Nor?damas gyventi visavert? gyvenim?, kiekvienas asmuo tur?t? tinkamai puosel?ti savo lytin? sveikat?, ai?kiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir ?inoti, kaip to i?vengti.
Did?iul? gr?sm? reprodukcinei sveikatai kelia lyti?kai plintan?ios infekcijos, kuri? simptomai ne visada atsiranda i? karto, da?nu atveju j? gali i?vis neb?ti.
Lietuvos sveikatos moksl? universiteto ligonin?s Kauno klinik? gydytoja aku?er? ginekolog? doc. dr. Kristina Jarien? akcentuoja, kad beveik 50 procent? vis? lyti?kai plintan?i? infekcij? pasaulyje nustatoma jaunimui, ta?iau ? gydytojus kreipiasi tik kas a?tuntas.
Svarbu suprasti lytin?s sveikatos reik?m?
Anot K. Jarien?s, jaunimas, t?vai ir kita visuomen?s dalis tur?t? ai?kiai suprasti, kas yra lytin? sveikata ir koki? reik?m? ji turi kiekvieno ?mogaus gyvenimo kokybei.
??iandien lytin?s sveikatos suvokimas da?nu atveju b?na neteisingas ir baigiasi ?od?iais: ?ka?kaip nepastoti?, kartais atsimenama, kad gerai b?t? ?ka?kaip nepasigauti visoki? ten lig??. Ta?iau ?i s?voka yra daug platesn??, ? ai?kina gydytoja aku?er? ginekolog?.
Jos teigimu, pirmiausia tai yra teigiamas ir pagarbus po?i?ris ? seksualum? bei lytinius santykius, galimyb? tur?ti saugi? lytin? patirt? be prievartos, diskriminacijos ir smurto. ?Tai ne tik ligos, kokio nors sutrikimo ar negalios nebuvimas, tai yra kompleksin? fizin?s, emocin?s, protin?s ir socialin?s gerov?s b?sena, susijusi su seksualumu?, ? sako K. Jarien?.
Vis? antra, norint pasiekti ir palaikyti lytin? sveikat?, turi b?ti gerbiamos, saugomos ir vykdomos vis? asmen? seksualin?s teis?s. Tre?ia, lytin? sveikata yra vienas svarbiausi? kokybi?ko gyvenimo veiksni?.
Rizikingas lytinis elgesys kelia gr?sm?
Neatsakingas lytinis elgesys gali tur?ti itin skaud?i? ir kardinaliai ?mogaus gyvenim? kei?ian?i? pasekmi?. Gydytoja aku?er? ginekolog? savo ilgamet?je praktikoje da?niausiai susiduria su neplanuotais n??tumais ir lyti?kai plintan?iomis infekcijomis. Oficialios statistikos duomenimis, kasmet pagimdo apie 300 septyniolikos met? ir jaunesni? mergin?, o oficiali? n??tum? nutraukim? iki 17 met? imtinai skai?ius ? iki 100.
K. Jarien? atkreipia d?mes?, kad daugiau nei pus? lyti?kai aktyvi? moksleivi? yra tur?j? urogenitalini? nusiskundim?, ta?iau ? gydytojus kreipiasi tik kas a?tuntas.
?Pagrindine nesikreipimo prie?astimi ?vardijamas tik?jimas, kad jiems negresia sirgti lyti?kai plintan?iomis infekcijomis?, ? teigia gydytoja, pridurdama, kad beveik 50 procent? vis? lyti?kai plintan?i? infekcij? pasaulyje nustatoma b?tent paaugliams ir studentams.
Be viso to, gydant poras d?l nevaisingumo, paai?k?ja, kad infekcij? ar j? pasekmi? da?nis por? tarpe yra didesnis, nei yra galvojama.
Klastingos infekcijos ? be simptom?
Klaidinga manyti, kad u?sikr?tus infekcija turi b?ti jau?iami tam tikri simptomai ar skausmai.
K. Jarien? teigia, kad liga yra infekcijos klinikin? i?rai?ka, o pati infekcija neb?tinai gali sukelti klinikinius simptomus. Viena toki? klasting? infekcij? yra chlamidijoz?. ?Iki 80 proc. vis? infekuot? ?moni? gali nejausti joki? klinikini? simptom?, nors infekcija jau dirba savo juod? darb?, kur? mes da?nai pamatome tik v?liau, kai pora kreipiasi d?l nevaisingumo, ar aptinkame atsitiktinai, atlikdami pilvo organ? operacijas.?
?mogaus papilomos viruso infekcija taip pat ilg? laik? nesukelia joki? klinikini? simptom?. Persp?jama, kad, jai i?likus organizme ilg? laik?, did?ja rizika susirgti gimdos kaklelio, gerkl?, i?ang?s ar varpos v??iu.
Be viso to, mama, nieko nejausdama ir ne?inodama, gimdymo metu abi ?ias infekcijas gali perduoti naujagimiui.
Anot gydytojos, tiek vyrai, tiek moterys nesaugi? lytini? santyki? metu vienodai dalijasi visomis lyti?kai plintan?iomis infekcijomis. Ta?iau laiku jas aptikus, galima i?vengti begal?s reprodukcin?s sveikatos problem? ateityje ? nevaisingumo, l?tinio dubens ar pilvo skausmo, galimyb?s perduoti infekcij? n??tumo ar gimdymo metu savo vaisiui ar naujagimiui. ?Tinkama ir efektyvi kontracepcija gali pad?ti i?vengti lyti?kai plintan?i? infekcij? bei nepageidaujamo n??tumo ir jo pasekmi?, o teisingai pateiktos ?inios paskatins jaunuolius elgtis atsakingiau?, ? saugi? bei atsaking? lytini? santyki? svarb? akcentuoja K. Jarien?, primindama, kad kiekvienas lyti?kai aktyvus jaunuolis d?l lyti?kai plintan?i? infekcij? turi b?ti tikrinamas kasmet iki 25 met?.
Geriausia prevencija ? ?vietimas
Konsultuodama paaugles mergaites, gydytoja visuomet paklausia, ar j? mokyklose vyksta lytinio ugdymo, lytinio ?vietimo pamokos. ?Visos sak?, kad nor?t? gauti daugiau ir ?vairesn?s informacijos, nes dabar tenka ?nar?yti internete?, ? pa?ymi K. Jarien?.
Pasak jos, nei?raudus pasakyti ?m?nesin?s?, ?varpa? ar ?mak?tis? ? dar ne visiems t?vams ir mokytojams ?veikiamas i???kis, tod?l jaunimas, negaudamas instrukcij?, kaip saugiai elgtis su savo lyti?kumu ir k?nu, kaip suprasti seksualum? ir ly?i? santykius, kaip susitvarkyti su ?iniasklaidoje, televizijoje, internete, reklamose gausiai propaguojamu seksualumu, informacijos ie?ko virtualioje erdv?je ar tariasi su tokiais pat ?internete nar?an?iais? draugais.
?Remiantis mano koleg? atlikta apklausa, nuo 50 iki 70 proc. Lietuvos paaugli? yra ?i?r?j? pornografinio turinio puslapius ir didesn? j? dalis galvoja, kad tai yra geriausia mokomoji informacija, kuri? jie gali gauti?, ? sako aku?er? ginekolog?.
K. Jarien? ?sitikinusi ? labai svarbu ?viesti visuomen? ir apie lytin? sveikat? prad?ti kalb?ti jau dar?elyje, ?vertinus tai, kad kiekviena am?iaus grup? gaut? tik jai suprantam? informacij?, atrenkam? atsi?velgiant ? fiziologinius organizmo poky?ius ir nat?rali? psichin?, emocin?, fizin? bei funkcin? brand?.
?Tyrim? duomenimis, jei jaunimui yra pateikiama teisinga ir mokslu gr?sta informacija, kai su jais kalbama apie lytin? sveikat?, ? jie atsakingiau planuoja savo lytin? gyvenim?, da?niau yra link? atid?ti savo pirmuosius lytinius santykius, turi ma?iau lytini? partneri?. Gal? gale, pirmuosius lytinius santykius da?niau turi blaiv?s?, ? teisingos ir mokslu gr?stos informacijos privalumus vardija gydytoja.
Pavoj? galima i?vengti
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tris lytinio ugdymo ir ?vietimo programas ir pripa??sta, kad viena i? j? ? susilaikymas nuo lytinio gyvenimo iki santuokos ? neturi laukiamo teigiamo efekto. Tuo tarpu kitos programos, kurios koncentruojasi ne tik ? susilaikym?, bet ir ? saug? lytin? gyvenim? bei asmens ir poros santyki? brand?, yra efektyvesn?s.
?Neskatinu ankstyv? ir nebrand?i? lytini? santyki?. Ta?iau manau, kad jaunas ?mogus ? bet kokius santykius turi ateiti jau pasiruo??s, koks tas santyki? etapas beb?t? ? draugyst?s, bendryst?s, pagarbos, g?li?, ?drugeli? skraidymo pilve? ar tikros meil?s etapas?, ? ai?kina K. Jarien?. Ji priduria: ?Kai lytinis gyvenimas yra saugus, tai ir lig? netur?t? b?ti. Kai ?inai, kokie pavojai gali tykoti, arba kai ?inai, kaip t? pavoj? gali i?vengti, tavo gyvenimas i? karto tampa kokybi?kesnis visomis prasm?mis.?
23,683 per?i?r? (-a)