??valgos NATO vir??ni? susitikimui Vilniuje pra??us. Lietuvos ir Ukrainos stojimo ? Aljans? keliai. Istorijos spiral?s, skirtumai ir pana?umai.
Baig?si NATO vir??ni? susitikimas Vilniuje. Renginys susilauk? didelio pasaulio bendruomen?s d?mesio. Lietuva tapo neatsiejama ?ios naujosios istorijos dalimi. Daugelis lauk?, o Ukraina tik?josi Vilniaus summt?e gauti ai?k? signal? d?l naryst?s Aljanse. Ta?iau su agresoriumi kariaujan?ios valstyb?s naryst?s klausimas, ?inant svarbi? sprendim? pri?mimo istorij? Aljanso forumuose, negal?jo b?ti greitas.
Atrodo, kad komunikato tekstas visus tenkina, i?skyrus kar?tas galvas, kurios nori greit? rezultat?. Teks palaukti taikos. Komunikate ?vertinta rytinio NATO flango ?ali? saugumo situacija. Po ilg? deryb? d?l Kyjivo transatlantin?s perspektyvos formuluot?s, Aljansas patvirtino, kad ?Ukrainos ateitis yra NATO?, kai ateis tam laikas. Deklaracijoje taip pat numatyta atsisakyti naryst?s veiksm? plano (MAP), patvirtinta ilgalaik? karin? parama. Taip pat nutarta oficialiai ?steigti NATO-Ukrainos taryb? ir suglaudinti dvi?alius politinius ry?ius.
Ta?iau gr??kime ? ketvirt? am?iaus atgal, ? XX a. pa?i? pabaig? ir prisiminkime Lietuvos keli?. 1997 m. Madrido vir??ni? susitikimas ir 2023 m, Vilniaus NATO forumas. Daug pana?um?, bet daug ir skirtum?. ?iandien gr?sm? turi ai?k? veid?, tada ? b?ta daugiau vilties, jog Rusija pasikeis, Borisas Jelcinas tokius ?enklus pasauliui rod?.
Prie? 26 metus
1997 met? liepos 2 d. nuo Vilniaus operos ir baleto teatro aik?tel?s ?vyko akcijos dalyvi? ?Lietuvos jaunimas u? NATO? i?lyd?tuv?s. Kelion?s tikslas ? Madridas ? NATO vir??ni? susitikimas. Tiesa, akcijos dalyviai nebuvo kviesti ? ?? summit??, kaip sve?iai. ?i? jaun? ?moni? niekas nelauk? Ispanijos sostin?je, taip, kaip dabar visi lauk? Ukrainos v?liavos i? fronto. Ta?iau ?ie dr?s?s ?mon?s prie? 26 metus ?alia Ispanijos karaliaus r?m? sureng? ?sp?ding? performens?. Ir tai atkreip? pasaulio ?iniasklaidos d?mes? ? ma??, bet ambicing? Baltijos ?al?, kuri jau buvo nu?jusi pus? kelio link naryst?s Aljanse.
1997-tieji buvo vienas ry?kiausi? Lietuvos stojimo ? transatlantines saugumo strukt?ras istorijos epizod?, kuris keli? de?imtme?i? istorijos migloje nepagr?stai u?mir?tas. Tie laikai kartais vadinami antrosios Jaltos metais. Kvietimas stoti ? NATO buvo i?tartas daug v?liau, apie 2000-uosius, po Va?ingtono summit?o. Aljanso nariais tapome 2004 metais, pra?jus 7 metams po Madrido susitikimo ir 5 metams po Va?ingtono vir??ni? susitikimo.
Tuometin?s Lietuvos jaunimo akcijos Madride dalyviams ?iandien ? apie 40-50 met?. Laiko pra?jo labai daug, ketvirtis am?iaus. Tam, kad istorin? atmintis visi?kai nepradingt?, kad prisiminti senus gerus laikus, Madrido dalyviai renkasi facebook?o grup?je. Jei kas randa, ?ia ?kelia pamir?t?, da?niausiai ?muilin?mis? daryt? sen? nuotrauk?, ar kok? dokument?. Keista tai, jog stojimo ? NATO istorijoje, Lietuvos performansas Madrido summit?o metu, 1997-taisiais istorijos ap?valgose beveik neminimas. Kada jei ne dabar yra geriausias laikas apie tai prisiminti ir palyginti Lietuvos ir Ukrainos keli? ? transatlantin? saugum?.
Antroji Jalta nepavyko
Po Vilniaus NATO vir??ni? susitikimo pasigedome greito ir ai?kaus Ukrainos kvietimo ? Aljans?. Ta?iau karas diktuoja ?vyki? grei?ius ir madas. Kai prisimeni kas vyko pasaulyje prie? 25-30 met?, kai Lietuv? ir kitos postkomunistin?s Europos ?alys siek? naryst?s Aljanse, ?iandieniniai Vilniaus summit?o sprendimai tikrai neatrodo aptak?s ir nekonkret?s. Jie kaip tik atrodo labai ry?tingi ir radikal?s. M?s? pad?tis 90-aisiais buvo labiau miglota, nei dabar Ukrainos.
Man, ?i? eilu?i? autoriui 1997 metais teko dirbti dienra?tyje ?Lietuvos aidas? politikos skyriuje. Tuo metu populiarus nacionalinis dienra?tis buvo vienas i? akcijos Madride informacini? r?m?j?. Teko kartu vykti su ?alies jaunimo organizacij? delegacija ? Ispanijos sostin? ir parsive?ti ne?kainojam? ?sp?d?i?. Ta?iau daug to renginio detali? tiesiog u?simir?o.
?i? met? liepos 10 dien?, summit?o Vilniuje i?vakar?se keli akcijos Madride dalyviai susitiko zoom platformoje. M?ginta prisiminti 1997 m. ?vyki? chronologij? bei pam?ginta ?vertinti, koks tai gal?jo b?ti realus ind?lis Lietuvos transatlantin?s integracijos byloje.
1997 metais Madrido akcija nebuvo vienintel?. ?vyki? chronologija prasideda kovo 20 d. Tais metais Helsinkyje vyko dviej? Pasaulio lyderi? Bilo Klintono ir Boriso Jelcino susitikimas. Apie tai randame siu?et? ?Panoramos? archyve.
Ne?galiojo kr?sle s?dint? Amerikos prezident? i?k?l? speciali ma?ina. Keltuvu jis buvo nuleistas ant raudono kilimo, Amerikos himnas oro uoste nebuvo sugiedotas. Apie 50 lietuvi? student? su trispalv?mis pasitiko JAV prezident? B. Klinton? prie ?Intercontinental? vie?bu?io, kuriame jis buvo apsistoj?s.
?Triuk?mingas ir linksmas student? piketas tr?ko apie valand?, nes jie ir negal?jo patekti arti ??jimo. Pus?imtis lietuvi? keliose Helsinkio vietose protestavo prie? Boriso Jelcino politik? bei Rusijos prie?inim?si NATO pl?trai. Akcija taip pat vyko prie ?Finliandia Hall?, kur buvo ?sik?r?s vir??ni? susitikimo spaudos centras. Tod?l pasasulio ?urnalistams buvo smalsu, kas gi ?ia per akipl??os su trispalv?mis? T? pat? vakar? B.Klintonui susitikus su B.Jelcinu, Kremliaus atstovas spaudai S.Jastr?emskis kalb?jo, jog ?is susitikimas tikrai netaps Jalta II. Tuomet B.Jelcino atstovas nepuosel?jo vilties, kad Helsinkyje ?vyks persilau?ymas ir NATO nesipl?s ? Rytus. Pana?u, kad B.Jelcinas su tuo buvo susitaik?s. Ta?iau jis ? dar ne visas Kremlius. Po keleri? met? B.Jelcin? pakeit? V. Putinas ir istorijos spiral? ?m? suktis kar? link.
Jelcino atstovas buvo teisus. 1997 metais bei v?liau antrosos Jaltos nebuvo. Gal ?domesn?s student? akcijos Helsinkyje detal?s, nes teko tame vir??ni? susitikime dalyvauti nuo ?Lietuvos aido?. Pasaulio ?iniasklaidos d?mesys buvo tikrai didelis. Reporteriams atrod? keista, kod?l Baltijos ?alys nori tapti NATO? Negi neu?tenka Aljanso saugumo garantij? bei visokeriopos pagalbos. 1997 met? liep? NATO vir??ni? susitikime Madride tur?jo b?ti ai?kiai pasakyta: NATO pl?sis ? Rytus. Pakviesta Slov?nija ir Rumunija. Ir tai tik pirmas etapas. Ar Baltijos ?alys bus pakviestos ? antr?j? etap? su Lenkija ir ?ekija? Tod?l pasaulio ?iniasklaidos nuomon?, formuojant naratyv? d?l Aljanso pl?tros ? Baltijos ?alis buvo gyvybi?kai svarbi.
Europoje vyko nuo?m?s karai
Gr??tant i? Helsinkio ? Vilni?, Suomijos sostin?je piketavusi? student? autobuse gim? id?ja vasar? vykti ? Madrid? ir dar kart? pasaulio ?iniasklaidai priminti apie Lietuv?. I? prad?i? id?ja atrod? kaip avanti?ra, bet v?liau viskas su kaupu pasiteisino.
Kai kas i? naujos kartos politik? sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Ryt? Europos valstyb?ms integruotis buvo lengviau, negu dabar Ukrainai. Bet daug kas pamir?ta, jog 1997-taisiais Europoje vyko du ?iaur?s karai. ?e??nijos kalnuose dar liepsnojo m??iai, kur s?kmingai okupantams prie?inosi ?amilio Basajevo vyrai. Tai buvo Rusijos ekonominio defolto viena i? prie?as?i?. Balkanuose vyko etniniai karai, o pasaulis dar ne?inojo kokia bus buvusios Jugoslavijos valstybi? ateitis. 1997-taisiais Kroatija atkovojo serb? u?imtas teritorijas, ta?iau Bosnijoje tebevyko ar??s m??iai. Visas NATO d?menys buvo prikaustytas ? ?iuos kar?tus ta?kus. Tod?l siekiant atkreipti pasaulio d?mes? ? Baltijos ?ali? ketinimus kuo grei?iau integruotis ? transatlantines strukt?ras, reik?jo ir nestandartini? sprendim?.
Pavyko ?vekti apsaugos ?iedus
Akcijos Madride dalyviai prisimena, jog atvykus ? Ispanijos sostin? i?kilo nema?ai i???ki?, kaip pasiekti vir??ni? susitikimo viet?, nes apsaugos ?ied? buvo ma?iausiai penki ir be leidim? patekti ? miesto vietas, ar?iau summit?o pastat? prakti?kai nebuvo ?manoma. Tuo metu ?Laikinoji sostin?? ra??, jog apsaugos priemon?s buvo ?drakoni?kos?, sankry?ose stovi ?arvuo?iai bei iki dant? koviniais ?aunamaisiais ginklais apsikarst? policininkai.
Spaudos centras, kur buvo numatyta pirmoji akcija, buvo priemiestyje, kur metro ar tramvajumi nepateksi. Spaudos centr? supa 5 apsaugos ?iedai. Tod?l planas keit?si. Anksti ryte akcijos dalyviai pasidalino ? dvi grupes. Viena i? grupi? i?skleid? v?liavas pagrindin?se miesto aik?t?se, kur i? aplink ?sik?rusi? vie?bu?i? summit?o dalyviai vyko ? susitikimus. Ta?iau vienai i? grupi? pasisek? prasibrauti ar?iau pagrindinio spaudos centro.
Id?j? pasi?l? kolega i? ?Lietuvos ryto? Marius Laurinavi?ius. ? autobusus, skirtus spaudos darbuotojams sus?do akcijos dalyviai. Likus beveik 300 metr? iki pagrindinio spaudos centro pastato, jie buvo i?leisti, i?skleid? trispalves, plakatus ir ten susilauk? itin didelio ?urnalist? bei policijos d?mesio. Apsauga ir policija ? tok? akibrok?t? reagavo pakankamai toleranti?kai. Kiek buvo duota interviu pasaulio ?iniasklaidai, niekas neskai?iavo. Vien? dalyvi? liudijimais ? apie 50, kit? ? apie 30.
Klintonas Lietuvos vardo nei?tar?
Kiek pla?iai Lietuvos ?inut? nuskamb?jo 1997-aisiais Helsinkyje, o v?liau ir Madride, prab?gus 26 metams, sud?tinga vertinti. Ta?iau tai tikrai nebuvo ?auksmas tyruose.
Ta?iau palyginti galima detales. T?kart Madride, norint patekti ? B.Klintono spaudos konferencij? reik?jo specialaus leidimo. ?i? savait? Vilniuje, pasiklausyti prezidenti J. Bideno nusidriek? ? gyva ?moni? eil?.
Toje 1997-?j? JAV prezidento B.Klintono spaudos konferencijoje Lietuvos vardas nebuvo pamin?tas. Tuometinis NATO generalinis sekretorius J. Solana, lyginant su dabartiniu J. Stoltenbergu, atrod? kaip kuklus mokyklos absolventas, nuolat kartodamas ispani?k?j? sparnuot? ?manjana?, t.y. gal b?t ?rytoj?. Lietuvos vardas bus pamin?tas daug v?liau ? Va?ingtono vir??ni? susitikime 1999-taisiais. Tuo tarpu Ukrainos vardas ?i? savait? buvo minimas nesuskai?iuojam? kiek? kart?.
Tokie 1997-?j? ir 2023-?i?j? NATO vir??ni? susitikim? pana?umai ir skirtumai, kuri? objektyviai lyginti, turb?t, ne?manoma. Bet istorija m?gsta suktis spirale. Lietuvai po to reik?jo 7 met?, kad tapt? pilnateise NATO nare. Niekas u? a?i? nieko ne?ad?jo ir skubinti ?vyki? neketino. Savo viet? Aljanso ?eimoje reik?jo u?sitarnauti sunkiu kasdieniniu darbu. 1994 metais NATO suk?r? program? ?Partneryst? vardan taikos?. Toje programoje Lietuva dirbo 10 met?, kol pasiek? Aljanso standartus. Nuo 1994 met? m?s? kariai dalyvavo Jungtini? Taut? taikos palaikymo misijose Kroatijoje, Kosove, Bosnijoje.
Ukrainos pad?tis ai?kesn?
NATO summit?as Vilniuje atrodo labiau istori?kas, negu 1997-?j? vir??ni? susitikimas Madride, ar 1999 Va?ingtone, kai Lietuva gavo kvietim? jungtis prie Aljanso. Prie? 26 metus Lietuvos pad?tis buvo labiau miglota negu dabar Ukrainos. Rusijos veidas ?iandien ai?kesnis, o demokratinio pasaulio vienyb? tvirtesn? negu prie? ketvirt? am?iaus. Ta?iau ir tada, ir dabar jau?iasi NATO, kaip kolektyvin?s gynybos organizacijos atsakomyb?, savo priimam? ?sipareigojim? svorio vertinimas. Valstybi?, kandida?i? ? Aljans?, kaip tada, taip ir dabar, norai negula ? stal?ius.
Visi poky?iai ?gyvendinami sunkiu kasdieniniu darbu. NATO vir??ni? susitikimuose visada rimtai yra ?i?rima ? 5 straipsnio ?sipareigojimus, o diplomatin? kalba visada yra svarbesn? u? standartus lau?an?ias studenti?kas emocijas.
Ta?iau s?km?s istorijai reikia ir vieno, ir kito.
