Egl? Alonderien? AB ?Kretingos vanden?? direktore dirba nuo ?i? met? gegu??s m?nesio. Vienas pirm?j? i???ki?, kur? tenka spr?sti naujai ?mon?s vadovei, tai geriamojo vandens kokyb?s gerinimas gyvenviet?se, kur fluorid? koncentracija gr??iniuose aptinkama did?iausia. Ateityje, pasak vadov?s, teks galvoti ir apie rimtesnius i???kius, susijusius su klimato kaita.
Apie tai kalbam?s su AB ?Kretingos vandenys direktore Egl? Alonderiene
Fluorid? problema
-Turb?t Jums buvo ?inoma ?io regiono geriamo vandens problema ? didel? fluorid? koncentracija. ?moni? sveikatai tai n?ra gerai. Higienistai bei visuomen?s sveikatos specialistai pastebi, jog kai kuriose rajono vietov?se tiek suaugusi?j?, tiek vaik? dantys juoduoja. Kaip J?s matot ?i? problem? ir kaip ji turi b?ti sprend?iama?
Nuo ?i? met? gegu??s 30 dienos laim?jusi konkurs? prad?jau dirbti AB ?Kretingos vandenys? direktore. Pati esu kretingi?k? ir tikrai ?inau, jog Kretingos mieste naudoju puik? geriam? vanden?. Nes pati miesto vandenviet? turi vandens gerinimo ?renginius, kuriuose ?diegta fluorid? i?valymo technologija. Visi Kretingos, Kretingsod?io ir Padvari? gyventojai, kurie naudojasi ?ios vandenviet?s paslaugomis gauna tikrai kokybi?k? geriam?j? vanden?. Kitose 21-oje rajono gyvenviet?je, pagal fluorid? koncentracij? giluminiuose gr??iniuose, vandens kokyb? neatitinka higienos reikalavim?.
B?d?, kaip spr?sti ?i? problem? yra ?vairi?. ?iuo metu pasakyti koks sprendimo b?das ir kur bus konkre?iai pritaikytas, negaliu. Iki ?iol, paskutinius 4 metus bendrov? orientavosi ? pl?tr?, tad vandens kokyb?s gerinimo projektai nebuvo akcentuojami. Ta?iau sutinku, jog tai labai aktuali problema, nes Valstybin? maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) leido su i?lygomis gr??inius eksploatuoti vienus iki 2025 met?, o kitus – iki 2026 met?. Kitaip sakant, buvo gautas leidimas tiekti geriam?j? vanden? gyventojams su fluoridais. Taigi, turime nedaug laiko rasti sprendimus, k? daryti su vandenviet?mis, kuriose fluorid? koncentracija vir?ija leistinas normas.
-Kokie tie sprendimai?
-Tie sprendimai gali b?ti ?vair?s, ta?iau ?iuo metu negal??iau pasakyti kurioje vandenviet?je koks sprendimas bus pritaikytas. Pirmas galimas sprendimas b?t? toks: prijungti gyvenviet?s vandentiekio, kuriame vandens kokyb? neu?tikrinama pagal higienos norm?, prie kitos, kur veikia jau valymo sistemos. Antras galimas sprendimas: pergr??ti gr??in? ? seklesnius ?em?s sluoksnius, kuriuose fluorid? n?ra. Tiekiant gyventojams vanden? i? seklesni? sluoksni?, b?tina i?tirti ir jo kokyb?, nes jame gali b?ti kitoki? med?iag?, pavyzd?iui, gele?ies, amonio.
?vandens ?kis labai imlus elektros energijai. Pra?jusi? met? elektros energijos kain? ?uolis padar? nuostoli??
Na ir tre?ias b?das, pats brangiausias, tai fluorido ?alinimas, vadinama atbulinio osmoso technologija. Tai yra smulk?s filtrai, kuriuos ?rengti ir eksploatuoti b?t? brangu. Filtrai turi b?ti nuolat plaunami. Tam naudojama daug vandens. Tad liko metai-dveji pad??iai taisyti.
-VTAT leido naudoti kai kuriuos labiausiai problemati?kus gr??inius iki 2025 ir 2026 met?. J?s? tinklalapyje yra nulat skelbiami tyrim? duomenys. Ne visi vandens vartotojai juos skaito. Ar nereik?t? t? gyvenvie?i? ?mon?ms ka?k? ?inoti daugiau? Ar jie nerizikuoja savo sveikata?
-Vienintel? m?s? rekomendacija, tai nenaudoti dant? pastos su fluoru. Geriamajame vandenyje tos fluorid? koncentracijos n?ra tokios mil?ini?kos, kad ?i med?iaga daryt? didel? ?tak? ?mogaus sveikatai. Ta?iau, jei valysim?s dantis, naudodami dant? past? su prid?tiniu fluoru, galime sau pakenkti. Gr??ini? tyrim? rezultatus nuolat skelbiame. Jie labai nesikei?ia. Jei randamas fluoras, tai jis ten tikrai yra.
-Kokie gr??iniai rajone turi did?iausi? fluorid? koncentracij??
-Daugiausiai vir? 5 miligram? litre rastaa Leli?n? gr??inyje. Juo naudojasi iki 200 gyventoj?.
Vandens kokyb? – politik? atsakomyb?
-Koks tolesnis likimas 4 projekt?, susijusi? su vandens valymu, kurie buvo svarstomi Kretingos r. Savivaldyb?s tarybos pos?dyje?
-Situacija yra labai nevienareik?m?. Keturias sutartis d?l vandens ruo?ykl? Raguvi?kiuose, Juodup?nuose, Lauk?em?je ir Leli?nuose yra pasira??s buv?s bendrov?s vadovas. Bendra sutar?i? vert? apie 1 mln. Eur (be PVM). Ta?iau, pasira?ant sutartis, nenumatytos l??os, i? koki? ?altini? bendrov? ?iuos projektus gal?t? ?gyvendinti. Skolintis l??? bendrov? neturi galimyb?s, d?l jau prisiimt? skolini? ?sipareigojim? kitiems projektams finansuoti.
I? kitos pus?s ? vandens ruo?yklos min?tose gyvenviet?se yra reikalingos ir jas anks?iau ar v?liau reik?s pastatyti.
?Klimatui ?ylant, kils smarkios li?tys ir bus u?liejamos miest? gatv?s. Senosios komunikacijos jau dabar nesusitvarko kai pila li?tys, o tinklai nesp?ja vandens surinkti?
Kretingos rajono savivaldyb? yra ?Kretingos vanden?? akcinink?. Tod?l projekt? likim? tur?t? nuspr?sti savivaldyb?s Taryba. Jei Taryba pritars ir bus nuspr?sta skirti biud?eto l??? juos vykdyti, tai jie ir bus ?gyvendinti.
-Ta?iau galvojant apie ?moni? gyvenimo kokyb? bei tvarum?, tai reik?s anks?iau ar v?liau atlikti? Ir u? tai atsakomyb? tenka politikams?
-Taip, vandens kokyb? tur?s b?ti u?tikrinta, nes tai yra ir AB ?Kretingos vandenys? tolesnio egzistavimo klausimas, nes jeigu mes neu?tikrinsime kokyb?s, tiesiog prarasime licencij? vykdyti savo veikl?, o tuomet funkcijas perimt? ?Klaip?dos vanduo?, kaip garantinis tiek?jas. Tai tur?t? b?ti m?s? bendras r?pestis, tiek savivaldyb?s, kaip ?mon?s steig?jos, tiek m?s? kaip bendrov?s. Ta?iau labiausiai kokybi?ko vandens reikia gyventojams. Licencijas suteikia Valstybin? energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Mes VERT nuolat teikiam ataskaitas ir ?i tarnyba pagal tai priima sprendimus.
Blogiausias scenarijus b?t? licencijos praradimas, o vandens tiekim? perimt? garantinis tiek?jas. Kai perima veikl? garantinis vandens tiek?jas, per pus? met? turi b?ti parengtos ?mon?s reorganizavimo s?lygos.
-Kaip Klaip?da sprend?ia fluoro problem??
-Lygiai taip pat. Kur ?manoma netinkamos vandens kokyb?s gyvenvie?i? tinklai buvo prijungti prie toki? vandens tiekimo sistem?, kur kokyb? jau yra u?tikrinta; kur galima buvo gr??ti gr??inius ? seklesnius sluoksnius, ten jie buvo i?gr??ti; pastatyti vandens gerinimo ?renginiai ten, kur nebuvo kit? b?d? apsir?pinti vandeniu be fluoro.
-D?l nuotek?. Kokia situacija ?iame ?kyje?
-?i?rint i? AB ?Kretingos vanden?? pozicijos, turime u?tikrinti nuotek? i?valymo kokyb? ten, kur yra m?s? ?renginiai. ?iandien mes j? turime 13. Vandenvie?i? – 40. Ten, kur n?ra centralizuot? sistem?, gyventojai ?i? problem? sprend?ia individualiai. Ta?iau tas individualus sprendimas taip pat turi b?ti civilizuotas. Nuotekos turi b?ti sutvarkytos. Aplinkosauga ?iuo metu tam skiria didel? d?mes?, tikrina gyvenvietes, o mus kvie?iasi ? pagalb?.
Klimato kaita ir nauji i???kiai
-Kokius dar matote b?tinus darbus, kad pagerinti vandens ?k??
-Poreikis i? ties? gali b?ti labai didelis, ta?iau viskas atsiremia ? finansines galimybes. Centralizuotos valyklos gal?t? veikti didesn?je Kretingos r. teritorijoje, kur gal?t? b?ti pakloti ir nauji tinklai. Reikt? pakankamai daug pakeisti sen? tinkl?, nes esami yra smarkiai susid?v?j?. Jie kartais kelia gr?sm? aplinkai. Daug kur susid?v?j? lietaus tinklai, jie yra per ma?i, nusid?v?j?.
?Vienintel? m?s? rekomendacija, tai nenaudoti dant? pastos su fluoru?.
Klimato poky?iai jau pradeda kelti i???kius. Pirm? kart? apie klimato kait? ir kaip tai atsilieps vandens ?kiui, buvo kalb?ta prie? 20 met?. Klimatui ?ylant, kils smarkios li?tys ir bus u?liejamos miest? gatv?s. Senosios komunikacijos jau dabar nesusitvarko kai pila li?tys, o tinklai nesp?ja vandens surinkti. Tada vanduo u?lieja gatves, gyvenamuosius namus. Tam jau reik?jo ruo?tis anks?iau. Kalbant apie pavir?inio vandens surinkimo tinklus, j? diametrai kai kuriose vietose jau nebetinkami.
Verta pamin?ti tai, jog tose gatv?se, kurias remontuoja savivaldyb?s, kei?iami ir pavir?inio vandens surinkimo vamzdynai. Artimiausiuose planuose numatyta tvarkyti Vytauto g., Maironio, Klaip?dos gatvi? komunikacijas.
-Ar didel? ?Kretingos vanden?? komanda?
?iuo metu pas mus dirba 62 ?mon?s. D?iaugiuosi, kad pasikeitus vadovui jie liko dirbti, i?liko tas pat branduolys. ?inoma, visada norisi daugiau komforto, kad ?mon?je dirbt? daugiau ?moni?.
– Kokie ?mon?s veiklos rodikliai u? 2022 metus? Vie?oje erdv?je buvo daug kab?ta apie vandens ?kio nuostolius?
Pra?jusiais metais tur?jome 512 t?kst. Eur? nuostol?. Nesenai gavau kit? vandens tiek?j? duomenis. Nes per vandens tiek?j? asociacij? darome palyginimus. Paai?k?jo, jog Lietuvoje tik trys ar keturios ?mon?s netur?jo nuostoli?. Prie?astis ta, jog vandens ?kis labai imlus elektros energijai. Pra?jusi? met? elektros energijos kain? ?uolis padar? nuostoli?. Tod?l visos vandens tiekimo ?mon?s veik? nuostolingai. Tod?l susidar? skolos tiek?jams ir jas reik?s padengti. Be to mes pakankamai daug turime paskol? projektams.
Kainos keisis
-Apie kainas. Kokios vandens kainos gali b?ti ateityje? Ar jos smarkiai keisis?
Turb?t pra?jusiais metais niekas nesitik?jo tokio energijos kain? ?uolio. Rizikos, kurios gali keisti kainas ir ateityje gali b?ti ?vairios bei nenusp?jamos.
Ta?iau, kalbant apie prognozuojamus dalykus, tai Kretingos vanden? kainos buvo skai?iuotos pagal 2016, 2017 met? pad?t?. Tod?l kainas tikrai reik?jo per?i?r?ti. Kainos nustatomos 5 metams, bet kiekvienais metais jos i? naujo per?i?rimos. Nuo ?i? met? vasario m?nesio vyksta kain? per?i?r?jimas. VERT ypatingai atid?iai tikrina skai?ius. Tur?t? b?ti suderinta nauja bazin? kaina, bet vis viena ? j? nebus ?skai?iuotos visos investicijos, kurios per t? laik? buvo padarytos. Tad kitais metais tos investicijos tur?t? b?ti suskai?iuotos, tod?l tur?t? b?ti dar vienas kain? kilimas.
-A?i? u? pokalb?.
