Vie?ojoje erdv?je ?m?stel?jusi informacija, kad neilgai trukus Lietuvoje gali b?ti u?daryta ma?daug 200 vaistini?, privert? net kr?ptel?ti. Optimizuodamasis ?Lietuvos pa?tas? miesteliuose ir kaimuose jau sunaikino visus pa?to skyrius (Kretingos rajone liko tik du ? Salantuose ir Kretingoje), tai ar dabar ateina vaistini? eil?? Jeigu kalbama net apie por? ?imt? vaistini?, tai kas garantuos, kad po koki? met? nebus kalbama apie dar 200 ar 300 vaistini? u?darym?? Ar pa?t? ir vaistini? u?darymai ? tai region? ?ingsniai ? Prezidento deklaruot? ?gerov?s valstyb???
??vyturys? papra?? ?i? ?ini? pakomentuoti Lietuvos vaistini? asociacijos (LVA) pirminink? Kristin? Nemani?n?-Gag?.
Vaistini? pelnas niekuo d?tas
Jos teigimu, dalies vaistini? darbo ateityje perspektyvos tikrai nesusijusios su j? veiklos finansiniais ar pelno rodikliais. Dalykas kitas: kasmet ? pensij? i?eina daugiau vaistinink? nei ? darbo rink? ateina nauj?, studijas baigusi? vaistinink?. ?i tendencija metai po met? vis did?jo, gil?jo, dabar jau pradedama vie?ai skambinti pavojaus varpais.
?Asociacijos nari? nuomone, ir valstyb? tur?t? susir?pinti susidaran?ia pad?timi, manome, kad jos tikslas b?t? Vilniaus ir Kauno universitetuose didinti valstyb?s finansuojamas vaistinink? studij? vietas?, ? teig? LVA pirminink?.
Dar viena aplinkyb?, ver?ianti sunerimti, tai, kad nuo ?i? met? liepos 1 dienos vaistin?s nebegal?s dirbti, jeigu jose ?alia farmakotechniko nebus vaistininko. Farmakotechnikai ? tai asmenys, turintys 3,5 met? trukm?s special? i?silavinim?, juos ruo?ia kai kurios ?alies kolegijos. Farmakotechnikai, kaip vaistininkai, gali dirbti ne tik vaistin?se, bet ir ligonin?se, farmacijos gamyboje ir pan. Tad ir j? paklausa darbo rinkoje ne tokia jau menka. Pana?i situacija yra ir kitose Europos S?jungos valstyb?se.
Vaistin? be vaistininko ? ne vaistin??
Pasak K. Nemani?n?s-Gag?s, dabar farmakotechnikai gali ir vieni dirbti vaistin?se, aptarnauti klientus, o vaistininkai juos kontroliuoja, pri?i?ri, konsultuoja ar vaistin?s darb? organizuoja ir nuotoliniu b?du. Tai rei?kia, kad kol kas vaistininkas neprivalo stov?ti farmakotechnikui u? nugaros ir pri?i?r?ti ar kontroliuoti kiekvien? jo ?ingsn?.
?Vaistininkas neprivalo vis? darbo dien? b?ti konkre?ioje vaistin?je, b?ti kartu su farmakotechniku. Jeigu kalb?tume apie didesnes vaistines, jose gali dirbti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas, ta?iau atskirose ?moni? aptarnavimo vietose, vienas ? prie vienos kasos, kitas ? prie kitos. Esant reikalui tarp j? vyksta komunikacija, bendravimas, pasitariama, kilus didesniems neai?kumams vaistininkas gali konsultuoti, pad?ti, patarti. Ta?iau tai galima daryti ir nuotoliniu b?du, ?ia n?ra jokio esminio skirtumo, kiekvien? kart? galima spr?sti, kok? komunikacijos b?d? tarp vaistininko ir farmakotechniko rinktis?, ? teig? LVA pirminink?.
Jeigu kalb?tume apie ma?esnes vaistines, vaistininkas gali jose lankytis periodi?kai: patikrinti receptus, vaist? i?davim?, laikinai pakeisti atostogaujant? ar susirgus? farmakotechnik?. LVA pirminink? ?sitikinusi, kad jeigu dabartinis reikalavimas i?liks, jo bus ne?manoma ?vykdyti tiesiog techni?kai: tiek vaistinink? Lietuvoje papras?iausiai n?ra!
Lietuva ? Europos i?si?ok?l??
Lygindama Lietuvos ir kit? valstybi? vaistinink?, b?tent vaistinink?, dirban?i? vaistin?se, skai?ius ir procentus, K. Nemani?n?-Gag? sak?, kad ?iuo metu m?s? ?alies vaistin?se dirba apie 70 proc. vaistinink?, likusi dalis ? farmakotechnikai. Daugelyje Europos valstybi? ?is santykis yra apie 50:50.
Ji sutiko, kad Lietuvoje yra ma??j? miesteli?, kaim? vaistini? problema – prisivilioti vaistininkus. O j? tr?ksta ir kituose sektoriuose ? ligonin?se, gamybos srityje, valstyb?s kontroliuojan?iose ?staigose.
?Vaistinink? reikia visur, o universitetai j? paruo?ia kol kas nepakankam? kiek?. Dabar buvo jau senokai nusistov?jusi praktika, kad miesteliuose, kaimuose dirbo farmakotechnikai, o juos nuotoliniu b?du pri?i?r?davo vaistininkai?, ? teig? LVA pirminink?. Ji pamin?jo Danijos pavyzd?, kur vienas vaistininkas vidutini?kai pri?i?ri keturis farmakotechnikus.
K. Nemani?n?-Gag? d?l vaistini? tinkl? konkurencijos aplinkybi? nenor?jo min?ti nei rajon?, nei region?, kuriuose gali b?ti tos min?tos 200 vaistini?. Matyt, nenor?dami prarasti rinkos dalies, vaistini? tinkl? vadovai spr?st?, kaip pasielgti kiekvienu konkre?iu atveju, kur kokias vaistines u?daryti ar pertvarkyti, perskirstyti darbuotojus.
Vyriausyb?s nustatytas reikalavimas gali kelti abejoni? ne tik d?l neai?kaus poros ?imt? vaistini? likimo, bet ir tod?l, kad aptarnaujant ?mones vaistin?s niekada nesulauk? skund? nei i? pacient?, nei i? kontroliuojan?i? institucij?. Ir vaistininkai, ir farmakotechnikai kas penkerius metus privalo atnaujinti savo licencijas, lankyti paskaitas, laikyti testus. D?l j? kvalifikacijos vargu ar kam kildavo abejoni?.
