2019 met? pabaigoje u?fiksuotas pirmasis tuomet dar ne?inomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos ?emyne, o 2020-?j? kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelb? koronaviruso pandemij?. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu u?sikr?t? daugiau nei 625 mln. ?moni?, 6,5 mln. i? j? mir?.
Apie dabartin? epidemiologin? situacij? Lietuvoje, galiojan?ias rekomendacijas ir ketvirt?j? skiepijimo etap? pasakoja Nacionalinio visuomen?s sveikatos centro U?kre?iam?j? lig? valdymo skyriaus epidemiolog? Daiva Razmuvien?.
Pama?u ger?janti situacija
?Sergamumas yra skai?iuojamas u? septynias arba keturiolika kalendorini? dien?. Tai tiksliausi skai?iai, kuriais remiantis yra i?vedami rodikliai 100 t?kst. gyventoj?. Paskutiniai skai?iavimai parod?, kad 14 d. laikotarpiu u?sikr?tim? skai?ius nesiekia 400 atvej? 100 t?kst. gyventoj??, ? ai?kindama apie u?sikr?timo statistik? pokalb? pradeda epidemiolog?.
Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuot? ligoni? skai?ius buvo 2500, ?iuo momentu hospitalizuot? asmen? ?alyje yra netoli ?imto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kur? vertinama epidemiologin? situacija ?alyje.
?Didesn? nei 2000 hospitalizuot? asmen? rib? tikrai pasiekdavome ir vir?ydavome, tuomet gydymo ?staigose b?davo daug didesn? apgultis ir ?tampa nei ?prastai. Reikia nepamir?ti, kad serga ir medikai, kuri? gali pritr?kti padid?jus pacient? skai?iui, tod?l sergamumo rodikliai yra atid?iai ir nuosekliai stebimi?, ? teigia medik?.
Epidemiolog?s teigimu, rodikliai vis dar i?lieka nepastov?s ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros prad?ios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pama?u ger?ja, tod?l ?i?r?dami ? skai?ius galime nedr?siai kalb?ti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. ?At?jus ?altajam sezonui, kai padid?ja rizika u?sikr?sti gripu, mes nesibaiminame, nes esame priprat? ir imam?s puikiai ?inom? priemoni?, siekdami jo i?vengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai pana??s ir tai atskirti gali tik profesionalas ? medikas?, ? matydama u?sikr?timo tendencijas, mint? pl?toja D. Razmuvien?.
Netur?jome algoritmo, bet radome kit? i?eit?
?Koronavirusas buvo naujas ne?inomasis, naujas suk?l?jas pasaulyje, kuris u?klupo netik?tai ir visus i?g?sdino. Netur?jome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacij? apie nauj? SARS-CoV-2 virus?, suk?lus? pandemij?. Kiekviena pasaulio valstyb? elg?si taip, kaip gal?jo geriausiai ir saugiausiai, atsi?velgusi ? tuometin? situacij? savoje ?alyje, apsaugoti savo gyventojus. Nei viena ?alis netur?jo virusui valdyti algoritm?, nes nebuvo jokios patirties, kas gal?t? atsakyti ? daugyb? klausim? ir pad?t? i?spr?sti naujai susidariusi? situacij?. Galime pasid?iaugti, kad pavyko atrasti b?d?, pad?jusi? stabilizuoti pad?t??, ? prisiminimais apie 2020 met? prad?i? dalijasi epidemiolog?.
Atsiradus skiepams, situacija pasikeit?. Remiantis statistikos duomenimis, ?iuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventoj? yra pasiskiepij?, persirgusi? ? daugiau nei 1,3 mln. Epidemiolog? priduria: ?Nepriklausomai nuo atsirandan?i? viruso mutacij?, vakcinos, jeigu jos ir neturi ?imtaprocentin?s apsaugos, ta?iau imunin?je sistemoje palieka p?dsak? atminties l?stel?se, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitim? ?mogaus organizme.?
Nesinor?t? pamir?ti i?mokt? pamok?
2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo at?aukta ekstremali situacija, nebeliko grie?t? reikalavim?, kaip, pavyzd?iui, testavimo ir skiepijimo punkt?, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo ?staigose ir kit? ribojim?.
Epidemiolog? d?iaugiasi, kad ?mon?ms pavyko naudotis ir sekti informacij? teis?s aktuose ir suprasti operacij? vadov? sprendimus: ?Pandemijos ?kar?tyje buvo begal? nurodym?, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename ?ingsnyje, ir besikei?ianti epidemiologin? situacija koreguodavo reikalavimus. ?mon?s tarsi buvo ved?iojami u? rankos, o dabar, kai viskas i?mokta, jiems nebereikia laukti vyriausyb?s sprendim?. Kiekvienas ?mogus tur?t? ?sivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant am?iumi, sveikatos b?kle ir baigiant tuo, kokia veikla planuot? u?siimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, ?inokite, kad jau?iant simptomus reikia kreiptis ? savo ?eimos gydytoj? ir neu?siimti savigyda.?
D. Razmuvien?s nuomone, likusios rekomendacijos d?l nespecifini? priemoni? naudojimo yra labai ?gyvos?. Visuomen? visame pasaulyje ?prato prie kauki? d?v?jimo, atstum? laikymosi, rank? dezinfekavimo ir u?dar? patalp? v?dinimo. Epidemiolog? sako, kad ne kart? jau at?aukus reikalavimus ir prekybos centruose, ir vie?ajame transporte, ir kitose vietose pasteb?jo ?mones, d?vin?ius kaukes, respiratorius ar norin?ius dezinfekuoti rankas. Neju?ia tai tapo kasdieni?ku ?pro?iu.
?Prisiminkime laikus prie? pandemin? laikotarp?. Juk gripo sezon?, epidemij? metu ?vair?s ribojimai taip pat b?davo ?vedami, bet pamatyti ?mog? su kauke b?davo nepriimtina, dabar ? atvirk??iai. Pandemija, be vis? blogybi?, i?mok? mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstum?, da?niau v?dinti patalpas ir d?v?ti kaukes ? tai priemon?s, kurios gali b?ti naudojamos siau?iant ir kitiems lig? suk?l?jams?, ? sako medik?.
Antik?nai ? kovotojai su virusu
?iuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasar? paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.
?Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anks?iau, buvo pritaikytos kitiems suk?l?jams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzd?iui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, ta?iau jokiu b?du negalima manyti, kad ankstesn?s vakcinos yra ?nulin?s?. Nuo kiekvieno skiepo imunin?s sistemos atmintyje lieka ?antspaudas?, kuris, ?susitik?s? su laukiniu virusu, pradeda gaminti antik?nus ? kovotojus?, ? ai?kina ji.
D. Razmuvien? pasakoja, kad pasitaiko atvej?, kai, atlik? kraujo tyrim?, ?mon?s skund?iasi ma?u antik?n? kiekiu, bet tai n?ra teisinga.
??mogaus organizmas turi du imunitetus ? kraujyje (humoralinis) ir l?stel?se (l?stelinis). I?sitirti l?stelin? imunitet? eiliniam ?mogui ne?manoma, nes tokie tyrimai sud?tingi ir atliekami mokslin?se laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti, pa?i?r?jus ? sergamumo rodiklius, kuriuos ?amortizavo? nema?as pasiskiepijusi? ?moni? skai?ius.?
Adaptuota vakcina ? omikron atmainai
Per vis? ?? laikotarp? susirgim? ir u?sikr?tim? skai?ius buvo labai banguojantis, bet epidemiolog? sako, kad ?iandien rodikliai yra neauk?ti, ir mano, kad tam ?takos turi didelis pasiskiepijusi? ir persirgusi?j? skai?ius. Stebint epidemiologin? situacij?, rugpj??io pabaigoje ir rugs?jo prad?ioje buvo matomas ne?ymus pakilimas, bet medik? patikina, kad sirgimai tikrai nevir?ijo 500 atvej?.
Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 met? am?iaus ir vyresniems gyventojams, kuriems at?jo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinan?i?ja vakcinos doze. Nor?dami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti d?l vakcinacijos, kreipkit?s ? savo ?eimos gydytoj?.
Pasirinkti patogiausi? viet? vakcinacijai galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius vald?ios vartus ir pasirinkus savo miest?, registracijos sistema pateiks s?ra?? ?staig?, kuriose galima skiepytis.
Gyventojai, kurie neturi galimyb?s u?siregistruoti internetu, tur?t? kreiptis tiesiogiai ? t? gydymo ?staig?, kurioje pageidauja skiepytis. Ta?iau reik?t? atkreipti d?mes?, kad ne visos gydymo ?staigos vykdo vakcinacij? nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo ?staigoje.
I?sami? informacij? galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas
22,445 per?i?r? (-a)