Kalb?ti apie savo problemas, kai jos prad?tos spr?sti arba i?spr?stos, yra viena, ta?iau i?dr?sti pripa?inti sau ir tai paversti atspirties ta?ku ? visai kas kita. Kartais sugeb?jusi? atsitiesti ir pakeisti savo gyvenim? ?moni? istorijos gali pasirodyti nereik?mingos ir neturin?ios tikslo, ta?iau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu.
Narkotik?, tabako ir alkoholio kontrol?s departamento tyrim? duomenimis, nors kart? gyvenime narkotikus yra vartoj? 14 procent? lietuvi?. B?damas penkiolikos, K?stutis Kaupas pirm? kart? i?band? narkotikus, o ?iandien, be medik? pagalbos savaranki?kai ?veik?s narkotik? priklausomyb?, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia ?kv?pti kitus.
Nuskausminamieji nuo emocini? traum?
?Viskas prasid?jo nuo perskaityt? knyg?. Jack Kerouac ?Kelyje? ir Karloso Kastanedos knygos apie augalus manyje su?adino smalsum?. Suvokiau, kad taip, kaip ?mogus ragauja skirtingus maisto patiekalus, taip pat galima i?bandyti ?vairias med?iagas ir pajusti j? sukeliam? b?sen??, ? pokalb? pradeda vyras.
Jis pasakoja narkotikus vartoj?s kaip nuskausminamuosius nuo savo emocini? traum?: ?Band?iau jais pamir?ti ?em? savivert?, kuri? man ?dieg? pat?vis. Jis nuolat sakydavo, kad esu nieko vertas ir nieko nesugebu, tod?l suprast?jo mano mokymosi rezultatai, kol galiausiai me?iau mokykl? ir pab?gau i? nam?.?
Vartoti psichotropines med?iagas paskatino nuolatin? baim?, psichologinis ir fizinis smurtas ?eimoje, privert?s nepilnamet? pab?gti i? nam? ir ie?koti laisv?s.
?Gyvenau gatv?je ir nieko netur?jau. Gal?jau gr??ti ir gyventi namuose su savo ?eima, kaip visi mano bendraam?iai, bet noras pa?iam spr?sti, kaip noriu gyventi, man to neleido?, ? sako K. Kaupas.
Tok? elges? pagrind?ia medicinos psicholog? Kotryna Mikalauskait?. Jos nuomone, vaikyst?je ar paauglyst?je d?l tam tikr? prie?as?i? daug streso ir ?tampos patyr?s ?mogus, paband?s narkotini? med?iag?, pajau?ia didel? palengv?jim? ir suvokia, kad b?tent pasirinkta med?iaga gal?t? puikiai pasitarnauti siekiant nuslopinti jausmus, kuri? asmuo nenori jausti.
? priek? ved? did?iausias noras ? laisv?
At?j?s pas narkotik? prekeiv?, nor?damas nusipirkti doz?, jis pakliuvo ? situacij?, kuri apvert? K?stu?io pasaul??i?r? auk?tyn kojomis. Buvo pra?j? metai nuo pirmos psichotropini? med?iag? doz?s.
?At?jau nusipirkti doz?s. Jis man pasi?l? palaukti 15?20 minu?i?, kol atve? siuntin?, nes tuo momentu netur?jo ko parduoti. Nu?jau ? kambar?, kur s?d?jo dar keletas vaikinuk?. Jie buvo narkomanai ir palaik? mane u? ?sav??, nes buvau toks pat baltas, kaip ir jie. Klausiausi istorij? apie tai, kaip jie ruo?iasi gauti pinig?, kad tik gal?t? nusipirkti narkotik?. I?girdau bent de?imt skirting? apipl??im? ir vagys?i? versij?. Mane ap?m? siaubas. Suvokiau, kad a? einu to link ir tapsiu toks, kaip jie. Kadangi laisv? buvo ir yra vienas i? svarbiausi? dalyk?, supratau, kad ir toliau taip gyvendamas galiu prarasti pat? brangiausi? turt? ir tod?l nusprend?iau niekada daugiau ten negr??ti. Rodos, vis? k?n? ir s?mon? nudieg? emocinis suvokimas, kad tai turi pasikeisti?, ? atvirauja K?stutis.
Kamuojamas abstinencini? pagiri?, vyras autostopu i?vyko ? Norvegij?, kur po savai?i? klajoni? pavyko gauti darb? ir ?sitvirtinti ? taip prasid?jo kelias ? blaivyb?.
Gyvenimo etapas, lik?s u?nugaryje
Respublikinio priklausomybi? centro specialist? sako, kad psichologi?kai priklausomi ?mon?s galvoja, jog med?iaga, ?iuo atveju narkotikai, jiems gyvybi?kai reikalinga. Tokie asmenys pradeda ma?iau laiko ir d?mesio skirti dalykams, kurie anks?iau b?davo svarb?s, kol galiausiai juos u?valdo vartojama med?iaga. Lietuvis d?iaugiasi t?dien suprat?s, jog vienintelis b?das i?sigelb?ti yra dirbti su savimi, tod?l prad?jo sekti, analizuoti ir keisti savo elges?.
?Palikti senus draugus ir veiklas u?nugaryje buvo s?moningas ?ingsnis. Taip gal?jau kurti savo gyvenim? i? naujo, ? sprendimu i?vykti i? ?alies d?iaugiasi vyras ir priduria: ? Landyn?s ir laiptin?s man pabodo. Nor?jau gyventi, nor?jau susitvarkyti gyvenim?, tur?ti stog? vir? galvos ir pinig? savo poreikiams.?
Did?iul? pagalba tapo vieta gerai apmokamame darbe. Alpinisto profesija reikalauja prisiimti atsakomyb? u? save, savo sveikat? ir gyvyb? ? tai motyvavo ? Norvegij? emigravus? lietuv? ir k?l? jo savigarb?.
K?stutis sako: ?Greitai ?stojau ? 12 darbo dien? i? eil?s ir 9 laisvadieni? ritm?. B?gant laikui, atradau veiklas, kurios man tapo savoti?ki svaigalai ir pad?jo u?simir?ti. Pavyzd?iui, menas ? muzika, poezija, ra?ymas, ?okis ir dainavimas.?
?Tai ne raket? d?sniai?
K. Kaupas jau daugiau nei du de?imtme?ius nevartoja narkotik?. I?mesti i? gyvenimo svaigalus ir niekada prie j? nebegr??ti paskatino gyvenimo vert?s suvokimas. Su narkotikais paprasta gyvenim? sugriauti, o kitomis priemon?mis ir veiksmais galima j? kurti.
??mon?s pamir?ta sau atsakyti ? klausim?, ko jie i? ties? nori. Kai matai tiksl?, pasidaro ai?ku, k? daryti. Tai ne raket? d?sniai?, ? ?maik?tauja jis.
Lygiai taip pat K?stutis pamat? tiksl? su ?mona u?suk?s ? gydymo ?staig?. Nugird?s specialist? pokalb? apie priklausomybes turin?ius ?mones, vyras papasakojo apie savo emocinius sukr?timus ir kaip pavyko su jais susidoroti be medik? pagalbos. Gydytojai papra?? savo i?gyvenimais pasidalyti su kitais, kurie jau?iasi bevilti?kai, nemato i?eities, nesikreipia ir neie?ko pagalbos, kurios jiems tikrai reikia.
Netrukus K?stutis pareng? straipsn?, kur? paskelb? vienas did?iausi? ?alies naujien? portal?. Prisistat?s straipsnio herojumi, vyras prad?jo socialiniame tinkle ?Facebook? kelti savo tekstus.
?Tikiu, kad mano ra?ymas padeda ?mon?ms. Juk prisiregistrav? vartotojai neprivalo komentuoti ar spausti ?patinka?. Jie gali likti anonimais, ta?iau klausytis mano pasakojim? ir bandyti juose atrasti dalel? sav?s. Jau yra pasitaik? keletas atvej?, kai visi?kai nepa??stami ?mon?s para?o ?inut?, kad mano patirtis paskatino juos veikti ir atsisakyti narkotik?. Tai ?viesiausia tamsios istorijos dalis?, ? teigia jis.
Pagalba suteikiama kiekvienam
Dalydamasi savo patirtimi, K. Mikalauskait? pastebi, kad tiek vyrai, tiek moterys i?gyvena stipr? g?dos ir kalt?s jausm?. Vis d?lto galima atkreipti d?mes?, kad moterys kartais b?na labiau linkusios sl?pti problem?, vengti atsiverti artimiesiems ar pasitarti su specialistais. Bet kokiu atveju kiekvienas ?mogus pereina psichologin? proces?, kurio metu pradeda suprasti savo elges?, jo pasekmes ir pradeda svarstyti galimus kitus pasirinkimus, kol galiausiai priima sprendim? imtis atitinkam? veiksm?. Reik?mingiausiai prisid?ti prie ?mogaus apsisprendimo gydytis gali pagarbus, humani?kas ir geranori?kas specialist? ir aplinkini? po?i?ris, kuris gali ?mogui pad?ti atrasti dr?sos ir vidini? resurs? prad?ti pokyt?.
Tur?dami ?tarim? apie besivystan?i? priklausomyb?, pasikonsultuokite su kvalifikuotu specialistu priva?ioje arba valstybin?je gydymo ?staigoje. Specialistas, atsi?velgdamas ? pacient?, parinks tinkamiausi? gydymo b?d?.
Jau?iant emocinius sunkumus, telefonu 1809 galima kreiptis ? emocin?s paramos tarnybas. Vis? Lietuvoje veikian?i? psichologin?s pagalbos linij? s?ra?? ir kontaktus galima rasti nacionalin?s psichikos sveikatos platformoje ?Pagalba sau? (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologin? pagalba prieinama ?alies poliklinik? psichikos sveikatos centruose, visuomen?s sveikatos biuruose. I?kilus pavojui sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
