Kukli ir Kartenos miestelio gatv?je beveik nepastebima ?eimos gydytoja Jan? Le??iauskien? sutriko, kai art?jan?i? Jonini? proga papra?iau duoti interviu, papasakoti apie save, karteni?kius, kaip jie saugo (ar nesaugo) savo sveikat?. Ta?iau jau pokalbio prad?ioje ji atvirai prisipa?ino: kai pirm? kart? nuo kalno leidosi ? Minijos sl?n? ir pamat? Karten?, ir sau, ir savo artimiesiems pasak?: ?ia mano vieta, ?ia noriu b?ti ir dirbti.
Taip nuo 1981 met? baland?io 1-osios gydytoja prad?jo darb? vaizdingame Minijos sl?nyje ?sik?rusiame miestelyje. Kaip pasakojo J. Le??iauskien?, po studij? Kauno medicinos institute, ji trejet? met? dirbo Sedoje, po to ? net ?e?erius metus Kauno III klinikin?s ligonin?s k?diki? skyriuje. Kai at?jo ?inia ir pasi?lymas dirbti pediatru Kartenoje, atva?iavo apsi?i?r?ti.
?Buvo ankstyvas pavasaris ir kai leid?iantis ? sl?n? nuo Plung?s pus?s atsiv?r? Kartenos vaizdas, pamaniau: arba mane kas i?varys i? darbo, arba dar kas atsitiks, bet i? ?ia savo noru a? nei?eisiu. Taip ir likau Kartenoje?, – prisimin? gydytoja.
Per t? ilg? laik? sveikatos apsaugos sistemai teko i?gyventi ne vien? pertvark? ir poky?ius. Kai at?jo b?tinyb? persikvalifikuoti ? ?eimos gydytojus, dar dvejus metus teko pasimokyti ir Kaune, ir Klaip?doje.
?Ta?iau mano genuose taip ir liko did?iausios simpatijos ir d?mesys vaik? sveikatai. Kai t?vai atveda savo vaik?, ka?kas lyg suspurda manyje. Man b?na tikrai laiminga diena, kai ? ambulatorij? ateina vaikai?, – nesl?p? jausm? J. Le??iauskien?.
O vaik? ir jaunimo miestelyje vis ma??ja. Gydytojos ?od?iais tariant, jaunimui reikia darbo, o ?ia darbo viet? labai ma?a. Daug kas renkasi Klaip?d?, Palang?, o Kartenoje ?sivyrauja vyresnio am?iaus ?mon?s. Pastaraisiais de?imtme?iais Kartena akivaizd?iai pagra??jo, puikiai tvarkomos ir vie?osios erdv?s, ir gyventoj? sodybos, ta?iau gyventoj? skai?ius nedid?ja. Jau ne vienerius metus gydytojai r?pi, kas j? pakeis, u?ims jos viet?.
Tarpusavyje besikalb?dami karteni?kiai visada gra?iausiais ir nuo?ird?iausiais ?od?iais apib?dina savo daktar?. Kaip, kada susiformavo tokie auk?ti moraliniai profesiniai principai, kas buvo jos mokytojas ar ka?kada sutiktas idealas, kur? nor?josi sekti?
?Man atrodo, ?ia daug kas i? mano mamos. A? kilusi nuo Tel?i?, o mama buvo paprasta kaimo moter?l?. Bet visiems visada reikalinga. Ji tebuvo baigusi tris mokyklos skyrius, buvo savamoksl? siuv?j?l?, ?jo dirbti ? kol?k?. Ta?iau mok?jo apsi?ti vaikus, pasi?ti ?kapes, jeigu kam karv? ver?iuojasi ? ji neatsisakydavo pad?ti. Visur jos b?davo pilna, jos b?das buvo ? visiems visada reikia pad?ti. Kai mes, vaikai, tai matydavome, gal ir mes pana??s ? savo mam? tapome?, – pasakojo J. Le??iauskien?.
?eimoje buvo net ?e?i vaikai, Jan? ? vyriausia, t?vai labai nor?jo juos ? mokslus i?leisti. Pirmaisiais metais po vidurin?s mokyklos baigimo, gydytojai nepasisek? patekti ? tuometin? Kauno medicinos institut?, ?iek tiek pritr?ko bal?, bet antras kartas buvo s?kmingas.
Gydytoja sak?, kad iki ?iol visi jos broliai ir ses?s gyvi, jie labai artimi, bendrauja tarpusavyje kiekvien? vakar?. ?Esame kaip kum?tis ar vienos rankos pir?tai?, – sak? gydytoja.
Studijuojant jai teko sutikti ne vien? puik? d?stytoj? ir gydytoj?, kai dar besimokydama tre?iame kurse prad?jo dirbti. Visada geru ?od?iu prisimena docent? ?imk?, student? grup?s vadov? docent? Kiauleik?. ?Man atrodo, svarbiausia buvo, kad pa?iam netr?kt? noro mokytis, gilintis ? savo specialyb?, visais b?dais semtis profesini? ?ini??, – teig? J. Le??iauskien?.
Paklausta apie karteni?ki? sveikat?, kaip jie r?pinasi savimi, gydytoja i?skyr? kelet? grupi?. Vieni net perd?tai sureaguoja ? kiekvien? savo menkiausi? negalavim?, net blogiau nakt? miegoj? skuba paskambinti ir pasib?davoti. Yra ir toki?, kuriems j? sveikata ? lyg visi?kai svetimas dalykas, neatsiliepia net ? paraginimus periodi?kai pasitikrinti sveikat?. Kiti lankosi pas gydytoj? daugiau ma?iau reguliariai, nelaukia, kol sveikata visai ?sustreikuos?.
Gydytoja tur?jo ir skaud?i? pastab? d?l dabartini? vaik? fizinio neveiklumo. Jiems dabar r?pi tik kompiuteriai, plan?et?s, ?aidimai. Kiemo ?aidimai, aktyvus jud?jimas, buvimas gryname ore tampa lyg nereikalingi, u?mir?ti, svetimi.
?Susiduriu net su tokiais pavyzd?iais, kad vaikui, atvestam pas mane ? ap?i?ra, mama ar t?vas paki?a jam po akimis telefon?, kad tik jis neatitraukt? d?mesio, kad b?t? ramesnis?, – dalinosi ?sp?d?iais gydytoja. Jos ?od?iais tariant, b?na, kad netgi valgant vienoje vaiko rankoje ?auk?tas, kitoje ? telefono ekran?lis. O kiek vaik? mokyklose d?l menkiausios prie?asties atsisako lankyti fizinio ugdymo pamokas, o t?vai tai toleruoja.
?Toks sustabar?jimas, ka?koks perd?tas vaik? s?slumas mane labiausiai neramina?, – sak? J. Le??iauskien?.
