Nuo sen? senov?s ?esnakas buvo ?inomas, kaip vaistinis augalas. Pirmasis rastas ra?ytinis ?altinis apie ?esnak? ? Dioskorido ra?tai. ?esnakas buvo minimas Biblijoje, ind? ?ventra??iuose, rom?n? medicinos literat?roje. Vienas ?ymiausi? gydytoj? Avicena ?esnakus si?l? vartoti nuo vis? lig?. Viduram?iais ?esnakas buvo laikomas stebuklingu vaistu nuo maro, choleros, viduri? ?iltin?s. Europoje ?esnaku buvo gydomos sunkios ?arnyno bei plau?i? ligos, tuberkulioz?, dizenterija, ?iltin?, difterija. Kinijoje ?esnakas buvo naudojamas gydant kv?pavimo organ?, vir?kinimo trakto, kraujotakos ligas, taip pat vartojamas sergant reumatu, avitaminoze, kar??iuojant, odos bei onkologin?ms ligoms gydyti. Senov?je tik?ta ?io augalo galia i?varant demonus bei saugantis nuo vampyr?. ?esnakas turi angliavandeni?, azotini? med?iag?, daug baltym? bei eterini? aliej?, susidedan?i? i? polisulfidini? jungini? ? fitoncid?. Taip pat tai vitamin? B ir C ?altinis.
Apie ?esnakus ?iandien kalbam?s su Kretingos muziejaus vyriausia muziejininke ? etnografe Rasa Balsevi?iene ir vilniete Ker?toja Jurgita ?ga, senovi?k? burt? bei ritual? ?inove.
?esnak? galia
– Gerbiama Jurgita ?ga, tai visgi kada ir kaip kasami ?esnakai, koki? gali? jie turi, kaip ruo?iami ?iemai ir kur dar be maisto ruo?os bei gydymosi juos galima panaudoti?
– ?esnakams pra?ydus, gale lysv?s visada paliekamas vienas augalas su ?iedu, kai tas ?iedas i?sitiesia ir pakelia galv? ? reikia kasti. Kasimui dar svarbus ir laikas ? kelios dienos iki to turi b?ti sausos ir ?iltos. Jei nukasime per anksti ? ?simes puvinys, infekcija, blogai laikysis, jei per v?lai ? i? galvut?s byr?s skiltel?s. Jokiu b?du negalima rauti, reikia labai atsargiai su ?ak?mis i?kelti, kad i?likt? sveikos visos ?aknys. I?kasus palikti tarp vag?, kad nubyr?t? ?em?s, o v?liau jau d?iovinti pa?i?r?je. Pirm?j? galvut? i?kasus i? lapko?i? u?ri?ti tris mazgus. Jei lapai ilgi ir mazgai reti ? ilgas ruduo, ?iema toli. Jei ?aknys gausios, gra?ios ? bus soti, sveika ir trumpa ?iema, jei ?aknys retos ir ilgos ? laukia ilga, ligota, ?altai dr?gna ?iema. Gerai i?d?i?vusius imti ir ri?ti ? kas?, stebint kiek gaunasi eili? ? jei galvos stambios ir eil?s retos ? laukia s?kmingas laikas, jei daug eili?, nes galvyt?s ma?os ? bus prastas, nes?kmingas metas. Anks?iau ?esnak? bei svog?n? pynes dovanodavo, ? jas ?pyn? kaspin?li?, palink?jim?. ?esnako pyn? pakabinta virtuv?je ne?a namams s?km?, laim?, sveikat? bei gerov?. ?esnak? kotus galima naudoti maistu, ypa? tiks paskaninti verdamas bulves. ?iedai marinuojami, labai puikus u?kandis prie m?sos. Labai gardi ?esnak? u?tep?l? marinatui: reik?s druskos, ?esnak?, citrin? sul?i?, aliejaus, visk? sublenderiuoti ir sud?ti ? indelius ? kaskart nereik?s lupti, u?teks atsidarius pasisemti ?auk?teliu. Anks?iau, kai nor?davo suder?ti ger? sandor?, ka?k? pigiai nupirkti ar brangiai parduoti, laim?ti teism?? ?esnako galvut? d?davosi ? ki?en?. Prie? eidamas ? pasimatym? jaunuolis ? ki?en? ?sid?davo ?esnako skiltel?, gr???s namo, j? i?siimdavo ir palikdavo iki kito pasimatymo ? jei skiltel? sud?i?na ? mergel? bus prasta, netikus ?eiminink?, o jei skiltel? i?leid?ia daigelius – viskas gerai, bus puiki ?eiminink?, ?leis ?aknis, prigis naujoje ?eimoje.
?esnakai ir papro?iai
– D?kojame ?gai ir klausiame Rasos Balsevi?ien?s ? kokie tie senieji liaudies papro?iai bei tradicijos, susij? su ?esnak? sodinimu rudeniui at?jus?
– Lietuvi? senieji papro?iai, liaudies dainos rodo labai senos kult?ros tradicijas, kurioje vie?patavo gyvyb?s med?io, ?mogaus ir gamtos bendrumo pasaul?jauta. Lietuvi? etnokult?roje daug papro?i? ir tik?jim?, taip pat ?emdirbyst?s praktikos taisykli? siejama su m?nuliu. Kaime ir ?iandien gerai atmenama, kad prakti?kai visi ?kio darbai, ypa? s?ja, dar?? sodinimas, atsarg? ?iemai ruo?imas, b?davo derinami su tinkama m?nulio faze. To buvo laikomasi visuose Lietuvos regionuose. Tod?l s?jos, sodinimo darbai buvo ypatingai svarb?s ir reikalaujantys didelio atidumo. Bendra taisykl? derinant darbus su m?nulio atmaina yra tokia: augalus, kurie stiebiasi ? vir??, reikia s?ti esant jaunam, o turin?ius ?akniavaisius, kuri? derlius br?sta po ?eme, ? prad?jus m?nuliui dilti. Tai ?ino kiekviena kaimo mo?iut?. B?davo sakoma, kad darbus prad?ti visai netinkamos dienos, kai dangus ?tu??ias.? Dar?ai taip pat nebuvo sodinami, jeigu abu ?viesuliai yra kartu skliaute: kai saulei nenusileidus, pateka m?nulis. Buvo tikima, kad m?nulio pilnatis – tinkamas laikas sodo rudeniniams darbams dirbti. Ne i?imtis ir ?esnak? sodinimas. ?iemini? ?esnak? sodinimas ruden?, kaip ir visi ?emdirbyst?s darbai, b?davo atliekamas pagal tam tikras taisykles, susijusias su gamtos d?sniais, m?nulio kalendoriumi. ?esnakus sodindavo ruden? – rugs?jo antroje pus?je – spalio prad?ioje. Sodinant ?esnakus svarbiausia b?davo atitaikyti tinkam? laik? ? nepasodinti per anksti ir nesusiv?linti. Pasodinti per anksti da?nai iki ?al?i? susp?ja i?leisti daigus, pa??la, o pavasar? vos prad?j? augti ima gelsti. Ruden? pasodinti ?esnakai sudygti turi tik pavasar?, ta?iau iki didesni? ?al?i? turi sp?ti ?si?aknyti – sudaryti stipri? ?akn? sistem? ir pasiruo?ti ?iemai. Buvo sakoma, kad geriau pasodinti u?v?linus, svarbu, kad b?t? bent kelios savait?s iki rimt? ?al?i?, negu per anksti. Buvo stebima gamta ir taip sp?jami orai: jei ruduo prognozuojamas ilgas, ?esnakai buvo sodinami v?liau ? spalio antroje pus?je, jei ?iemos ?alnos numatomos ankstyvos ? tai stengdavosi pasodinti iki spalio vidurio. Senoliai ?esnakus sodindavo tada, kai ?em? at?aldavo ? tikrindavo vaik??iodami basomis kojomis. ?ieminius ?esnakus sodindavo pernyk?tes ?esnak? galvutes i?luk?tenant – paliekant tik sveikas skilteles. Jei galvut?je yra ligota skiltel? nenaudodavo ir kit? skilteli?. Jei galv? sudaro tik trys skiltel?s, i? tos galvos skilteli? sodinimui nenaudodavo ? palikdavo jas maistui. Pasodinus tokias skilteles, ?esnakai i?augt? tokie pat ? trij? skilteli?. ?esnako skilteli? paruo?imu reik?davo u?siimti, likus 1-2 dienoms iki planuojamo sodinimo lauke. Skilteli?, atrinkt? sodinimui neluk?tendavo ? jos buvo sodinamos kartu su savo kietais luk?tais. Skiltel?s luk?tas turi likti nepa?eistas. Vieta ?esnak? sodinimui b?davo parenkama atvira, saul?ta, pietin?se ?laituose, toliau nuo ?iaurinio v?jo. ?esnakai gal?davo b?ti ? t? pa?i? dirv? sodinami po 4-5 met?. Pagal s?jomainos tradicijas prie? ?esnakus gal?jo b?ti auginami agurkai, kop?stai, ank?tin?s dar?ov?s, ?ieminiai javai. Buvo tikima, kad ?esnakams labiausiai tinkanti moli?g?, agurk?, ropi? kaimynyst?. Taip pat jie buvo sodinami tarp bra?ki?. Negerai ?esnakams augti ?alia kop?st?, ank?tini? dar?ovi?. ?esnakus tr??davo pelenais, ypa? r?g?tingose dirvose. Buvo tikima, kad ?iek tiek pelen? ant lap? apa?ios ?esnakus apsaugos nuo kenk?j?.
Lietuvi?k? virtuv? be ?esnak? ?iandien sunku b?t? suvokti. Ta?iau naudingoji dar?ov? ? m?s? kra?t? bus atkeliavusi tik istoriniais laikais, ji gim? Vidurin?s Azijos kalnuose. ?esnakai ? daugiametis augalas, priklausantis amarili? ?eimai. Jis buvo pla?iai naudojamas kulinarijoje ir medicinoje t?kstan?ius met?. Mokslininkai teigia, kad ?esnakai yra svog?n? r??is. Jis visais at?vilgiais pana?us ? j?. Buvo tikima, kad ?esnakas apsaugo nuo pikt?j? dvasi?.
– A?i? u? pokalb? ir nauding? informacij?, kuri?, tikim?s, i?sisaugos tiek jaunos, tiek brandesnio am?iaus sodinink?s bei ?eiminink?s, kurioms nat?ralus, sodo sklype augintas ?esnakas ne tik maistas ar vaistas, bet ir magi?ka, s?km? ne?anti nam? apsauga.
