Nors ?iuolaikin? medicina yra labai pa?angi, u?kre?iamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas u? vakcinacij? dar n?ra i?rastas. Did?iausios pandemijos ?monijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, tod?l, siekiant ir toliau s?kmingai suvaldyti koronaviruso plitim?, svarbu laikytis rekomendacij? d?l vakcinacijos ir tokiu b?du apsaugoti save ir savo aplink?.
Valstybin?s vaist? kontrol?s tarnybos (VVKT) atstov? spaudai Aist? Tautvydien? ai?kina, kaip veikia vakcina, patekusi ? ?mogaus organizm?, ir akcentuoja skiepijimosi b?tinum?, naud? bei svarb?, norint suvaldyti u?kre?iam?j? lig? plitim?, tarp j? ir COVID-19.
Pasak specialist?s, visuomen?je vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingum? ar net mirt?, neturi joki? s?saj? su moksliniais ?rodymais ir atliktais tyrimais.
Kaip veikia vakcina?
Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikr? u?kre?iam?j? lig?. Pasak A. Tautvydien?s, jos sukuria organizmo apsaug? ? padeda paruo?ti ?mogaus imunin? sistem? atpa?inti ir apsiginti nuo u?kre?iam?j? lig? suk?l?j?.
?Daugelio vakcin? sud?tyje yra antigeno ? susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus ?mogaus imunin?je sistemoje sukuriama imunin? atmintis ir aktyvuojamos imunin?s l?stel?s kraujyje, kaul? ?iulpuose ir visame organizme. Paskiepyto ?mogaus imunin? sistema atpa??sta antigen? kaip svetimk?n?. V?liau, jei ?mogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imunin? sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imunin?s sistemos l?stel?s, kurios sunaikina lig? sukeliant? virus? arba bakterij? ir pagamina antik?nus?, ? apie organizmo reakcij? ? vakcin? ai?kina specialist?.
Dauguma vakcin? nuo COVID-19 ligos imunin? atsak? sukelia ? nedidel? viruso SARS-CoV-2, sukelian?io COVID-19 lig?, fragment?.
A. Tautvydien? pa?ymi ? vakcin? sud?tyje n?ra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: ?Kai ?mogui suleid?iama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo l?stel?s geba ?perskaityti? vakcinoje u?koduot? genetin? informacij? ir pradeda gaminti dyglio baltym?. Jeigu paskiepytas ?mogus u?sikre?ia SARS-CoV-2 virusu, jo imunin? sistema virus? geba atpa?inti ir yra pasiruo?usi prie? j? kovoti: antik?nai ir imunin?s l?stel?s, veikdamos kartu, gali sunaikinti virus?, u?kirsti keli? jo patekimui ? organizmo l?steles ir sunaikinti u?kr?stas l?steles, taip pad?dami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.?
Susiformuoja kolektyvinis imunitetas
Skirtingos vakcinos apsaugo ?mogaus organizm? nuo konkre?ios ligos vis? gyvenim? arba tam tikr? laik?. Apsaugos trukm? priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti.
?Kai kurios vakcinos apsaugo nuo ligos tik tam tikr? laikotarp? ir gali reik?ti stiprinam?j? dozi?. Kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pavyzd?iui, vakcina nuo gripo yra tik vienam sezonui, o nuo difterijos ? 5?10 met??, ? teigia A. Tautvydien?. Ji papildo: tam, kad vakcina b?t? efektyvi ir susidaryt? imunitetas, b?tina laikytis atitinkamos skiepijimo sekos, kuri yra nurodyta kiekvienos vakcinos informaciniuose dokumentuose.
Svarbu suprasti, kad vakcinos apsaugo ne tik pasiskiepijus?j?, bet ir nepaskiepytus visuomen?s narius, pavyzd?iui, vaikus, kuri? dar negalima skiepyti d?l am?iaus, arba ?mones, kuri? imunin? sistema susilpn?jusi. Ta?iau tam, kad kolektyvinis imunitetas susidaryt?, turi b?ti paskiepyta pakankamai daug gyventoj?.
Spekuliacijos prie?tarauja mokslo ?rodymams
A. Tautvydien? akcentuoja, kad visos Europos S?jungoje registruotos vakcinos yra i?tirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.
?Tiek vakcin?, tiek bet kokio kito vaisto toksi?kumas visada yra vertinamas ikiklinikini? tyrim? metu. Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksi?kumo tyrim?, buvo atlikti poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyv?nais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio n??tumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparod?. Vakcin? sud?tyje esan?ios med?iagos nes?veikauja su ?mogaus DNR ir nesukelia genetini? poky?i?, nes nepatenka ? l?stel?s branduol?, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, n?ra biologinio mechanizmo, d?l kurio gal?t? pasireik?ti DNR pa?aida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris tur?t? nuraminti jaunus ?mones, kurie baiminasi d?l savo reprodukcin?s funkcijos ateityje?, ? tvirtina specialist?.
Ry?ys tarp vakcinos ir mirties ? nenustatytas
Kalbant apie mirtis, kurias neva gal?jo nulemti vakcinos nuo COVID-19, A. Tautvydien? atkreipia d?mes? ? tai, kad, nepaisant to, jog per vis? vakcinacijos laikotarp? VVKT gavo 35 prane?imus apie ?moni? mirtis po vakcinacijos, n? vienu atveju prie?astinis ry?ys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.
?Nor?tume priminti, kad kiekvieno prane?imo duomen? vertinimas yra individualus. ?tariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, prie?astinis ry?ys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasirei?k? nepageidaujam? simptom?, ar nustatyta laboratorini? ar kit? tyrim? pakitim?, ar yra kit? duomen?, patvirtinan?i?, kad tai gal?jo sutrikdyti asmens sveikat? ar net sukelti mirt?. Jei patvirtinan?i? duomen? nenustatoma, tuomet svarbu ?vertinti, ar yra kit? galim? mirties prie?as?i? ir ar mirtis tik?tina, atsi?velgiant ? vakcinos veikimo b?d? bei sukeliamus poveikius. ?iais atvejais ypa? svarbi informacija ir apie tai, kokiomis l?tin?mis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenys apie kitus jo sveikatos b?kl?s rodiklius?, ? informacija dalijasi VVKT atstov? spaudai.
Vietin? reakcija ? skiep? ? normali praktika
Anot A. Tautvydien?s, da?niausiai pasitaik? ?alutiniai poveikiai, pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o ?moni? sveikata pager?jo per kelias dienas po vakcinacijos.
??mon?s jaut? skausm? bei patinim? injekcijos vietoje, nuovarg?, skund?si galvos, raumen? ir s?nari? skausmais, ?altkr??iu ir kar??iavimu. Taip pat buvo fiksuojama paraudim? injekcijos vietoje, retesniais atvejais ? pykinimas, v?mimas, nie??jimas injekcijos vietoje, gal?ni? skausmas, padid?j? limfmazgiai, miego sutrikimai?, ? teigia ji.
Primenama, kad, pasirei?kus net ir lengvai vietinei reakcijai po vakcinacijos, pilie?iai raginami apie tai prane?ti VVKT. Prane?im? kiekvienas gali pateikti ?iais b?dais:
- tiesiogiai u?pildydamas form? internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
- u?pildydamas prane?imo form?, skirt? pacientams (j? galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486), ir atsi?sdamas elektroniniu pa?tu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);
- nemokamu telefonu 8 800 73 568.
Jei pacientas nenori prane?imo apie patirt? nepageidaujam? reakcij? pateikti pats, gali papra?yti, kad tai u? j? padaryt? kitas asmuo, pavyzd?iui, sveikatos prie?i?ros specialistas ar vaistininkas.
Pataria nerizikuoti savo sveikata
Pa?nekov? pabr??ia ? skiepijimosi tikslas n?ra vien tik i?vengti konkre?ios ligos, ?iuo atveju COVID-19, ta?iau, ja susirgus, sirgti lengviau, i?vengti komplikacij?.
?Atminkite, kad tiek COVID-19, tiek kitos u?kre?iamosios ligos labai plinta visuomen?je, ypa? tais atvejais, kai n?ra susiformav?s kolektyvinis imunitetas. Tod?l nesiskiepyti ? tai prisiimti ?i? lig? rizik? arba pad?ti joms plisti?, ? pastebi specialist?.
Registruotis sustiprinan?iajai vakcinos nuo COVID-19 ligos dozei galima internetu www.koronastop.lt.
Vakcinuotis taip pat galima pas ?eimos gydytoj?. Nor?dami su?inoti, ar asmens sveikatos prie?i?ros ?staiga vykdo skiepijim? nuo COVID-19 ligos, gyventojai tur?t? kreiptis ? ?staigos registrat?r?.
Jei turite papildom? klausim? d?l vakcin? ar vakcinavimo proceso, atsakymus galite rasti interneto svetain?je www.koronastop.lt/vakcinavimas.
17,868 per?i?r? (-a)