Gydytojo ir gamtos myl?tojo Vaclovo Into pavard? turb?t ?ino ne kiekvienas. Ta?iau kuklaus ir tyliai savo darb? dirbusio ?viesuolio d?ka Mos?dis tapo vienu gra?iausi?, tvarkingiausi?, labiausiai turist? lankom? miesteli? ir net vadinamas ?akmen? sostine?. Mos?d?io seni?n? Jolanta A?ondenien? sutiko papasakoti, kaip jam pavyko ?is, i? pa?i?ros titani?kas, darbas ir kok? paveld? V. Intas paliko ateities kartoms.
Pirm? akmen? parsive?? dvira?iu
Nors Mos?d?io istorija siekia XIII a., miestelis be gydytojo V. Into (1925-2007) tikrai neb?t? toks, koks yra dabar. Pasak J. A?ondenien?s, ?iai did?iai ir ?stabiai asmenybei r?p?jo ne tik ?mogaus k?nas, bet ir siela, tod?l jo darbai stebina ir teikia d?iaugsmo kiekvienam, apsilankiusiam Mos?dyje.
Stulbinanti ?akmen? sostin?s? istorija, pasak seni?n?s, prasid?jo jaunam gydytojui Vaclovui pagal paskyrim? atvykus dirbti ? Mos?d?. ?Pastar?j? jis rado tok?, kokie buvo dauguma XX a. ?e?tojo de?imtme?io provincijos miesteli?. Vietiniai gyveno ?ki?kai, augino gyvulius ir ne itin r?pinosi savo aplinkos puosel?jimu, ?varos palaikymu, estetika. Vienintelis apylinki? i?skirtinumas ? gausyb? ?vairiausi? form? rieduli?. B?tent ? juos ir atkreip? d?mes? jaunas gydytojas, nors aplinkiniai akmenyje mat? tik nereikaling? daikt? ar statyboms tinkam? element??, ? pasakoja Jolanta.
Pasak seni?n?s, pirm?j? pakel?s akmen? ? ligonin?s kiem? V. Intas atve?? dvira?iu, gr??damas i? apsilankymo pas sergan?ius miestel?nus. ?Palaipsniui ?domi? form? rieduliai nugul? ligonin?s kieme ? ?ia Vaclovas k?r? gra?i?, esteti?k? aplink?. Po to at?jo eil? kitoms miestelio vietoms ? ?viesuolio atve?ti akmenys ?dygo? Bartuvos up?s sl?nyje. Be to, m?g?s keliauti gydytojas i? sve?i? kra?t? parsive?davo ?vairios retos augmenijos, kuri? sodindavo Mos?dyje. Taip formavosi jo puosel?jamas ir pri?i?rimas parkas, ?iuo metu apimantis kone vis? miestelio teritorij?. Med?iai, kr?mai, akmenys Vaclovo vizij? ir kruop?taus darbo d?ka tapo bendra kompozicija. Jo atve?ti ret? r??i? pauk??iai k?l? susi?av?jim? ir ma?iems, ir dideliems?, ? prisimena ji.
Tyli lyderyst? ?kv?p? aplinkinius
Vaclovas ne tik pats nepaliaujamai dirbo miestelio labui, bet ir ?kv?p? aplinkinius. ?Jo d?ka vietos gyventojai prad?jo organizuoti talkas, puo?davo ir gr??indavo savo aplink?. Be to, jis i?mok? gyventojus elementarios estetikos. Netvarkingus, apsileidusius mos?di?kius V. Intas subardavo, ta?iau tuo pa?iu kviet? tvarkytis, dovanodavo ?luotas. B?tent jis i?mok? gyventojus puo?ti savo sodybas?, ? sako Mos?d?io seni?n?.
Pasak jos, ?mon?s rod? entuziazm?, nes pamat? Vaclovo darb? rezultatus, jaut? jo u?sidegim?, skleid?iam? g?r?, diegiam? meil? gamtai ir harmoningam gyvenimui. ?Tuo pa?iu ?is ?viesuolis niekada nesireklamuodavo, nem?go did?iuotis savo darbais, buvo nepaprastai kuklus ir nesusireik?min?s. Vis d?lto, kasdienyb?je rodyta jo lyderyst? nepalikdavo abejing??, ? teigia Jolanta.
Moter? iki ?iol stebina V. Into organizaciniai sugeb?jimai, mok?jimas suburti ?mones konkretiems tikslams. ?Jo darbas tik i? pirmo ?vilgsnio gali atrodyti paprastas. ?sivaizduokite, koki? organizacini? gabum? reik?jo norint 40 ton? riedul? pargabenti ir ?komponuoti miestelio erdv?je. Tik sub?r?s ?mones, pasitelk?s ?vairi? organizacij? technik? jis gal?jo ?gyvendinti savo svajones. V. Into ??iebta bendruomeni?kumo tradicija i?liko ir po jo mirties ? miestelio ?mon?s ir organizacijos stengiasi bendromis j?gomis puosel?ti ir i?saugoti jo palikim?. ?iandieniniame, karo kontekste stiprios bendruomen?s poreikis, parodyta vienyb? taip pat kaip niekada reikalinga. Juk ateitis priklauso ne individui, ne vienam ?mogui o mums visiems?, ? ?sitikinusi ji.
?viesuolio palikimas i?saugotas ateities kartoms
Mos?d?io puosel?tojo V. Into visas gyvenimas buvo susij?s su akmeniu. ?Jis yra ne tik parko, bet ir muziejaus ?k?r?jas, sodybos puosel?tojas. Jo d?ka atrastos ir senov?s ?ventviet?s. Jam svarbu buvo i?laikyti tai, ko civilizacija dar nesugriov?. Ne veltui Akmen? gatv? (taip ji ir vadinasi) veda ? V. Into sodyb? ? gydytojas buvo kategori?kai prie? tai, kad kelias ? jo namus b?t? i?asfaltuotas. Akmen? tema, bendri interesai V. Int? suved? ir su netoliese gyvenusiu V. Orvidu, su kuriuo Mos?d?io ?viesuolis bendraudavo?, ? pasakoja J. A?ondenien?.
1979 metais, Vaclovui Intui inicijavus, buvo ?kurtas Respublikinis Vaclovo Into akmen? muziejus, kurio direktoriumi paskirtas pats gydytojas. Valstyb? suteik? finansavim? muziejaus i?laikymui ir pl?trai iki tol gydytojas nuosavomis l??omis k?r? akmen? muziej? ir Mos?d?io miestel?. ?Mos?di?kiai po ?viesuolio mirties ir toliau siekia, kad jo sukurtas gamtovaizdis nepakist?. Tuo pa?iu jis nuolat tobulinamas, ple?iamas, atsiranda nauji objektai, pasitelkiamos modernios technologijos. Taip pat labai stipriai atnaujintas ir V. Into ?kurtas muziejus, jis pritaikytas vaikams, prapl?sta lauko ekspozicija, kurioje ne tik galima, bet ir kvie?iama paliesti akmenis, juos apsikabinti, pajausti i?skiriam? energij?. Tuo pa?iu rieduli? i?d?stym?, pagrindines detales stengiam?s palikti autenti?kas?, ? tikina seni?n?.
Jolanta d?iaugiasi, kad t?velio darbus t?s ir ? Lietuv? gr??tanti jo dukra, kuri gyvens V. Into sodyboje. ?Be to, ?io ?viesuolio veikla ir toliau ?kvepia kitus k?r?jus dom?tis m?s? kra?tu. ?tai Mos?dyje 2021 m. duris atv?r? Kur?i? genties istorijos muziejus, vienintelis toks Lietuvoje, ?kurtas gyvosios istorijos klubo ?Pilsota? vadovo Beno ?imkaus, kuris dar labiau papild? miestelio unikalum??, ? d?iaugiasi Jolanta.
Pasak jos, ne veltui Vaclovas save vadino geriausiu geologu tarp gydytoj? ir geriausiu gydytoju tarp geolog?. ?Jo r?pestis ?mogaus fizine sveikata persipyn? su noru pad?ti kiekvienam pa?velgti ? savo sielos gelmes, atrasti kadaise nutr?kus? ry?? su gamta. V. Into vizijos i? snaudulio pak?l? ir vietos bendruomen?, primin? ?mon?ms esmines vertybes ir pakviet? individualizm? keisti bendrojo g?rio siekiu. Neabejoju, kad visi, nutar? atvykti ? Mos?d?, ?io k?r?jo id?jas priims kaip ka?k? labai sav? ir artim?, nes tai ? bendra?mogi?kos vertyb?s, per?engian?ios tautines, geografines, kalbines sienas?, ? ?sitikinusi Mos?d?io seni?n?.
Pareng?
Gediminas Dubonikas
18,136 per?i?r? (-a)