??vyturys? 1967 m. baland?io 20 d. pirmiausia akcentavo pavasarin?s s?jos reikalus. Tai ? svarbiausias komunist? r?pestis! Apie tai ra?? K. Juozaitis remdamasis Alkos kol?kio patirtimi.
Kol?kyje ? 10 komunist?, kurie ?smulkiai aptar?, kaip organizuos s?jos darbus?. Kol?kie?iai dav? ?od? baigti s?j? iki gegu??s 1 dienos. Kaip galima suprasti i? teksto, did?iausias kol?kie?i? r?pestis s?jos metu ? tai gendanti, nepatikima technika. Buvo skund?, kad vakare, sugedus technikai, ne?manoma gauti mechanizatori? pagalbos, netgi d?l smulkaus gedimo ne?inia kur kreiptis, o darbai stovi. Tad komunistas P. Reifonas pasi?l? ?vesti ?de?imtadienin? bud?jim? mechanin?se dirbtuv?se?, tam visi draugi?kai pritar?.
Pana?aus turinio laikra??io ?inut?s tokiu metu ? ne i?imtis. Tais laikais tai vadinosi ?kova u? derli??. Alkos kol?kio kol?kie?iai tada pritar?, kad tais metais i? hektaro b?t? i?auginta po 14 centneri? gr?dini? kult?r?, o mie?i? ? net po 25 centnerius.
Ta?iau did?iausia tos dienos laikra??io publikacija buvo skirta individualios statybos Kretingos mieste klausimams. In?. J. Jablonskis para?? didel? problemin? straipsn?, kuriame i?d?st? savo mintis apie tai, kad individuali statyba Kretingoje u?go?? did?iules teritorijas. Jis piktinosi, kad miesto vadovams nematant individuali statyba i?sipl?t? (pagal tuometinius gatvi? pavadinimus) L. Giros, Pionieri?, M. Gorkio, Vytauto ir net K. Po??los gatv?se. ?Miesto vadovams ?nematant? individualiais namais buvo u?statyta didel? dalis b?simojo centrinio parko (Pole?aikino gatv?s ?iaurin? pus? ir Kankli? gatv?), antrojo tvenkinio ?iaurin? dalis ir numatyto organizuoti ?aliojo ploto Akmenos paupy dalis, nutiesiant ?ilvi?i? ir Paupio gatves?.
Jo nuomone, Kretingos miesto u?statymo klausimas paliktas savieigai, problema i?ry?k?jo, kai sunku rasti plot? visuomenin?s paskirties pastatams bei daugiabu?i? statyboms. Jis ra?o: ?Keistoka. Dar 18 a. pirmojoje pus?je buvo paruo?tas Kretingos miesto u?statymo planas ir jo buvo gana tiksliai laikomasi. Tuo tarpu 1949 m. sudarytas Kretingos u?statymo planas per pusmet? ?paseno? ir buvo u?mir?tas. Miesto centre beveik nekontroliuojami ?m? ?eimininkauti individual?s statytojai?.
1966 m. buvo i?duoti 97 leidimai 102 but? statybai, statyb? tempas nema??s ir 1967 metais. O kaip vykdomasis komitetas apr?pins ?mones sklypais, naujomis gatv?mis, komunikaciniais tinklais? J. Jablonskio nuomone, reikia vadovautis miesto generaliniu planu ir individualiai statybai skirti plotus tarp Vytauto ir M. Melnikait?s gatvi?. Ten reik?t? atlikti ir projektavimo darbus. ?U?statymo instrukcijose nurodoma, kad sklypai individualioms statyboms gali b?ti skiriami tik po to, kai jau ?rengtos gatv?s?.
Ta?iau d?l gana chaoti?k? individuali? statyb? net miesto vykdomasis komitetas nelabai ?ino, kur yra naujos gatv?s, o ?apie j? projektavim?, ?vyravim?, suprofiliavim?, vandens nuleidim? net negalvojama?. Gatves tvarko patys statytojai.
Autorius neigiamai vertina tai, kad ?mon?s stengiasi statytis kuo didesnius namus, tur?ti kuo daugiau kambari?, nes taip nesaikingai naudojamos statybin?s med?iagos. Reikia statyti tik b?tino didumo namus! Kadangi statybini? med?iag? tr?ksta, tai dauguma ne tik nenuleid?ia rank? ar atsisako statyb?, bet visokiai b?dais stengiasi j? ?susiveikti?. O tai sudaro ?ned?kingo darbo milicijos organams?. Tai kok? nam? b?t? galima laikyti ?saikingu??
I. Jablonskio nuomone, 4-6 asmen? ?eimai pakakt? 40 kv. m gyvenamo ploto ir 250 kub. m statybinio t?rio. Taip sutaupytume daug statybini? med?iag? ir ?nereik?t? sukti galvos, kaip ?suveikti? plyt??.
Ma?a to, b?tina skubiai svarstyti, ar 600 kv. m ploto sklypas ne per didelis individualiai statybai. Autorius pripa??sta, kad jame sunkoka i?laikyti 20 m sanitarinius atstumus tarp ?ulinio ir i?vie?i?. Ta?iau ?20 m plo?io sklyp? duoti vienam butui prie gatv?s tikrai jau nesaikinga?. In?inierius toliau skai?iuoja, kiek kainuoja gatv?s ?rengimas. Pilnai ?rengtos 12 m plo?io gatv?s 1 metras kainuoja apie 56 rublius. Prid?jus b?tinas komunikacijas ? vandentiek?, kanalizacij?, elektr?, telefono kabel? ? kaina pa?oka iki 80 rubli? u? 1 metr?. Jo pasi?lymas: ?Reikia, kad individuali? statyb? sklypai ? gatves remt?si minimaliu plo?iu?. I?eitis ? statyti daugiabu?ius namus, o individualias statybas leisti tik i?imtinais atvejais.
Ne?inia, kokio atgarsio sulauk? tokie in?inieriaus pasi?lymai, ta?iau kai kurie jo pasi?lyti gyvenamojo ploto individualiame name skai?iai primena ?gulago filosofij??: 40 kv. m ?e?i? asmen? ?eimai ? tai tik kiek daugiau nei 6 kv. m asmeniui. Kaip kal?jimo kameros plotas.
Laikra?tyje buvo ir linksmesni? ?ini?. Darb?n? kol?kio moter? taryba organizavo ekskursij? ? Tel?i? istorin? muziej?. Labai patenkintos i?vyka buvo kol?kiet?s Zita Garjonyt?, Val? ?eputyt?, Elena Dulkien?, Danut? Lapinskait?. Darb?n? moterys jau planuoja ekskursij? ? Talin?.
Balandis paprastai b?davo ?varos m?nuo, tad buvo para?yta, kaip ?varinasi Kartena. Apie tai ra?? sanitarin?s-epidemin?s stoties gydytoja D. Mila?i?t?, Kartenos moter? tarybos pirminink?s pavaduotoja A. Stanevi?ien? ir ??vyturio? korespondentas J. Kazit?nas. Visiems patiko Prano Beniu?io sodyba Plung?s gatv?je, ta?iau u? ?kinio pastato ? ?iuk?lynas, s?vartynas. Pana?i pad?tis ir kitoje tos gatv?s sodyboje pas Petr? Janu?? ? kiemas ?iuk?linas, dar?as u?ter?tas, n?ra ?iuk?li? d???s. Did?iausia netvarka pamatyta Lauk? gatv?je Alberto D?konto kieme ? tikras muziejus! Patvory ? keleri? met? atmatos, ?iuk?l?s. Netoliese ir Alfonso ?ly?iaus sodyba: namas naujas, o aplinka ? baisi, primena pokarinius griuv?sius. Ta?iau daugiausia netvarkos ? valgyklos kieme. Jau ne vienerius metus tarybos deputatai kovoja su ta netvarka, ta?iau ?pamazg? d??? kiaura, i? jos teka murzini upeliai, ?iuk?li? d???s n?ra?. O valgykla priklauso ?Gintaro? restoranui. Pasteb?ta, kad gra?iau ir tvarkingiau gal?t? b?ti vaik? dar?elio aplinkoje.
?domi publikacija ?Palanga prie? 60 met??. Kaip ir galima tik?tis, istorija apra?yta i? ?klasi? kovos? pozicij?. Tada Palangos malonumais ?naudojosi tik tur?iai ir dvarininkai?, kurorto reikalus tvark? ?Var?uvos gydytojai ir piniguo?iai?. Didelis d?mesys rodomas Palangos pasiekiamumui sausumos transportu. B?da, kad Palanga labai nutolusi nuo gele?inkelio, artimiausios stotys ? tai Liepoja ir Priekul? Latvijoje. O paprastas arklio ve?imas nuo Liepojos iki Palangos kainuoja 15 rubli?. O jeigu va?iuoji geresniais ratais ? tai kaina jau 25-30 rubli? ? vien? pus?. Autorius b?davojasi, kad Palangoje kertami, retinami pu?ynai, kad net ant Birut?s kalno teliko keletas pu?eli?.
Laikra??io numeris neapsi?jo ir be sovietin?s propagandos. ?? kart? ? kaip puikiai sovietijoje vyksta dujofikacija, kaip teka ?duj? up?s?. Beje, tos ?duj? up?s? iki ?iol neprieinamos daugeliui Rusijos gyventoj?, j? butams ir namams, nes ilgiausi vamzdynai buvo tiesiami galvojant tik apie duj? eksport? ? Vakarus.
