Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas i? a?tuoni? ?moni? pasaulyje susiduria su psichologin?mis problemomis. Ta?iau vis daugiau ?moni? i?dr?sta apie tai kalb?ti garsiai ? tokiu b?du jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra i?sprend?iamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas ?kv?pti nepasiduoti, menininkas Algis Kri??i?nas, buv?s legendin?s grup?s ?Foje? b?gnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarp?, kai i?tiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti.
Teisinga diagnoz? ? pakeitus gydytoj?
?iandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanar? sal?, prisideda prie vieno ?ymiausi? ?urnal? ?alyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pa??l?s, o kasdienyb? kupina skirting? veikl?, kurios jam teikia begal? d?iaugsmo, bet prie? daugiau nei de?imtmet? ?temptas gyvenimo b?das tapo panikos atak? prie?astimi. Dvejus metus truk? ir keliskart per m?nes? pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais j? i?g?sdin?.
Menininkas sako, kad, prasid?jus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir d?l to b?kl? tik dar labiau pablog?davo. Tuomet jis n? nenutuok?, kad tai ? psichologin? problema.
?Tai ? tiesiog fizinis negalavimas?, ? taip buvo atsakyta ? klausim?, kod?l vyrui karts nuo karto vis prad?davo tirpti veidas, l?pos, pir?tai, rankos, u?eidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja ?irdis. Tik pakeit?s ?eimos gydytoj?, menininkas pagaliau i?girdo objektyvi? diagnoz? ir paai?kinim?, kad ?iuos negalavimus suk?l? pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.
Bijo, kad nepasikartot?
Specialistai panikos atak? apib?dina kaip staig? nerimo priepuol?, atsirandant? be ai?kiai suvokiamos prie?asties ar paskatos. Da?niausiai tai lemia ?vairiausi? aplinkybi? kompleksas. Anot psichiatr?s Sonatos Slavinskien?s, svarbiausios yra psichologin?s prie?astys, pavyzd?iui, psichologin?s traumos, nuolatinis stresas ir ?tampa. Kartais tai gali b?ti ir seksualin? prievarta, netektys, agresija.
?Tai prie?astys, kuri? mes, ?mon?s, ai?kiai nesuvokiame, neprisimename, negalime ar netgi bijome prisiminti. Neretai jas ignoruojame, bandome nuneigti, ?ka?kaip susitvarkyti?. Da?nu atveju tai ir b?na tas vadinamasis ?paskutinis la?as?, kuomet m?s? psichologin?s gynybos nebeatlaiko ir i?tinka panikos ataka?, ? teigia psichiatr?. Ir priduria: ?Nors vien? panikos atak? patyrus? ?mog? nuolat lydi baim?, kad tai nepasikartot?.?
I?eitis ? pakeisti gyvenimo b?d?
I? savo ?eimos gydytojo Algis gavo rimt? u?duot? ? per?i?r?ti savo vertybes, dienotvark? ir i? esm?s pakeisti po?i?r? ? gyvenim?. Pacientui buvo liepta kasdien rasti laiko, kuris b?t? nesusij?s su darbine veikla ar ?eima, laiko, kur? gal?t? skirti asmeni?kai sau.
Fuertevent?roje, Ispanijoje, su ?eima gyvenantis lietuvis atrado b?gim?, pad?jus? atsitraukti nuo kasdieni? problem?: ?Prad?j?s b?gioti, supratau, kad t? laik?, kol b?gu, galiu i?naudoti galvojimui apie tai, k? a? ?ia, pasaulyje, veikiu, k? dar noriu nuveikti, ar esu patenkintas tuo, kaip gyvenu, ir k? gal??iau pakeisti.?
Malonia rutina tapo ir sau pa?iam mestas i???kis kiekvien? dien? nufotografuoti tai, kas atrodo patrauklu, ir pasidalyti socialiniuose tinkluose. Tapytojo ?mona Jurga ?i? u?duot? pakreip? kita linkme ? kasdien paklausti skirtingo ?mogaus, kas j? daro laiming?, ir j? nufotografuoti. Nor?damas ?i?gauti? asmeni?k? laim?s paslapt?, Algis ?neku?iuodavosi su praeiviais, kartais net ir keliasde?imt minu?i?. Galop jis surinko keturis ?imtus skirting? atsakym?.
??mon?s parod? ?imtus b?d?, kaip b?ti laimingam, kuriuos a? jau ir taip ?inojau. Reik?jo, kad ka?kas juos man primint?, kad j? nepra?iopso?iau. Paprastas pavyzdys yra ?uo ir jo ?eimininkas. ?uo nori ?tikti, tarnauti ir dovanoja savo gyvenim? ?eimininkui, kuris tur?t? priimti tai su d?kingumu. Glostydamas ?un?, ?mogus tur?t? ne tik pasid?iaugti jo ?velniu kailiu, bet pajausti ir suprasti, kiek daug gyv?nas jam duoda. Juk ne veltui sakoma, kad ?uo ? geriausias ?mogaus draugas. Tokiais momentais jau?iu, kad gyvenimas yra labai gra?us?, ? atvirauja charizmati?kasis menininkas.
Trij? a?tuonet? taisykl?
Kiekvienas ?mogus gali stiprinti savo sveikat?, pasitelkdamas trij? a?tuonet? taisykl?: a?tuonios valandos miego, a?tuonios valandos darbe ir a?tuonios valandos, skirtos laisvalaikiui ir m?gstamai veiklai.
S. Slavinskien?, dalydamasi patirtimi, sako, kad kartais pacientai, prie? i?tinkant panikos atakai, prisipa??sta kur? laik? jaut? did?iul? ?tamp?, stres?. Vieni nes?kmingai band? tai i?spr?sti patys, kiti ? ignoravo savo problemas ir nuo j? b?go, o apsilankyti pas specialist? netur?jo galimybi?.
Psichiatr? atkreipia d?mes?: jau patyrus panikos atak?, b?tina kreiptis ? savo ?eimos gydytoj?, kad jis ?vertint? problem? ir paskirt? gydym?. Psichoterapija gali pad?ti i?siai?kinti ir suprasti gilumines panikos atak? prie?astis, atrasti b?d? j? i?vengti. O tam tikrais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo.
B?tina skirti laiko sau
Algis i?band? medikamentin? gydym? ir psichoterapij?, bet nepasiduoti meninink? labiausiai dr?sino egzistencin?s psichoterapijos knygos.
?maik??iai lygindamas psichoterapij? su masa?u, vyras juokauja, kad abu ?ie dalykai yra b?tini kiekvienam ?mogui, nes jie tiesiog padeda.
Nors daug j?g? ir ry?to pareikalav?s laikotarpis jau praeityje, retkar?iais Algis vis dar pagauna save, siekiant perfekcionizmo. Ta?iau jis d?iaugiasi ai?kiai suvokiantis esm?, kad laikas yra daug brangesnis u? pasaulio pripa?inim?, o gyvenimas ? brangesnis u? bet kokius turtus. O ?velgdamas ? praeit? ir matydamas tai, k? turi ir ko yra pasiek?s, menininkas u?tikrintai teigia, jog b?t? protingiau skirti laiko sau, dar iki i?tinkant panikos atakoms.
Jau?iant emocinius sunkumus, patariama kreiptis ? emocin?s paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809. Taip pat kiekvien? dien? 18?24 val. ?Jaunimo linijos? savanoriai teikia jaunimui emocin? param? (https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/). Suaugusieji gali kreiptis el. pa?tu vilties.linija@gmail.com, 116123@viltieslinija.lt nuo pirmadienio iki penktadienio 17:00?20:00 val. Vis? Lietuvoje veikian?i? psichologin?s pagalbos linij? s?ra?? ir kontaktus galima rasti nacionalin?s psichikos sveikatos platformoje ?Pagalba sau? (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologin? pagalba prieinama ?alies poliklinik? psichikos sveikatos centruose, visuomen?s sveikatos biuruose. O esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
