?olintei Danutei Kun?ienei ? ?e?iasde?imt a?tuoneri. Prie? penkmet? ji nusprend? palikti savo daugel met? puosel?tus namus Kaune ir susikurti naujus Palangoje. Keturiasde?imt met? sveik? gyvenimo b?d? propaguojanti Lietuvos sveikuoli? s?jungos nar? sako, kad gyvenant prie j?ros ne?manoma pasenti.
?B?dama trisde?imt trej? i?gyvenau klinikin? mirt?. Supratau, koks yra kvapas gyvenimo ir koks kvapas mirties. Kai pasi?i?riu ? to meto savo nuotraukas, matau senut?. Veide ? ligos, b?dos, ne?inojimas, k? daryti. Kai spyr? negandos ? u?pakal?, teko prad?ti sveikiau gyventi. Dievas tokius i?bandymus ir duoda tam, kad gal?tum pasverti, kas yra gerai.?
Daug ?moni? sendami tarsi u?g?sta. Jie pasiduoda stinguliui, nieko nebenori, nejau?ia gyvybingumo. Su jumis taip neatsitiko. Kaip jums atrodo, kur metams b?gant dingsta ?moni? energija?
Nemok?jimas sav?s i?reik?ti da?nai paki?a koj?. Kai ?mogus savo hob?, savo prigimt? pamina. Pavyzd?iui, m?gsta pie?ti, bet kad gal?t? pragyventi, namus ?sigyti, vaikus ? mokslus i?leisti, nueina dirbti in?inerinio darbo. Daugelis taip save su?lugd?. Reikia mok?ti susitvarkyti galv?. Viskas prasideda nuo min?i?: ?a? senas?, ?a? negra?us?. Neteisingos mintys yra dideli ter?alai. Prie? septyniolika met? nuva?iavau ? sve?ius pas T?v? Stanislov?. Pamenu, jis man rank? ?m?si bu?iuoti ? a? taip nepatogiai pasijutau. Pasteb?j?s, kad man nejauku, jis pa?i?r?jo ? mane ir pasak?: ?Niekada nesig?dyk savo rank??. Viskas yra galvoje. Reikia i?mokti i?dr?sti save myl?ti, sau rank? pabu?iuoti. Kai ? seneli? namus nuva?iuoju, jie da?nai skund?iasi ?vairiais skausmais. A? sakau jiems, gerai, kad skauda, tai rei?kia, kad ta vieta nori meil?s, tod?l i?glostyk, da?niau patap?nok, apvyniok j?. Dabar yra daug ?ini?, daug mokytoj?. ?mon?s gali susid?lioti galvoje daug dalyk? ir tada jie taip greit nepasens.
Kadaise LRT nominacijoje ?U? Gyvenimo geism?? gavote ?viesuolio vard?. Kas jums padeda ?? gyvenimo geism? i?laikyti?
Gamta yra did?iausia pagalba ? ir gydykla, ir mokykla. Vaik??ioti joje, kv?puoti j?, apkabinti, ?ia mintis paleisti. Kai pareini nuo j?ros ? toks jaunas pareini, kad negali pasenti. Prikv?pavusi vandens i? lauko gr??tu ir matau, kaip oda atsigauna, net mano hidrolatai tiek nesudr?kina. Gyvastis yra ten, kur vanduo. Su metais vandens ma??ja k?ne. Reikia vis l?pas pa?lapinti, nors po gurk?nel? atsigerti. Ir svarbiausia ?ypsotis. Jei ne l?pomis, tai ?irdimi. Toki? vidumi besi?ypsan?i?, augan?i?, gra??jan?i? tarp jaun? ?moni? matau. Manau, kai ?i karta sulauks mano am?iaus, i? j? bus labai daug gra?iai subrendusi?.
Mano mo?iut? gra?iai seno. M?s? kaime senut?s buvo baigusios tik po dvi ar tris klases, bet kokie buvo j? veidai! Vidus ?vyt?jo veiduose, i?mintis, ramyb?. Dabar kelis auk?tuosius baig? ?mon?s neturi to. Jos nebuvo lepintos gyvenimo, i?gyven? karus, nepritekli?, bad?. Bet d?iaug?si tuo, k? turi, nepavyd?jo, nenor?jo i? kaimyno atimti. Gaudavau i? mo?iut?s tokias pamokas: ?Tu ne?i?r?k, kas ten pas kaimynus, ?i?r?k, kaip gra?iai mes nusibaltinome akmenukus, kiek mes turime rie?ut? ? dar ir kaimynams duosim!? Kiek savame dar?e tur?jo ? tiek u?teko. ?ventame Ra?te irgi para?yta ? negeisk svetimo, ?i?r?k savo nuod?m?s. O visa tai ateina i? didel?s meil?s. I? jos gimsta ir nuolankumas, ir d?kingumas, ir nuo?irdumas. Pas mus kaime ?mon?s nevartojo ?od?io ?sen?ja?. Sakydavo ? saulel? ?emyn ? man labai gra?u. O ?sen?ti? ir ?sten?ti? tik viena raid? skiriasi.
Ar buvo laikotarpis j?s? gyvenime, kada nepri?m?te savo am?iaus ir su juo ateinan?i? poky?i??
Kai su?jo keturiasde?imt, nerimo buvo. O nuo penkiasde?imties labai atsiskleid?iau, pra?ydau kaip asmenyb?. Tapau atvira visatai, visiems, nebesisaugojau, nebebijojau, kad mane nusiurbs. Kai tampi atviras, atsiranda daug j?g?, per tave ima tek?ti k?rybinis srautas. Man taip buvo. Nuo penkiasde?imties daug k?riau, visur va?in?jau, penkias knygutes i?leidau, ?vairi? nominacij? gavau, daug pasiekiau. Viskas gi ?ia yra laikina. Ta saulel? nusileis ir i?eisime. Svarbiausia nebijoti. Man dabar taip gra?u kiekviena atsiradusi rauk?lel?. I?minties, gerumo, bendryst?s rauk?lel?s ? jos negadina veido.
B?dama trisde?imt trej? i?gyvenau klinikin? mirt?. Supratau, koks yra kvapas gyvenimo ir koks kvapas mirties. D?l to ir duoda dievas tokius i?bandymus. Kad gal?tum pasverti, kas ? gerai ir kas ? nelabai. Kai pasi?i?riu ? to meto savo nuotraukas, matau senut?. Veide ? ligos, b?dos, ne?inojimas, k? daryti. Nebuvo tada informacijos, nebuvo sveikuoli? s?jungos, pa?engusi? lektori?. Bet spyr? negandos ? u?pakal? ? reik?jo prad?ti sveikiau gyventi. Docent? Ksavera Vai?tarien? mane u? rankos pa?m? ir pamok? gyvenimo. Dabar sakau a?i? u? kiekvien? dien?.
Baltijos ?ali? senjorai pagal statistik? yra vieni pesimisti?kiausi? ir vieni?iausi? Europoje. Kaip j?s sutariate su savo vidiniu vieni?iumi ir kaip patartum?te ?adinti savyje d?iaugsm?, smalsum? gyvenimui?
Turiu daug draugi?, kurios yra na?l?s, kaip ir a?. Bet visos jos susi?m?: imasi ?vairi? veikl?, knygas skaito, ?okt eina ar dainuoti, draugauja su gamta. U?eina, ai?ku, kartais li?dnos mintys. Bet ir praeina ? ?ia nereikia u?strigti. Man labai padeda ?ingeidumas, daug skaitau, domiuosi kitomis religijomis. A? nepasiduodu tam vidaus vieni?iui, ne?sileid?iu jo ? galv?. Tie vyresni ?mon?s, kurie turi humoro jausm?, juokauja, yra daug sveikesni. Bet kitam tai neduota i? prigimties. Kai dirbau medike, ma?iau daug vaik?, kurie jau gimsta li?dni, tarsi pasen?, atrodo, kad nieko nenori. A? manau, kad ir ?eimoje gyvenant gali jaustis vieni?as, jei n?ra susi?nek?jimo, n?ra vienio, jei kiekvienas savo trobos gale. Daug ma?iau jaun? ?eim? i?irusi?, nes jis netapo veganu kaip ji nor?jo. N?ra susikalb?jimo. Tai visad sakau, kad reikia kalb?tis pirmiausia ?irdimi.
A? labai patar?iau tarnystes. Jos geriausiai i?sklaido ir vieni?um?, ir bej?gyst?. Kuo silpnesnis ligonis, su negalia ar sunkiai judantis, tuo labiau reikia jam priskirti dar sunkesn?s sveikatos kaimyn?, kuriuo gal?t? r?pintis: valgyti nune?ti, pa?nekinti koki? valand?, pavaik??ioti su juo. Tai yra puiki emocin? savigyda. Kaip yra gera, kai gali pad?ti, duoti. Kai dar Kaune gyvenau, ma?iau, kad kaimynyst?s mo?iut?s niekur neina. Tai vienai sakau: ?Tu eik pas Anel? ? sve?ius, k? nors nune?k jai, o po to pra?yk palyd?ti pus? kelio iki nam?, i?tempk j? ? lauk??. Ir planas pavyko ? u?si?nek?jo Anel? ir beveik vis? keli? palyd?jo. Reikia susigalvoti pramog?. Be j? bus labai li?dnas gyvenimas ? kaip sriuba be prieskoni?.
Esate ?aliojo sveikatos klubo ??olin?i? akademija? prezident?. Daug met? skaitote paskaitas, organizuojate sveikatingumo stovyklas. Kokie sutikt? ?moni? ?sitikinimai jums atrodo labiausiai ?dingi ir trukdantys lengvai senatvei? Kokius ?moni? ?pro?ius jums norisi rauti lauk su ?aknimis?
Kai vaik?tau po penkiolika kilometr? prie j?ros, stebiu ?mones. Retas kuris ne?i?ri ? m?lyn? ekran?, retai ?moni? akys nukreiptos ? j?r?. Vakare saul? leid?iasi, o visi fiksuoja telefonais. Vis? laik? esame elektros ?krovoje, tarp prietais?, tarp roze?i?. Tai labai veikia. Mes tokie ?aibuojantys, ?sikrov?. Nepab?nam ant ?em?s. ?mog? reikia sustabdyti. Stovyklose pabuv? gamtoje, basi ?mon?s kitaip pradeda jaustis. Kart? viena ? stovykl? atvykusi moteris sak?, kad ne?inojo, jog galima su kitomis moterimis taip seseri?kai bendrauti ir d?l to jaut?si praradusi dvide?imt savo gyvenimo met?. Ji sak? neprisimenanti, ar j? kas gyvenime buvo apkabin?s. Matau u?sidariusius ?mones, kurie sau kartoja: ??ia ? ne man?. Taip norisi tada ka?k? padaryti, kad jiems atverti ?ird?. Reikia mok?ti prie toki? ?moni? prieiti ? tada jie atsiskleid?ia. A? m?gstu paklausti, ar galiu pamasa?uoti p?das. Kai prieini prie ?mogaus per p?das, jis pamato, kad tu jam nusilenkei ir tave visaip kitaip priima ? i?girsta, atsiveria. ?mon?ms ?irdyse yra sukiet?jimai, kurie po toki? patir?i? pamink?t?ja. Tod?l a? labai d?iaugiuosi, kad toks jud?jimas kaip Lietuvos sveikuoli? s?junga pritraukia ir u?dega tiek jaunimo.
Kalb?josi ir u?ra?? Monika Augustaityt?
10,883 per?i?r? (-a)