Pra?jus? savaitgal? ? Baltijos j?r? buvo paleisti dar ?e?i Lietuvos j?r? muziejaus Baltijos j?ros gyv?n? reabilitacijos centre i?slaugyti ruoniukai. Taip pat mokslininkai su si?stuv? pagalba jau mato, kaip sekasi anks?iau ?i? vasar? ? laisv? paleistiems augintiniams.
Liepos 29 dien?, ?e?tadien?, laivu ?NZ 55? nuplaukus 20 km ? Baltijos j?r?, buvo paleisti 6 ruoniukai. Jie ? Lietuvos j?r? muziejaus Baltijos j?ros gyv?n? reabilitacijos centr? pateko vos 12?13 kg svorio, o gr??o ? gimtuosius Baltijos vandenis jau sverdami vir? 40 kg.
??iuo metu Baltijos j?ros gyv?n? reabilitacijos centre yra slaugomi lik? trys pavasar? i?gelb?ti ruoniukai, kurie kol kas n?ra pasireng? sugr??ti ? Baltijos j?r?. Jie dar nesugeba savaranki?kai maitintis, tod?l geriausiu atveju apie j? gr??im? galima galvoti v?l? ruden? ar netgi kit? met? pavasar??, ? sako J?r? ?induoli? ir pauk??i? skyriaus ved?jas Ar?nas Gru?as.
Bir?el? paleisti ruoniukai s?kmingai prisitaik? Baltijoje
Anks?iau ?i? vasar?, bir?elio gale, ? Baltijos j?r? buvo paleisti pirmieji de?imt pavasar? i?slaugyt? ruoniuk? su pritvirtintais specialiais si?stuvais, kuriems ?sigyti panaudota ?Lidl Lietuva? projekto ?Duok ruoniukui penkis? metu surinkta parama. ?ie si?stuvai suteikia Baltijos j?ros reabilitacijos centro mokslininkams nauding? duomen?.
?Stebime ?iuos ruoniukus nuotoliniu b?du ir matome, kad beveik visiems jiems puikiai sekasi j?roje. J? pasiskirstymas Baltijoje platus ? nuo Estijos iki beveik Danijos krant?. Taip pat jau analizuojame ir j? nardymo duomenis, matome, kad did?i?j? dal? laiko ruoniukai praleid?ia vandenyje, nardydami ? tai grei?iausiai susij? su maisto paie?ka. ?domu, kad did?ioji dauguma ruoniuk? bent kelet? kart? buvo pan?r? ? daugiau nei 100 metr? gyl??, ? sako muziejaus vyriausioji biolog? Laura Lupeikait?.
Neseniai J?r? muziejus gavo ir li?dn? ?ini? ? est? mokslininkai informavo, kad vienas i? ?iemet Lietuvoje reabilituot? ruoni? ?sipainiojo ? ?vej? tinklus prie Estijos krant? ir juose ?uvo.
?Kaip ?inoma, ruoniui ?sipainiojus ? tinklus, jis nebegali i?kilti ? vandens pavir?i? ir ?kv?pti oro, tod?l tinkluose nusk?sta. S?kmingai bendradarbiaudami su est? mokslininkais bent jau gal?sime susigr??inti si?stuv?, kur? panaudosime pakartotinai steb?ti kit? reabilituot? ruon??, ? sako L. Lupeikait?.
