Kartais ?nekaltas pramoginis lo?imas su draugais? gali virsti nekontroliuojamu elgesiu ? kankinan?ia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartini? lo?im?. Tod?l b?tina ?vertinti ?i? ?smagi? pramog?? gr?sm? i? anksto.
Respublikinio priklausomyb?s lig? centro (RPLC) gydytoja psichiatr? Sigita ?olyt? atkreipia d?mes? ? tyrim? duomenis, ?rodan?ius, kad loterijos, kort? ?aidimai siejami su vidutine patologinio lo?imo rizika, o kazino lo?imai ? su didele patologinio lo?imo rizika.
Apie priklausomyb? nuo azartini? lo?im?, gr?sm?, skaud?ius padarinius ne tik lo?ian?iajam, bet ir jo aplinkai, kalbam?s ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevi?.
Kada vert?t? sunerimti?
Azartinis lo?imas ? tai rizika ir viltimi paremtas ?aidimas, galintis tur?ti itin skaud?i? ir skausming? padarini?. ?Tai rizikingas ka?ko reik?mingo statymas su viltimi ?gyti k? nors didesn?s vert?s. Pasikartojantys patologinio potraukio prie azartini? lo?im? epizodai gali u?valdyti asmens gyvenim?, d?l to yra atsisakoma socialini?, darbini?, materialini? ir ?eimos vertybi? bei ?sipareigojim??, ? teigia gydytoja psichiatr? S. ?olyt?.
Anot jos, tokiam sutrikimui, kur? sukelia azartiniai lo?imai, b?dingas da?nas potraukis lo?ti, rizikavimas vis didesne pinig? suma, kad b?t? pasiektas trok?tamas malonumas. Priklausomi asmenys b?na kamuojami nuovargio, dirgl?s. Apie lo?im? mast? meluoja savo ?eimos nariams, artimiesiems, gydytojams, tod?l kyla gr?sm?, kad santykiuose, ?eimoje, darbe, karjeroje, ?gyjant i?silavinim? kils sunkum?.
Neretai lo?imas tampa b?du pab?gti nuo problem? ar pagerinti prast? nuotaik?, o po pralo?imo i?kart siekama ?atsilo?ti?.
?Labai da?nai asmenys, turintys problem? d?l lo?imo, link? jas sl?pti ir neigti, tod?l pirmuoju ?enklu gali b?ti pasikeit?s artimojo elgesys, i?sisukin?jimas nuo ankstesni? pareig? arba j? neatlikimas, da?nas pra?ymas skolinti, i? nam? dingstantys daiktai ir visi kiti anks?iau min?ti simptomai. Kai lo?imas tampa probleminiu ? atsiranda pasekm?s?, ? sako S. ?olyt?.
Plona riba tarp pramogos ir priklausomyb?s
Priklausomyb? nuo azartini? lo?im? nei?tinka staiga ? tai yra ilgas procesas.
?Yra geras posakis ? jeigu i? karto ?meti varl? ? verdant? vanden?, ji i??oks ir i?gyvens, o jeigu j? virinsi ant labai l?tos ugnies, ji palaipsniui i?virs. ?is posakis ka?kiek atspindi priklausomyb?s formavim?si ? ?mogus nepastebi, kaip nekaltas lo?imas, loterija ar la?ybos pavirsta ? rimt? lig? ? priklausomyb?. Riba, kuri skiria pramog? nuo lo?imo, yra plona, sunkiai ap?iuopiama?, ? tvirtina socialin? darbuotoja S. Volujevi?.
Jos teigimu, i? prad?i? ?mogus lo?ia pramogaudamas, leisdamas laisvalaik? ir tik sukeldamas sau rizik?. Jeigu jis ?sivertina ir supranta, kad rizika rimta, nusistato sau lo?imo ribas, kuri? pavyksta laikytis, ? rizika suvaldyta.
?Visgi da?niau ?mon?s numoja ranka ? rizik?, tokiu b?du ilgainiui auga pripratimas (tolerancija), norisi lo?ti daugiau, da?niau, rim?iau ir didesn?ms sumoms, lo?imas u?ima vis daugiau laiko, lo?iama darbo ar moksl? metu. Tuomet jie lo?ia sukeldami sau ap?iuopiam? ?al?, pavyzd?iui, finansams, santykiams ar sveikatai. Jeigu ?ioje vietoje pavyksta sustoti, nusistatyti ribas bei j? laikytis, ? puiku. Ta?iau tai padaryti tampa sunku, nes lo?imas asmen? labai stipriai ?traukia ? jis jau?ia azart?, malonum?, patiria greit? ?apdovanojim??, o prasilo??s nori b?tinai ?atsilo?ti?, ir patenka ? u?burt? rat??, ? ai?kina S. Volujevi?, pridurdama, kad, lo?damas ir nepaisydamas konkre?ios ?alos, ?mogus po kurio laiko per?engia nematom? linij? ir ?gyja priklausomyb?.
Padariniai ? ?lugdantys
S. Volujevi? patirtis rodo, kad nuo lo?im? priklausomi asmenys neretai turi reikal? su antstoliais, da?nai patiria teisini?, finansini? problem? ir skol?. Nor?dami atsilo?ti, jie naudojasi greitaisiais kreditais, kuri? v?liau ne?stengia gr??inti, tod?l artimiesiems tenka ?dengti? finansinius ?siskolinimus, tuo nuskurdinant ?eimos biud?et?.
Priklausomo asmens ir j? artim?j? psichika ir k?nas gyvena nuolatiniame ?tampos ir i?gyvenimo re?ime, kur? sunku ilgai atlaikyti.
?Dirbant su kompulsyviais lo??jais ir j? artimaisiais da?nai galima i?girsti, kad j? vis? psichologin? b?sena yra labai sud?tinga. Jie jau?iasi dirgl?s, pervarg? nuo ?tampos, finansini? sunkum?, pasirei?kia ne tik psichologini?, toki? kaip nerimas, panikos priepuoliai, depresin? b?sena ar mintys apie savi?udyb?, bet ir somatini? sutrikim? ? pakyla kraujosp?dis, atsiranda stipr?s galvos skausmai, nemiga. Priklausomi asmenys ir j? artimieji gali prad?ti da?niau ir gausiau vartoti alkohol? nor?dami u?mir?ti sunkumus, j? nesprend?ia?, ? rizikas vardija socialin? darbuotoja.
Be viso to, artimiesiems formuojasi netiesiogin? priklausomyb?: ?Jie tampa priklausomi nuo lo?ian?io asmens ir nustoja gyventi savo gyvenim?, nes viskas pradeda ?suktis? aplink priklausom? ?mog?. Tokia ?eima neretai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, ma?ai bendrauja su aplinkiniais, apriboja ry?ius su draugais, gimin?mis, slepia savo ?eimos problemas nuo aplinkini?, nes jau?ia g?d?. Apleid?ia savo ankstesnius pom?gius, nes tam nelieka nei noro, nei finansini? ar emocini? resurs?.?
Rekomenduojama vengti pamoksl?
Da?niausiai artimieji tampa pirmieji, kurie pastebi su lo?imu susijusias artimojo problemas.
Tod?l gydytoja psichiatr? S. ?olyt? pataria pirmiausia pasir?pinti savimi ? savo psichologine ir finansine gerove bei saugumu, ie?koti kvalifikuotos pagalbos.
Jos teigimu, svarbiausia vengti moralizavimo lo?ian?iajam, pamoksl? ir baudimo. O kai ken?iantys nuo lo?im? asmenys atsigr?? ? savo elges? ir matys pasekmes, svarbu b?ti ?alia, pagal galimybes pad?ti, paskatinti kreiptis pagalbos ? specialistus.
?Kuo lo?ian?iam asmeniui grei?iau leisime pamatyti ir pajausti su lo?imu susijusias pasekmes, tuo greitesnis bus jo sveikimas arba bent jau pagalbos paie?ka?, ? sako ji.
Socialin? darbuotoja S. Volujevi? priduria ? jei artimieji gr??ina kompulsyvaus lo??jo skolas, tokiu b?du jie tik skatina neatsaking? ?io ?mogaus elges?, sukuria jam saugumo jausm?, kad jis gali ?i?sisukti?, j? visada ?i?trauks i? b?dos?.
?Artimiesiems svarbu nekelti sau tikslo ?i?gelb?ti?, nes jis n?ra realus. Tai yra rimta liga, kuri? gydo kvalifikuoti specialistai, o artimasis n?ra kvalifikuotas specialistas, tad svarbu sav?s nekaltinti, kad nepavyksta suvaldyti artimojo ligos?, ? pataria S. Volujevi?.
Ji sako, kad kvietimas ? atvir? ir nuo?ird? pokalb? yra tinkama pagalba, nes tai yra prie?ingas elgesys slapukavimui ir nutyl?jimams. Svarbiausia leisti priklausomam asmeniui pamatyti, kad norite j? suprasti ir kartu rasti pagalb?.
?Ta?iau nevert?t? tik?tis greit? rezultat? net tuomet, jei artimasis sutiko nueiti pas specialistus, kadangi priklausomyb? i?sivyst? per ilg? laik?, tod?l gijimas bus taip pat ilgas ir daug j?g? reikalaujantis procesas?, ? sako socialin? darbuotoja.
Lo??jams ir j? artimiesiems pagalba teikiama Respublikiniame priklausomyb?s lig? centre (interneto svetain? www.rplc.lt). Taip pat visoje Lietuvoje veikia anonimini? lo??j? grup?s (interneto svetain? www.anoniminiailosejai.lt) ir priklausom? asmen? artim?j? savipagalbos grup?s (interneto svetain? www.al-anon.lt).
Aktuali? informacij? apie lo?im? priklausomyb? ir prieinam? psichologin? pagalb? rasite nacionalin?je psichikos sveikatos svetain?je www.pagalbasau.lt bei interneto svetain?je www.nebenoriulosti.lt.
Nuotr. i? asmenini? archyv?
Lo??jams ir j? artimiesiems pagalba teikiama Respublikiniame priklausomyb?s lig? centre (interneto svetain? www.rplc.lt).
Taip pat visoje Lietuvoje veikia anonimini? lo??j? grup?s (interneto svetain? www.anoniminiailosejai.lt) ir priklausom? asmen? artim?j? savipagalbos grup?s (interneto svetain? www.al-anon.lt).
Aktuali? informacij? apie lo?im? priklausomyb? ir prieinam? psichologin? pagalb? rasite nacionalin?je psichikos sveikatos svetain?je www.pagalbasau.lt bei interneto svetain?je www.nebenoriulosti.lt.
7,742 per?i?r? (-a)