– Neik ? teatr?, – vidury miesto ?aukia celofanu aptraukta vieni?a ?i?rovo k?d?, atsir?musi ? baltai ap?viest?, lyg netikr? sien?. Ir regis net girdisi, kaip tame ?auksme prityla miestas, suklusta v?jas ir trumpam stabtel?j?s, nuleid?s uodeg? nubindzena benamis ?uo. Visa oda pajunti erdv?, kuri ka?kuo susitep?. Ka?kuo nemaloniai gli?iu ir nenuplaunamu. Ka?kur pradingsta kri?tolo tyrumo ?vara, nuo vaikyst?s stebukling? pasak? laik?, gyvenusi sieloje.
– Taip, – mar?kinius nuo kr?tin?s pl??dami r?kauja ?iuolaikiniai ?mon?s, – labai gera reklama, visi tik apie j? kalba, diskutuoja, giria ar piktinasi.
Abejing? neliko – efektas pasiektas. Pasigirsta plojimai, u?danga leid?iasi. I?raud? ?i?rovai kyla i? viet?. Dr?su? Madinga? Pasukta kitu kampu? Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, – sako liaudies patarl?. Galb?t.. jei kalba eina apie ?mog?, situacij?, daikt?. Bet ?ia juk TEATRAS… ?VENTOV?… Kaip DUONA, kaip MALDA, VILTIS. Nors.. dabar gal nieko ?vento nebeliko? Patarl?s bei prie?od?iai nebetenka prasm?s. ? Duona u? auks? brangesn??? ? ar ka?k? tebejaudina ?ie ?od?iai? Ar suprantame ?ventumo, tyrumo ir ?varos prasm?? Juk TEATRAS ? tai ka?kas ypatingo, tyro ir labai tikro. Ka?kas ?varaus, skaidraus, ne?emi?ko.. Nors gal dabar viskas papras?iau ? ateini apsmuk?s, telefon? bemaigydamas, saul?gr??as gliaudydamas pa?i?ri spektakl?, o gal net nebaig?s ?i?r?ti varai nusi?iurk?ti ar palt? pasiimti, nes paskui ting?sis eil?je stumdytis. Gal nebelik? tos didyb?s, tos ?vent?s ir jaudulio, kuomet nor?josi laukti, puo?tis ir susikaupus steb?ti, i?jausti, i?gyventi bei namo parsine?us dar ilgai, ilgai ?irdyje laikyti? Gal spektaklis neb?ra tas ypatingas ?VYKIS ar ATGAIVA, kurios trok?ti visa siela, visu k?nu?
– Neik ? teatr?, – kalba afi?a, kurios sumanym? komentuoja kult?ros ir meno pasaulis bei paprasti praeiviai.
Ir ka?kaip li?dna palieka. Lyg ka?kas b?t? mir?s.
