Demencija yra viena da?niausi? vyresni? ?moni? negalios prie?as?i?. Tai l?tinis pa?inimo funkcij? sutrikimas, kuris paveikia kasdien? ?mogaus veikl?, buitin?, profesin? ir socialin? gyvenim?. Liga da?niausiai pastebima atsiradus kognityvini? funkcij? ? atminties, kalbos, d?mesio, planavimo, sprendim? pri?mimo ir kt., sutrikimams.
Centro poliklinikos gydytojos Egl?s Ignatavi?ien?s teigimu, demencijos prie?astys n?ra iki galo ai?kios, ta?iau yra keletas rizikos veiksni?, kuriuos eliminuojant galima suma?inti susirgimo rizik?.
Sunkiai pastebimi pirmi po?ymiai
Nors kasmet pasaulyje u?registruojama kone 10 milijon? nauj? ligos atvej?, ?i liga vystymosi prad?ioje gan sunkiai pastebima.
?Kadangi demencija progresuoja l?tai, pats pacientas atsirandan?iais sunkumais taip pat staiga nesiskund?ia, nes j? tiesiog nejau?ia. V?lesn?se stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos po?ymiai labiau atkreipia d?mes?. Da?nai dar prie? formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams, gali prasid?ti nuotaikos svyravimai, nemiga, b?ti jau?iamas nesaugumo ir neu?tikrintumo jausmas?, ? pasakojo E. Ignatavi?ien?.
Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasirei?kia nuo 60 met?, ta?iau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialist? pabr???, jog didesn? rizik? susirgti turi tie, kuri? ?eimoje buvo demencijos susirgimo atvej?, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, ?irdies kraujagysli? ligomis ir patyr? galvos smegen? traum?.
?Grei?iausiai pastebima, kai silpsta trumpalaik? atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius ?vykius, datas, daikt? pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti ar spr?sti problemas, kurios anks?iau nek?l? sunkum?, pavyzd?iui, apmokant s?skaitas, nuvykstant ? parduotuv? ar vairuojant. ?mogui, sergan?iam demencija, darosi sud?tinga komunikuoti, reik?ti mintis, atsiranda nuotaikos svyravim?, gali atsirasti elgesio sutrikim?, kliedesiai ar haliucinacijos. Vis d?lto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei b?kl?s progresavimas varijuoja itin individualiai?, ? kalb?jo ji.
Artim?j? pastangos palaikant savaranki?kum?
Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptom? stiprum? ir j? ?tak? kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso sergan?iojo savaranki?kumas.
?Ligos prad?ioje asmuo gali b?ti visi?kai savaranki?kas, ta?iau pasitaiko atvej?, kai b?kl? kardinaliai pasikei?ia per kelet? m?nesi?. Svarbu pad?ti sergan?iajam prisitaikyti prie kintan?ios sveikatos b?kl?s ir u?tikrinti gyvenim? saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus i?laikomas sergan?io asmens savaranki?kumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo r?pintis. B?tina palaikyti fizin? ir protin? aktyvum?: reguliariai mank?tintis, ?aisti ?vairius loginius ?aidimus, pavyzd?iui, ?achmatais, spr?sti kry?ia?od?ius, galvos?kius, mintinai skai?iuoti, ?siminti pirkini? s?ra?? ar mokytis u?sienio kalbos.
Nors kol kas neturime vaist?, kurie sustabdyt? ligos progresavim?, ta?iau yra skiriami vaistai, kurie palengvina simptomus, taip pad?dami ilgiau i?laikyti ?mogaus adaptacij?. Labai svarbu kontroliuoti l?tines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, steb?ti b?sen? ir vartoti paskirtus medikamentus.
Ankstyvose ligos stadijose daugelis demencija sergan?i?j? gali gyventi gana ?prast? gyvenim?, ta?iau ligai progresuojant ima reik?ti vis daugiau pagalbos kasdien?se u?duotyse?, ? d?st? gydytoja.
E. Ignatavi?ien? akcentavo, kad savaranki?kumas neatsiranda savaime. Tur?t? b?ti stengiamasi sergant?j? socializuoti, ?traukti ? paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis u?siimti.
?Pad?kite ?mogui susiorientuoti namuose, stenkit?s i?laikyti rutin?, daryti s?ra?us, kalendoriuje ?ym?ti svarbius ?vykius ir datas, planuoti veiklas, kurias m?gsta pacientas, ir daryti jas kasdien tuo pa?iu metu. Prast?jant geb?jimams, privalu stengtis pritaikyti aplink?, siekiant kuo ilgiau i?laikyti savaranki?kum? ? naudoti lengvai apsivelkamus r?bus, batus, naudoti du?o k?dut?. Duokite u?tektinai laiko u?duotims atlikti. I?likite kantr?s ir pagarb?s?, ? patar? specialist?.
B?tina nepamir?ti sav?s
Gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis ligos yra individualus ir ?mon?s lig? i?gyvena skirtingai ir susitvarko savitais b?dais.
?Demencija sukelia nema?ai sunkum? pacientui ir jo artimiesiems. Didelis i???kis yra steb?ti, kaip ligai progresuojant kei?iasi artimo ?mogaus asmenyb?, kaip jis pama?u praranda geb?jimus, nebesugeba savimi pasir?pinti, nebeatpa??sta artim?j?. Gali kilti nerimas, ne?inomyb?, bevilti?kumas, tad svarbu r?pinantis artimuoju, sergan?iu demencija, nepamir?ti pasir?pinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis artimo sergan?io prie?i?ra su kuo nors pasidalyti, ie?koti pagalbos. Rasti laiko atstatyti savo j?goms?, ? sak? ji.
Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos princip?, koreguoti kraujosp?d? ir gliukoz?s kiek? kraujyje, r?pintis savo k?nu ir protu, visaverti?kai maitintis, sportuoti, atsisakyti ?aling? ?pro?i?, stengtis lavinti atmint?, skaityti knygas ir mokytis nauj? dalyk?. Taip pat r?pintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo ?moni?, bendrauti. ?ie dalykai taip pat turi didel? ?tak? ir suma?ina rizik? sirgti demencija.
Pajut? ar pasteb?j?, kad artimajam pasirei?k? demencijos simptomai, kreipkit?s ? medikus. Daugiau informacijos apie demencij? ir galimybes gauti pagalb? galima rasti ?ia: https://pagalbasau.lt/demencija/.
