Seime per kelias savaites ketinama priimti pataisas, kuriomis norima leisti savivaldyb?ms neatlikus konkurso valdyti savo l??omis pastatytus nekilnojamo turto objektus (NT), kai tokio tipo objektas yra vienas savivaldyb?je ar seni?nijoje, pavyzd?iui baseinus, sporto ir koncert? sal?s ir kt.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) teigimu, ?ias Konkurencijos ir Vietos savivaldos ?statym? pataisas priimti skubama be poveikio vertinimo, Vyriausyb?s nuomon?s ir nepaisant paties Seimo teis?s departamento i?vados, kad tokia i?imtis prie?taraut? Konstitucijai, Europos S?jungos konkurencijos taisykl?ms ir Lietuvos tarptautiniams ?sipareigojimams.
?Konkurencinga proced?ra ? svarbi efektyvaus vie?ojo valdymo s?lyga. Niekas nesi?lo atsisakyti vie??j? pirkim?, nes visi supranta, kad tai b?t? skandalinga, vest? link korupcijos ir neefektyvumo. Ta?iau kai dabar teikiamas analogi?kas si?lymas, niekas tame b?d? nemato?, ? teigia LVK generalin? direktor? Ineta Rizgel?.
LVK teigimu, Seimo nariai, palaikantys ?i? iniciatyv?, remiasi klaidingais argumentais, kad privat?s savivaldyb?s NT valdytojai lemia auk?tesnes kainas ir d?l to nuken?ia Lietuvos gyventojai, kad jie nori valdyti tik pa?ius patraukliausius objektus, ? kuriuos investuota nema?ai vie??j? pinig?.
LVK ?sitikinimu, ?ie argumentai nepagr?sti, nes savivaldyb? gali konkurso s?lygose nustatyti kainas, taip pat sutartyje kartu su valdytoju nusimatyti ir kain? per?i?ros s?lygas. Privatus koncesininkas da?nu atveju ?sipareigoja sutarties laikotarpiu investuoti nema?ai l??? ? nekilnojam? turt?, taip pat neretai moka koncesijos mokest? savivaldybei. Be to, neatmetama, kad privatus NT valdytojas tam tikru laikotarpiu gali patirti ir nuostol?, ta?iau ?iuo atveju atsakomyb? krenta ant koncesininko, o ne savivaldyb?s gyventoj?, pe?i?. Taigi, pasibaigus sutar?iai, savivaldyb? atgauna tokios pa?ios ar net geresn?s b?kl?s turt?, u? kur? da?nu atveju renkamas ir koncesijos mokestis.
Verslo bendruomen?s atstovai taip pat pa?ymi, kad d?l apribojim? kainodarai, poreikis investuoti ? patalpas ir auk?ti baziniai ka?tai lemia, kad valdytojas, nor?damas u?dirbti daugiau pelno, turi ma?inti ka?tus. Tuo tarpu savivaldyb?s ?mon?s tokios paskatos neturi ir net atvirk??iai, pastebimi atvejai, kai savivaldyb? subsidijuoja savo ?mones, kad suma?int? paslaug? kainas, ta?iau u? tai galiausiai susimoka patys gyventojai. LVK pabr??ia, kad taip skatinama nes??ininga savivaldybi? ?moni? konkurencija su priva?iais NT valdytojais veikian?iais tame pa?iame sektoriuje.
?Savivaldyb?s, nor?damos teikti vie??sias paslaugas gyventojams, turi galimybes ir priemones pa?ios valdyti savo turt? perduodamos j? savivaldyb?s biud?etinei ?staigai. Ta?iau jeigu savivaldyb?s ?mon? pradeda u?siimin?ti verslu, visuomen?s interesas yra, kad paslaugos jai b?t? teikiamos efektyviai ir be joki? pasl?pt? subsidij? i? pa?i? pilie?i? ki?en?s?, ? teig? I. Rizgel?.
LVK nerim? kelia ir tai, kad si?lomas priimti reguliavimas i? esm?s leist? savivaldyb?ms u?siimti verslu bet kokiose srityse ir bet kokioje vietoje ? konkurencijos teis?s i?imtis b?t? taikoma tais atvejais, kai savivaldyb?je ar seni?nijoje n?ra t? pa?i? paslaug? teikian?io subjekto, nors jau ?iandien yra atvej?, kai dviejose skirtingose savivaldyb?se analogi?ki paslaug? teik?jai yra vienas nuo kito nutol? vos 7 ar 8 kilometrais, net nekalbant apie seni?nij? ribas.
Ekspertin?s institucijos taip pat ?vardija eil? su pataisomis susijusi? rizik? ? Seimo Teis?s departamentas pateik? i?vad?, kad si?lomas reguliavimas, jei priimtas, prie?taraut? Konstitucijai ir Europos S?jungos konkurencijos taisykl?ms. Konkurencijos taryba akcentuoja reguliavimo atsirasian?ius ka?tus valstyb?s finansams ir gyventojams. D?l ?i? prie?as?i? LVK ragina politikus ?vertinti neigiamas ?io sprendimo pasekmes ir nepalaikyti ?io pasi?lymo.
Lietuvos verslo konfederacijos inf.
2,091 per?i?r? (-a)