Pastaruoju metu valdan?iosios Seimo konservatori? – liberal? daugumos atstovai ir j? r?m?jai prad?jo ar?iai prie?intis paminklo poetui J. Marcinkevi?i? pastatymui, u?puol? ir poeto asmenyb?. ?io puolimo esm? geriausiai atspindi ra?ytojos Kristinos Sabaliauskait?s vertinimas, nuskamb?j?s LRT radijo laidos metu ? jos teigimu J. Marcinkevi?iaus trilogija, kuriai ir statomas paminklas, yra melo ir propagandos k?rinys!
Susidaro ?sp?dis, kad J. Marcinkevi?iaus pjudymo kampanija yra paskubomis organizuota i? Seim? valdan?i? partij? koordinuojamo specialiai tam sukurto ?tabo, ? kurio sud?t? ?eina ir LRT.
Nes lig tol visi skirting? politini? pa?i?r? atstovai pritar? visiems ?io paminko statymo etapams:
1. Paminklo statymo iniciatoriai Lietuvos ra?ytoj? s?junga pasi?l? paminkl? – sost?-k?d? ra?ytojui J. Marcinkevi?iui atminti ?rengti ra?ytojo vardo skvere Vilniuje.
2. Skver? pavadinti J. Marcinkevi?iaus vardu pasi?l? dalis visuomen?s, tai par?m? Lietuvos ra?ytoj? s?junga, u? tai vienbalsiai 2020 m. nubalsavo Vilniaus miesto savivaldyb?s tarybos nariai ?skaitant konservatorius ir liberalus.
3. Tada grup? ?moni? kreip?si ? Ra?ytoj? s?jung? su id?ja pastatyti paminkl? J. Marcinkevi?iui. Tai id?jai s?junga pritar?.
4. Buvo paskelbtas konkursas, jame dalyvavo 15 architekt?, buvo pateikti ?vair?s si?lymai. Tada 9 asmen? komisija, sudaryta i? geriausi? savo srities specialist? ? nuo architekt?, menotyrinink? iki ba?nytinio paveldo apsaugos specialist?, ? vertino tuos k?rinius. I? j? buvo i?rinkti penki laim?tojai, o pagrindinis laim?tojas – ?Trilogija?. Paminklas ?prasmina tris J. Marcinkevi?iaus trilogijos akcentus – tauta, kalba, valstyb?.
5. Skulpt?ros architektas ? Gintaras ?aikauskas, skulptorius ? Gediminas Piekaras.
6. Ra?ytoj? s?junga kreip?si ? ir i? abiej? kadencij? Vilniaus savivaldyb?s Istorin?s atminties komisij? ir gavo pritarim? ?ios skulpt?ros statymui.
Ir staiga ?siki?o konservatori? ir liberal? daugumos politikai. Pirmiausia Vilniaus m. meras at?auk? pa?ad? ? architekt?rinio-skulpt?rinio objekto J. Marcinkevi?iui ir skvero sutvarkymo darb? konkurso komisij? deleguoti Vilniaus miesto savivaldyb?s atstov?. Po to LRT ir priva?ioje masin?je ?iniasklaidoje vienu metu kaip pagal u?sakym? pasipyl? Seimo valdan?i? daugum? remian?i? publicist? pasisakymai, puolantys jau ne tik paminkl? ir ne tik poeto k?ryb?, bet ir jo asmen?.
Galiausiai ?sijung? ?sunkioji artilerija? – Seimo vicepirmininkas laisvietis Vytautas Mitalas kategori?kai pasiprie?ino paminklo J. Marcinkevi?iui statybai, nes neva tai ?atims vie??j? erdv? i? vaik? ir j? palikuoni??.
Galiausiai ta?k? diskusijoje pad?jo Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas, parei?k?s, kad neteiks savivaldyb?s tarybos balsavimui paminklo klausimo, kol d?l jo ?visuomen?je nebus sutarimo?. O tai rei?kia, kad niekada neteiks, nes, konservatori? ir liberal? aktyviomis kasdien?mis pastangomis nuolat gausinamas J. Marcinkevi?iaus paminklui nepritarian?i?j? ?choras?.
Tautos ir teisingumo s?jungos (centrist?, tautinink?) manymu, b?tina paremti visuomen?s ir Ra?ytoj? s?jungos iniciatyv? statyti paminkl? poetui J. Marcinkevi?iui ir jo k?rybai, pirmiausia jo trilogijai, kuri poeto ?od?iais yra savoti?kas nacionalinis epas ar mitas apie m?s? prad?i?, apie tuos pagrindinius elementus, i? kuri? i?augo, nuo kuri? ir prasid?jo tai, k? vadiname Lietuva: valstyb?s k?rimas (?Mindaugas?), ra?to ir knygos k?rimas (?Ma?vydas?), g?rio ir gro?io, dvasini? ?mogaus ideal? statyba (?Katedra?).
Justinas Marcinkevi?ius savo k?ryba k?l? tautos dvasi? ni?riu sovietme?iu, , buvo vienas i? S?j?d?io ?k?r?j? ir ?kv?p?j? ir to niekaip negal?s u?gin?yti jokie Seimo dabartin?s vald?ios pataik?nai ? jos r?m?jai.
Pastariesiems norime pasi?lyti b?ti vienodai teisingiems ir palyginti j? u?pulto, lin?iuojamo ir teisiamo poeto gyvenim?, veikl? ir k?ryb? su j? guru ? Vytauto Landsbergio biografija:
J. Marcinkevi?ius, kaip ir V. Landsbergis buvo komunist? partijos narys, ta?iau skirtingai, nei konservatori? garb?s pirmininkas, nekim?o studentams ? galvas marksizmo-leninizmo estetikos dogm?.
J. Marcinkevi?iaus t?vai buvo paprasti valstie?iai ir netur?jo toki? galimybi?, kurios netik?tai atsiv?r? V. Landsbergio t?vui V. Landsbergiui-?emkalniui. Pastarasis 1941 06 24 ? 08 05 d. dirbo Laikinosios vyriausyb?s nariu – Komunalinio ?kio ministru, o 1959 m. gr??o i? emigracijos, i? Australijos ? Sovietin? Lietuv?.
Kokios stebuklingos j?gos pad?jo ne tik gr??ti, bet ir atgauti buvus? turt?? Juk tuo metu galiojo SSRS AT prezidiumo ?sakas, kuriuo draud?iama ?bur?uazini? vyriausybi? buvusiems vadovams ir nariams, partij? lyderiams, antitarybini? organizacij? nariams? apsigyventi Lietuvoje. ?io ?sako buvo grie?tai laikomasi – nelegaliai gr??? ? Lietuv? tremtiniai buvo ie?komi, susekus juos – v?l i?tremiami!
J. Marcinkevi?iaus t?vas netur?jo toki? ger? s?lyg? r?pintis savo ?eimos materialine gerove, kaip kad V. Landsbergio t?vas, nes pastarasis tuometinio LTSR vadovo A. Snie?kaus r?pes?iu gaudavo personalin? pensij?.
J. Marcinkevi?ius ir jo artimieji nieko ?neprichvatizavo?, nesivaik? turt?, r?pinosi, kad nei?nykt? lietuvi? tauta, jos kalba, papro?iai, kult?ra.
Landsbergi? ?eimos turtai ir j? siekimas bado akis ? an?ko Gabrieliaus ?eima ? pati turtingiausia tarp politik?. Aitvarai, ar uo?vis, niekada nebuv?s jokiu verslininku, juos sune???
J. Marcinkevi?ius niekam n?ra padar?s blogo, niekada nekir?ino ?moni?, i? j? nesity?iojo, atvirk??iai ? ugd? patriotus ir vienijo visus Lietuvos ?mones valstyb?s, kurioje klest?s teisingumas, k?rimui.
Gal ?ie akis badantys esminiai skirtumai tarp J. Marcinkevi?iaus ir V. Landsbergio gyvenim? kaip pavyzd?i? kitiems skirtumai ir yra tikroji paminklo J. Marcinkevi?iui nestatymo prie?astis?
Gal tod?l V. Landsbergis tarsi pasi?aipydamas pasi?l? vietoj paminklo J. Marcinkevi?iui pasodinti tris med?ius? Bet visi ?ino, kad konservatori? ir liberal? valdomame Vilniuje net ?imtame?iai ??uolai vardan ?i? partij? dievyb?s – pelno yra i?pjaunami be skrupul? ir be joki? nuostoli? pjov?jams.
Gal tokiu atveju verta atsi?velgti ? Seimo vicepirmininko laisvie?io Vytauto Mitalo si?lym? sugr??inti vie??sias erdv? vaikams ir nuversti visus Vilniaus m. esan?ius paminklus. Ir statyti vien? bendr?, bet skirta ?at?jusiam visiems laikams? V. Landsbergiui Luki?ki? aik?t?je, kur stov?jo paminklas Leninui?
Tautos ir teisingumo s?junga (centristai, tautininkai) ragina visus geros valios ?mones neleisti konservatoriams ir liberalams sutrukdyti konkurse atrinkto paminklo tautos ?aukliui J. Marcinkevi?iui pastatymui jo vardo skvere Vilniuje.
Tautos ir teisingumo s?jungos (centrist?, tautinink?) pirmininkas Petras Gra?ulis
