drg. Gadeikis, ta?iau ir jie deramai niekuo nesir?pina.
Dar galime su?inoti, kad Karolio Po??los vardo kol?kyje prastai vyksta k?limo darbai. ?Stalinie?io? redakcija tai su?inojo i? gauto lai?ko, kuris v?liau buvo persi?stas kol?kio valdybai. Kol?kio valdybos pirmininkas drg. Norkus informavo redakcij?, kad ?faktai pasitvirtino, imamasi konkre?i? priemoni? tr?kumams pa?alinti. Paskirtas nuolatinis gr?d? sv?r?jas, k?limas pradedamas laiku, vengiama prastov?jim??.
Retokai tuo laikotarpiu pasitaikanti karikat?ra: pie?in?lyje pavaizduotas Darb?n? kol?kio pirmininkas ?eporius, kuris ?da?nai girtuokliauja, visai apleido kol?k?, prileid?ia visuomeninio turto grobstym? ir ?vaistym??.
Ir d?iugi ?inia i? ?Laisv?s? fabriko, kuriame nuolat did?ja sportinink? gretos: ??ia sudarytos paj?gios ledo ritulio, greitojo ?iuo?imo, futbolo bei krep?inio komandos. Artimiausiu laiku fabriko ledo ritulininkai numato pravesti eil? susitikim? su Klaip?dos bei kit? rajon? sportininkais?.
T? dien? laikra?tyje pasirod?s feljetonas ?Dovan?l?s ir gimin?l?s? perspausdintas i? svarbiausio sovietin?s Lietuvos laikra??io ?Tiesa? (aut. ?Tiesos? korespondentas V. Miniotas). Pasirodo, Palangoje veikian?ios artel?s ?Lietuvos gintaras? pirmininkas ?elvys elgiasi kaip koks feodalas. Jo gimtadieniams darbuotojai ver?iami susimesti dovanoms. Nurodoma, kad 1952 m. jam buvo dovanota ra?alin? su visais priedais, 1953 m. ? stalo servisas, o 1954 m. dovan? istorija i?lindo ? dienos ?vies?. Kaip galima suprasti, tai nutar? atskleisti komjaunuolis Norkus, nenor?j?s prisid?ti prie bendros dovanos. Bet keturiasde?imt darbuotoj? sud?jo pinigus, ?komunistas Daugys ir komjaunuolis Zubavi?ius specialiai vyko ? Klaip?d?. Nupirko radijo aparat? ?Ryga-6? ir laikrod?, kuris u?suktas tiksi net dvi savaites?.
(Informacija apie dovanas: ?Ryga-6? tuo metu buvo bene tobuliausias radijo aparatas, kuris buvo gaminamas dar iki II Pasaulinio karo latvi? sukurta technologija. Mechaniniai staliniai laikrod?iai, einantys net dvi savaites, iki pat Soviet? s?jungos ?lugimo buvo laikomi gana presti?ine interjero detale. Tad artel?s direktorius buvo solid?iai pamalonintas).
Artel?je viskam ?diriguoja? de?inioji ?elvio rankas Adel? Sendrauskait?, ta?iau yra ir daugiau jo i?tikimiausi? pagalbinink?. Artel?s metalistas Stonkus da?nai geria su pirmininku, artel?je dirba visa jo gimin?l?. Vasario m?nes? Stonkus susirgo, bet u?dirbo 2298 rublius. ?Bet pinigo jam ma?a, prad?jo prekiauti auksiniais ?iedais… O i? kur auksas?? I?ai?k?jo, kad jis suk?iauja auksuodamas segtukus. Dar pasirodo, kad Adel?s Sendrauskait?s sesuo ? ?elvio ?mona, ??kauja, r?kauja ant darbuotoj?, pirmininko i?g?rimus organizuoja, u?dirba po 1300-1900 rubli?. Vyr. darbinink? Strikaitien? spalio 28 d. prisi?m? ? darb? savo vyr?, o lapkri?io 1 d. jam buvo priskaityta jau 1120 rubli?. Deja, kiti darbininkai, nors yra specialistai, gauna 2-3 kartus ma?esn? darbo u?mokest?. ?Komjaunuolis Stasys Norkus baig? Tel?i? dail?s mokykl? ir dirba brai?ytoju. Per tris m?nesius jis u?dirbo tris kartus ma?iau, negu Adel? Sendrauskait??.
Klemenso ?elvio darb? svarst? ir Palangos vykdomasis komitetas, ta?iau be rezultat?. I? Vilniaus atvyk?s ?Daugiaverslin?s s?jungos valdybos kadr? skyriaus vir?ininkas Sviridovas patikrino pirmininko darb? ir padar? i?vad?: i? tikr?j?, ?elvio krupnikas kaip gintaras, niekur tokio neg?riau…?
Prab?go vasara, ruduo, greit baigsis ?iema, o ?elvys ir toliau ?skambina stikleliais, akipl??i?kai susidoroja su bet kokiu m?ginimu pajudinti jo pa?lijus? pirmininki?k? autoritet??. Juk pana?i? istorij? apie ?sisen?jusius ir nieko nebijan?ius vadovus buvo apstu visais laikais…
Laikra?tyje buvo dvi propagandinio d?iaugsmo ?inut?s apie ?taik? atom??. SSRS nuo 1954 m. liepos 1 d. veikia pirmoji atomin? elektrin?, tiekianti elektros energij? pramonei ir ?em?s ?kiui. Sovietin? vyriausyb? siekia prisid?ti prie plataus tarptautinio bendradarbiavimo atomin?s energijos panaudojimo taikiems tikslams.
Kitas prane?imas ? apie tai, kad SSRS vyriausyb? nutar? suteikti materialin?-technin? pagalb? kitoms ?alims kuriant mokslin?-eksperimentin? baz? tyrimams vystyti branduolin?s fizikos srityje ir atomin?s energijos panaudojimo taikiems tikslams srityje.
?ie prane?imai ? lyg figos lapeliai, kuriais nor?ta pridengti atomin?s energijos ir termobranduolin?s sintez?s naudojim? karo tikslams. ?Taikaus atomo? vystymo SSRS faktai: 1953 m. rugpj??io 12 d. Semipalatinsko poligone (dabartinis Kazachstanas) buvo susprogdinta pirmoji termobranduolin? bomba. 1961 m. spalio 30 d. Naujojoje ?em?je (sala Arkties vandenyne) sovietai susprogdino galingiausi? ? 58 megaton? termobranduolin? bomb?. Ji sprogo atmosferoje, jos galia prilygo ma?daug 3800 atomini? bomb?, kurias JAV numet? ant Japonijos miest? 1945 metais.
