Finansiniai suk?iai i? Lietuvos gyventoj? ir ?moni? per pirm?j? ?i? met? ketvirt? i?viliojo apie 2,7 mln. eur?, ta?iau finans? ?staig? bei teis?saugos pastangomis savininkams pavyko gr??inti daugiau kaip 1,2 mln. eur?, rodo Lietuvos bank? asociacijos (LBA) duomenys.
Nuo ?i? met? sausio iki baland?io prad?ios ?alies komerciniuose bankuose u?fiksuoti 2444 suk?iavimo atvejai ? dvigubai daugiau nei analogi?ku laikotarpiu pernai (1056). I?viliot? l??? suma per metus i?augo kiek daugiau nei 500 t?kst. eur?.
Drauge pastebimas ?ymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansini? suk?i?: savininkams gr??int? l??? suma pirm?j? ?i? met? ketvirt? vir?ijo 1,2 mln. eur?, kai tuo pa?iu laikotarpiu pernai ? 800 t?kst. eur?. I? j? dukart augo dar bank? viduje sustabdyt? pavedim? suma ? nuo 379 t?kst. eur? pirm?j? ketvirt? pernai iki 892 t?kst. eur? ?iemet. L???, kurias pavyko sugr??inti i? kit? finans? ?staig?, suma kiek suma??jo ir siek? 277 t?kst. eur? (prie? metus ? 423 t?kst. eur?).
Manipuliacijos ? pagal aktualijas ir savait?s dienas
Populiariausias suk?i? b?das i?vilioti pinigus teb?ra vadinamasis ?fi?ingas? (angl. phishing), kai gyventojams siun?iama suklastota SMS ?inut? ar elektroninis lai?kas, apgaul?s b?du siekiant i?vilioti asmens duomenis ir ?itaip pavogti pinigus i? s?skaitos.
Suk?iai aktyviai naudojasi socialine in?inerija, kad nuslopint? ?moni? budrum? ? manipuliuoja ?inom? institucij? pavadinimais, taikosi ? visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzd?iui, pajam? deklaravim?, atakoms pasitelkia savaitgalius ir pan.
Tokioms apgaul?ms sudarant beveik pus? suk?iavimo atvej?, j? ir toliau spar?iai daug?ja. Lyginant su tuo pa?iu pra?jusi? met? laikotarpiu, ?fi?ingo? atvej? padaug?jo daugiau kaip tris kartus ? nuo 324 iki 1018. ?itaip gyventojai vidutini?kai praranda apie 380 eur?.
?Finansiniai suk?iai nuolat tobul?ja, ie?ko vis nauj? b?d? i?vilioti l??as. Ta?iau vietoje nestovi ir gyventojai bei finans? ?staigos. Vis daugiau l??? pavyksta sustabdyti d?l kilusi? abejoni? ar operatyvios gyventoj? ar institucij? reakcijos. Tas yra gerai, ta?iau siekiamyb? yra dar didesnis ?moni? supratingumas ir atsakingas po?i?ris ? savo finansus?, ? sako LBA prezident? dr. Eivil? ?ipkut?.
Investicij? ?brokeri?? pel?kautai
Per pirm?j? ?i? met? ketvirt?, lyginant su tuo pa?iu pra?jusi? met? laikotarpiu, taip pat daugiau kaip dukart i?augo investicinio suk?iavimo atvej? ir i?viliot? pinig? suma. Per pirmuosius tris m?nesius investiciniams suk?iams ?mon?s perved? 865 t?kst. eur?, finans? ?staigose u?fiksuota 219 toki? incident?. Vienas suk?iavimo atvejis vidutini?kai suk?i? aukoms kainavo beveik 4 t?kst. eur?.
?Investiciniai suk?iai suranda ?mones, kurie turi sukaup? daugiau l??? ir svarsto, kur jas panaudoti. Da?niausiai ant suk?i? kabliuko u?kimbama ?iems pasakojant apie labai didel? investicij? gr??? ar kitokias stebuklingai geras s?lygas. Jei sulauk?te labai dosnaus pasi?lymo ? b?kite atid?s, mat nemokamas s?ris b?na tik pel?kautuose?, ? pataria LBA vadov?.
Saugumo ekspertai primena, kad bankai, valstyb?s institucijos klientams nesiun?ia ?inu?i? su aktyviomis nuorodomis ? e. bankininkyst?s skilt? ar sutrumpint? nuorod?, taip pat ragina ?sid?m?ti savo finans? paslaug? teik?jo oficialios interneto svetain?s adres? ir visada patikrinti nar?ykl?je, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis ?Smart-ID? ar mobiliuoju para?u, kaskart reikia ?sitikinti, koki? operacij? tvirtinate savo PIN kodais.
LBA duomenimis, pernai finansiniai suk?iai i? Lietuvos gyventoj? ir ?moni? 2022-aisiais i?viliojo beveik 12 mln. eur?. Tuo pa?iu laikotarpiu finans? ?staig? bei teis?saugos pastangomis savininkams buvo gr??inta apie 5 mln. eur?.
Da?niausiai naudojami suk?iavimo metodai:
1. Suklastotas el. lai?kas arba SMS ?inut? ? ?fi?ingas? (angl. phishing)
Suk?iai siun?ia suklastotus elektroninius lai?kus ar SMS ?inutes, kurios atrodo pana?ios ? j?s? banko ar kit? naudojam? paslaug? tiek?j? siun?iam? informacij?. ?iuo metodu siekiama i?gauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti suk?i? atliekamus pavedimus ir pan. Atid?iai vertinkite vis? informacij?, gaut? nuotolin?mis ry?io priemon?mis: per?i?r?kite informacijos siunt?jo duomenis, bendr? el. lai?ko strukt?r?. Lietuvoje veikian?ios finans? ir kredito ?staigos niekada nepra?ys j?s? atskleisti prisijungimo prie banko s?skaitos duomen? ar atlikti mok?jimo pavedim? ? jei sulauk?te tokio pra?ymo, j? ignoruokite. SMS ?inut?s, siun?iamos neva banko, telefone gali patekti ? jo i?ties si?st? prane?im? sraut? ? interneto svetaini?, si?lan?i? galimyb? savo nuo?i?ra nurodyti siunt?jo vard?, yra apstu. B?kite atid?s ir visuomet atkreipkite d?mes? ? ?inut?s turin?.
2. Skambu?iai, apsimetant banko ar kitos ?staigos darbuotoju
Suk?iai, prisistatantys j?s? banko arba valstyb?s institucijos atstovais, m?gina u?megzti kontakt?, kad priverst? jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija ? niekada nepasiduoti emocijoms ir neskub?ti, neatsakyti ? klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.
3. Investicinis suk?iavimas
?kyr?s skambu?iai, lai?kai, r?ksmingi skelbimai internete ? viskas tam, kad priverst? patik?ti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasi?lymas arba proga ?sigyti fantasti?k? prek?. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad b?t? tiesa ? ko gero, tai ir yra apgaul?.
4. Romantinis suk?iavimas
Da?niausiai ?is b?das sutinkamas internetin?se pasimatym? svetain?se, ta?iau suk?iai da?nai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu pa?tu, kad u?megzt? kontakt?. ?tarim? jie gali sukelti nei?kart: prad?ioje ? romanti?kas bendravimas, v?liau ? pra?ymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo ?ra?ais, tada ? ?anta?as, pra?ant pervesti pinig?. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojan?ia, virtualioje aplinkoje visai nereik?t?.
5. Susira?in?jimo elektroniniu pa?tu per?mimas
Suk?iai ?silau?ia ? elektronin? susira?in?jim? tarp dviej? ?ali?, pavyzd?iui, prek?s pirk?jo ir jos pardav?jo, ir sulauk? patogaus momento informuoja mok?toj? apie pasikeitusi? banko s?skait?. Tam, kad nepakli?tum?te ? tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus pana?aus el. lai?ko pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prek?s ar paslaug? tiek?ju ir ?sitikinti, kad informacij? gavote tikrai i? jo.
6. Suk?iavimai, susij? su prekyba internetu
Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbim? portalus. Potencial?s pirk?jai pasi?lo atsiskaityti per kurjeri? tarnyb? ir atsiun?ia nuorod? ? svetain? su gana ?inomu ?ios srities paslaug? teik?j? vardu, kviesdami ?vesti mok?jimo kortel?s duomenis. ?itaip i?gaunami pardav?jo konfidencial?s duomenys. I? ties? vienintel? informacija, i? ties? reikalinga pirk?jui, pasirengusiam susimok?ti u? pirkin?, yra pardav?jo s?skaitos numeris. Savo ruo?tu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais ? tur?ti atskir? kortel? pirkimams internetu, jos s?skait? papildant prie? atliekant mok?jim? ir tik tiek l???, kiek reikia konkre?iai prekei ar paslaugai ?sigyti, o, kilus ?tarim?, nevesti kortel?s duomen?.
