Min?dami lietuvi?kos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien? kalb?jom?s su darb?ni?ke, Lietuvos kalbininke, visuomen?s veik?ja, humanitarini? moksl? daktare J?rate Sofija Lau?i?te. Apie lietuvi?kos kalbos svarb?, tarmes, literat?r? ir ?emaitij?, kurioje J?ratei Sofijai ?irdis atsigauna.
? Galb?t klausimas nuskamb?s ?iek tiek filosofi?kai, ta?iau ?inant, kad didel? gyvenimo dal? praleidote Vilniuje, norisi paklausti, tad kaip dabar teka saul? ?emaitijoje lyginant su Vilniaus?
? Anks?iau man Vilnius buvo tokia pat miela vertyb? ?ird?iai, kaip ir mano ?emaitija. O dabar mano ?irdis yra ?emaitijoje, o Vilnius yra mano valstyb?s sostin?, kurioje sutelkta visa administracija, turiu galvoje ir Vyriausyb?, ir Seim?, ir Prezident?. ? Vilni? ?velgiu ?altai, realisti?kai. Kur reikia gerbiu, o kartais galiu ir pakritikuoti ir nusisukti, nepalikus ?irdy kokios tai ?aizdos ar tu?tumos ir gr??ti ? ?emaitij?, kur ?irdis atsigauna.
? Prakalbote apie vietovi? tr?kumus ir privalomus. Prisimenant Mikaloj? Dauk?? ir jo ?Prakalb? ? malon?j? skaitytoj??, kurioje ra??, kad tauta yra niekinga jei ji neturi sav? ir tarsi ?gimt? trij? dalyk?: t?v? ?em?s, papro?i? ir kalbos. Kaip manote, vis dar turime tai apie k? kalb?jo Dauk?a?
? Manau, kad Lietuvoje tikrai yra ?moni?, kurie ir ?iandien m?sto taip kaip Dauk?a ir brangina ?ias vertybes. Bet jeigu mes kalbame apie valstyb?, tuomet tai n?ra valstyb?s politika ir d?l to yra labai apmaudu. ?inoma, tiek vienas ?mogus, tiek daugiau gali labai daug padaryti, bet tada jiems reikia su valstybe tarsi kovoti. Kaip priversti, kad valstyb?s politika vadovaut?si ?iais Dauk?os ?od?iais? Juk keit?si ir vyriausyb?s, ir prezidentai, o da?nai j? veiksmai prie?tarauja ?od?iams.
? Nuo 2011 iki 2019 m. buvote Kretingos rajono savivaldyb?s Tarybos nare, dirbote ?vietimo komitete. Kaip apib?dintum?te tarybos nari? kalb??
? Jeigu imti Taryb? kaip kolektyv? ? buvo ir labai maloni? moment?. Did?ioji dauguma ?emai?iai, tad kartais per pos?d?ius pamir?davome, kad reikia kalb?ti valstybine kalba, bet m?gdavome pajuokauti ir ?emaiti?kai. Ir be joki? pretenzij?, kad ?emaiti?ka kalba b?t? auk??iau valstybin?s. Ir kai dirbau savivaldyb?je man visuomet buvo ?domu steb?ti kaip vykdavo ?emaiti?k? skaitym? konkursai, tai ir pati dalyvaudavau, ir dar paraginau kelet? tarybos nari?. Yra ger? dalyk? ir, tiesa, jie da?nai yra spontani?ki. Jie n?ra reguliar?s. B?t? gerai jei atsirast? reguliarumas, t?stinumas. ?velgiant ? mokyklas, tai da?niau tampa proginiu, o ne tradiciniu rei?kiniu. Nors labiau nor??iau pasid?iaugti ?vairiomis ?emaiti?kumo iniciatyvomis, nei peikti ar kritikuoti.
? Kaip keit?si, transformavosi visuomen?s po?i?ris ? lietuvi? kalbos vartosen?? Ar galima ??velgti intensyv?jan?i? nepagarb? valstybinei kalbai?
? Prisiminkime, kai Lietuva buvo carin?s Rusijos sud?tyje ir kai pirm? kart? atgavo nepriklausomyb? ir tapo Lietuvos Respublika. Tuomet didelis d?mesys buvo skiriamas bendrin?s lietuvi? kalbos tobulinimui, k?rimui, gramatikai, d?mesys ?odynams. Kitaip sakant, viskas buvo gerbiama, mokoma ir did?ia dalimi i?mokoma. Buvo gausus b?rys kalbinink?.
Kai ?iandien visa tai stebiu, imu matyti, kad sovietiniais laikais lituanistai daugiau dar?, daugiau padar?, daugiau r?pinosi. Pavyzd?iui, kiek daug anks?iau b?davo dedama pastang?, kad teatre ?mon?ms skamb?t? taisyklinga lietuvi? kalba. O dabar? Anks?iau siek? visur ?vesti rus? kalb? ir tai atrod? pasibais?tina. Tai atrod? kaip gr?sm?, kad nuo ma?ens vaikai negal?s taisyklingai ?sisavinti lietuvi? kalbos. O dabar angl? kalba dar?eliuose vertinama kaip kokia g?ryb?.
Dabar visk? norima paleisti savieigai. Tie profesoriai ar docentai, kurie sako, kad nereikia versti mokytis lietuvi? kalbos taisykli?, jie ?emina savo kalb?, galvodami, kad ja daugiau niekas nenor?s dom?tis, taip kaip mes dabar mokom?s angl?, kin?, pranc?z? ar lenk?. Pam?ginkite ?sivaizduoti, j?s norit i?mokti koki? nors kalb?, ie?kote mokytoj?, klausiate kaip i?mokti, o jie sako: ?ai, kaip norite taip ir tarkite?. Juk taip n?ra. Yra gramatikos taisykl?s, taip pat turi ?inoti ?od?io pagrindin? prasm?, jo reik?m?, kad b?tum suprastas.
? Kaip apib?dintum?te, koki? kalb? da?nai girdime meno kult?ros erdv?se?
? Daug kas galvoja, kad lietuvi? kalba niekam nereikalinga, nors neseniai per radij? gird?jau, jog daug?ja u?sienie?i? norin?i? i?mokti lietuvi? kalbos. Juk j? nemokinsi tokia kalba, kaip kalba peliukai i? ,,Dvira?io ?ini??.
Vyrauja nuomon?, jog kaip i?mokstama kalb?ti namuose, gatv?je, savo aplinkoje ? tarsi su tokia kalba galima eiti ? vie?um?, lipti ? Seimo trib?n?, televizij?. Teatro aktoriai ir dainininkai anks?iau buvo mokomi ai?kiai tarti ?od?ius, j? gal?nes, kad ?i?rovas s?d?damas teatro sal?s gale puikiai gird?t? ir suprast? kas kalbama scenoje. Dabar vyrauja vadinamasis demokrati?kumas ? kalb?ti kaip kam ?irdel? geid?ia, o i? ties? yra did?iul? panieka kalbai.
Anks?iau aktorius, radijo ir televizijos laid? ved?jus, diktorius lietuvi? kalbos mokino ?emaitis Vytautas Vitkauskas, jis dirbo Lietuvi? kalbos institute. Jis, b?damas u?sispyr?s ?emaitis, pasak?: ?noriu ?rodyti, kad ?emaitis gali i?mokti kalb?ti tobulai bendrine lietuvi? literat?rine kalba?. Mano nuomone, jei mes patys sakysime, kad lietuvi? kalba sunki, mes rodysime savo nei?prusim?. Orus ?mogus neleis sau sakyti, kad mano kalba sunki ar kam jos reikia.
Vertinu tiek ?emai?i?, tiek suvalkie?i? ar dz?k? tarmes, bet manau susikalb?ti vieni su kitais tur?tume bendrine lietuvi? kalba. Jei ir nemoki, reikia stengtis mok?ti ir tarti, ir kir?iuoti, ir tinkamus ?od?ius pavartoti, sintaks? suprasti. Tai pagarba m?s? kalbai. Mano nuomone, jei ?mogus neturi pagarbos savo kalbai, t?vams, t?vynei tai jis yra labai ?emos vert?s ?mogus.
? Prie? dvejus metus daug diskusij? suk?l? Lietuvi? kalbos ir literat?ros bendrojo ugdymo programos projektas, kuriame numatoma i?braukti i? 11 ? 12 klasi? lietuvi? kalbos ir literat?ros bendrojo ugdymo programos u?sienio ra?ytojus klasikus. Kaip vertinate pasi?lym? atsisakyti ?ekspyro, G?t?s, Kamiu ir kt. k?rini? analiz?s kaip privalomos?
?ia v?lgi yra keblus dalykas. Yra pamoka lietuvi? kalba ir literat?ra. ? literat?r? tur?t? ?eiti europinio lygio ?edevrai. Kai a? mokiausi, tai mums tokios problemos nekilo. Buvo lietuvi? kalba ir literat?ra, buvo labai platus spektras lietuvi? ra?ytoj?, buvo ir u?sienio literat?ros, net jeigu egzaminai buvo tik lietuvi? literat?ros ir laisva tema.
Baigusiam vidurin? mokykl? jaunam ?mogui svarbu bent ?inoti kas yra Baironas, Dikensas, Hugo ar Balzakas. Neb?tinai nuodugniai, bet ?inoti, kad jie tokie yra. Nesvarbu kok? darb? dirbsi, bet atsid?r?s apsi?vietusioje kompanijoje svarbu suprasti su kuo ?ie autoriai ?valgomi?. ?inios ? ne kupra.
? Gegu??s 7 diena minima kaip lietuvi?kos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. K? svarbu akcentuoti prisimenant ?i? reik?ming? dien?? Kok? ?emai?i? ind?l? i?skirtum?te?
? Norisi pasakyti a?i? tiems didiesiems ?emai?iams, kurie i?mok? vis? Lietuv? skaityti. D?kinga Motiejui Valan?iui, Jurgiui Pabr??ai, Simonui Daukantui, kad jie d?jo pamatus lietuvi?kai ra?tijai, skaitymui, kad jie k?r? tekstus.
Mane erzina, kad ?emaiti?kumu ka?kas laiko tuos rusi?kus, slavi?kus skolinius, bet taip yra i? ne?inojimo. Ne visi yra baig? lituanistik? ir nesupranta kas yra skolinys, kas neskolinys. Tarkim, suvalkie?iai kalba suvalkieti?kai, nes galvoja, kad tai ir yra lietuvi? kalba, jie kitaip ir nemoka. O ?emaitis kalb?damas savo tarme, ?ino, kad kalba ne lietuvi? kalba. Da?nai sakau, kad yra ne ?emai?i? tarm?, o ?emai?i? kalba. D?iaugiuosi, kad iki ?iol yra i?lik? ?emai?i?, kurie did?iuojasi, kad jie yra ?emai?iai ir nebijo ruokoutis ?emaiti?kai ar bus Vilniuje, ar Kaune, ar autobuse. ?emai?iams b?dinga nepasiduoti, i?laikyti savo individualyb?.
