Tai apie savo ?klejones? kalb?siu. Nesu kretingi?k?. Esu tik pra?alait?. Bet kaip ?emaitei ?is kra?tas, jo vaizdai, ?mon?s, ?vairios ?inios visada buvo ?domu ir brangu.
(T?sinys.)
?is tas i? praeities fakt?
Kretingi?kiai, ?inoma, visk? ?ino. Pra?alai?iai ne?ino. Savo malonumui pasidom?jau Kartenos kra?to Budriais, j? istorija. Ka?kada gyveno Budriuose itin puiki ?viesuomen?, kuri rinko visa k?, kas vertinga ?inoti, prisiminti, branginti. Kaup? tai, kad kitiems i?likt?. Pagarba jiems, esantiems ir nebesantiems. Bet man nebuvo laim?s ir laiko ?itai pas k? nors rasti. Biblioteka?.. Kai u? dur? laukia taksi? ?vilgtelkim bent ? ?valdi?kus? visiems prieinamus faktelius.
Labai senais laikais daug ?emi? priklaus? ne tik dvarams, bet ir ba?ny?ioms. Tai ir Kartenos kra?to Budriai kadais buv? Kartenos klebonijos valda. Mykolo Sapiegos d?ka ?iai klebonijai priklaus? 70 valak? ?em?s. (Taip para?yta!) Vienas valakas yra daugiau nei 21 ha ? 21,38. Vadinasi apie 1.5 t?kstan?io ha ploto Kartenos ba?ny?iai priklausan?i? kaim?. Abakai, Budriai, ?mulk??iai, dalis Kartenos… ?domu b?t? paskaityti koki? nors tyrin?jim?, kaip ba?ny?ios tvark?si su tokiais turtais ir kaip garbingai juos naudojo. Po kurio laiko dalis ?i? ?emi? buv? atiduota valstybei. Kad ?mon?ms b?t? ar?iau religiniai patarnavimai, kad nereikt? eiti iki Kartenos, XVIII a. antroje pus?je Budriuose buvo pastatyta koply?ia, kuri? aptarnaudavo Kartenos kunigai. Caro laikais po 1863 m. sukilimo buvo ne tik lietuvi?ka spauda u?drausta, bet buvo ir toks laikotarpis, kai buvo draud?iama remontuoti ar statyti naujas katalik? ba?ny?ias. XIX a, pabaigoje ?is draudimas buvo at?auktas. Tada Lietuvoje, ?emaitijoje buvo kil?s gra?us vajus statyti naujas ba?ny?ias. Iki Did?iojo (Pirmojo pasaulinio) karo j? pastatyta daug ir gra?i?, kurios ir ?iandien didingos ? kaip ?v?k?nos, Salant?, Palangos, Akmen?s…
Grei?iausiai per ?? ba?ny?i? statymo sujudim? neatsiliko ir Kartenos Budriai. Pasiturintys parapijie?iai, kunigo Povilo Svilo vadovaujami, 1903 m. pastat? nauj? dabartin? medin? ba?ny?i?, varpin?, ?ventoriaus m?r? ir i?kilmingus vartus. Parapija ?steigta 1926 m.
Buvo ir Budri? seni?nija
Ilg? laik? Lietuvos kaim? kult?rinis, bendruomeninis, socialinis gyvenimas sukosi prie ba?ny?i?. Dabar sen?j? ba?ny?i? apsauga, remontu daug r?pinasi paveldosauga.
Skoningai atnaujinta Budri? ba?ny?ios i?or?. I?mananti akis parinko spalvas sienoms ir j? apvadams. Vidaus pamatyti neteko. Gra??s siauri auk?ti ba?ny?ios langai. J? daug. Didingi vartai. Tai pro juos ?ia savo dvasiniais reikalais eina jau tre?io ?imtme?io ?imtme?io budri?ki? kartos. Ir Stanislovo Lyguto, to berni?k??io i? Nausod?io, bo?eliai, t?veliai…
Jau nuo 1861 m., dar caro laikais, buvo ?steigta Budri? seni?nija. Ir gyvavo ji daugiau kaip ?imt? met?. Sukilimai, karai ir pokaris, visokios permainos, kaip ir visur, taip ir ?ia, griov?, ?alojo ir v?l i? naujo ?viesino, ugd? ?moni? gyvenimus. ?emai?iai tvirti. ?emel? jiems pad?jo. Gra?iai dirbama, duon? auginanti ?emel? ir tvirti i? senov?s i?laikyti ?moni? sugyvenimo, bendruomeni?kumo papro?iai.
Yra buv?s muziejukas
?vairiais laikais ?vairiai Budriai laik?si. Bet visada buvo kupini gyvenimo bruzdesio, kaimi?k? darb?. Ir kaimi?k? ger? dain? bei linksmumo. Senoliai, kuri? neb?ra, palikdavo savo papro?ius, savo dainas, vietos meistreli? daiktus. Naujoji karta vis perimdavo, t?sdavo. Bet su laiku daug kas pasilpo… Internetas tebera?o, kad Budriai turi savo etnografin? muziejuk?. Vietos ?viesuomen? buvo ?steigusi, sune?usi, apra?iusi. Ir jis jau i?ardytas, nebeegzistuoja. Tik dar viena kita muziejin? troba, vienas kitas dar tikrai senas medis, dar vienur kitus ir senovin? g?l?, koks kr?mas. ?iaip baigia viskas nunykti, kas bent kiek tradicin? kaim? primena.
Mokykla Budriuose buvo ?kurta taip pat dar caro laikais ? ra?oma, kad 1909 m. Lankiausi 2021-aisiais metais ? jokios mokyklos neb?ra. Bet mokyklinis autobusiukas dar u?suka. Vadinasi, jaunimo yra. Mokyklos pastate, es?, auginami svirpliai. Ar tai jau bus m?s? kra?to maistas?.. Nebe skerstuv?s, nebe v?darai… Budri? pavadinimas es?s kil?s nuo ?mogaus vardo ? Budrys. Juk senais am?iais pavard?i? nebuvo, tik vardai. Budrys k? nors rei?k?, galb?t pareigas, gal jis tur?jo b?drauti, k? nors steb?ti, prane?ti ar prana?auti.
(Bus daugiau.)
46,704 per?i?r? (-a)