Gali b?ti sunku patik?ti, kad garsiosiomis ?WWW? pa?ym?tas ?iniatinklis pirm? kart? visuomenei buvo atvertas tik prie? daugiau nei tris de?imtme?ius. Prasid?j?s kaip technologija, prieinama tik mokslinink? bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis ? naudojamas kaip ?iniasklaidos priemon?, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose ?vairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo ko prasid?jo interneto istorija ir kas formuoja dabartin? jo vystym?si.
??iandien visame pasaulyje minima pasaulin? ?iniatinklio i?radimo diena, dar vadinama internaut? diena. ?i diena mini prad?i? technologijos, kuri revoliucionavo tai, kaip ?mon?s saugo, kuria, dalijasi informacija. Internetas suteik? ir nauj? bendravimo, darbo, mokymosi b?d?. Ta?iau iki to, kaip internetu naudojam?s dabar, buvo nueitas ilgas poky?i? kelias?, ? sako Arnoldas Luko?ius, ?Tele2? inovacij? ekspertas. Jis dalijasi svarbiausiais faktais, kurie ?ymi reik?mingiausius interneto atsiradimo momentus.
Suk?r? mokslinink? bendruomenei
Timas Bernesas-Lee, angl? kompiuteri? mokslininkas, dirbdamas mokslini? tyrim? centre CERN, pasaulin? ?iniatinkl? i?rado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasi?l? informacijos valdymo sistem?, o ma?daug t? pa?i? met? lapkri?io m?n. jam pavyko ?gyvendinti pirm?j? s?kming? pasaulinio ?iniatinklio komunikacij? internetu. Tiesa, i? prad?i? ?iniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslinink? poreik? automatizuotam keitimuisi informacija.
1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su brit? mokslininku Robertu Cailliau pareng? ?hiperteksto projekt??, kuris buvo pavadintas ?WorldWideWeb?. ?iame projekte buvo i?d?stytos pagrindin?s s?vokos ir apibr??ti svarb?s terminai, kuriais grind?iamas ?iniatinklis, pavyzd?iui ?nar?ykl?s? terminas. Pagrindin? ?WWW? id?ja buvo sujungti besivystan?ias kompiuteri?, duomen? tinkl? ir hiperteksto technologijas ? galing? ir lengvai naudojam? pasaulin? informacin? sistem?.
T? pa?i? met? pabaigoje T. Bernersas-Lee suk?r? ir paleido pirm?j? ?iniatinklio server? bei nar?ykl?. ?iniatinklio serverio kod? jis suk?r? ?NeXT? kompiuteriu, o kad kompiuteris nety?ia neb?t? i?jungtas, ant jo buvo ranka raudonu ra?alu u?ra?ytas lapelis: ??is kompiuteris yra serveris. NEI?JUNKITE JO!?.
Pirmasis interneto puslapis
1991 m. rugpj??io 23 d. i?rad?jas pirm? kart? atv?r? pasaulin? ?iniatinkl? visuomenei. CERN paskelb?, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetain?s ir ?iniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, ta?iau jis veik? tik CERN kompiuteryje.
Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.htmlThis. Puslapyje buvo nuorodos ? informacij? apie pat? ?WWW? projekt?, ?skaitant hiperteksto apra?ym?, technin? informacij? apie ?iniatinklio serverio k?rim? ir nuorodos ? kitus ?iniatinklio serverius.
?WWW? dizainas leido lengvai pasiekti esam? informacij?, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda ? CERN mokslininkams nauding? informacij?, pavyzd?iui, telefon? knyg? ir centrini? kompiuteri? naudojimo vadovus. Paie?kos funkcija r?m?si raktiniais ?od?iais, nes pirmaisiais metais nebuvo paie?kos sistem?. T. Bernerso-Lee sukurta interneto nar?ykl?, veikusi ?NeXT? kompiuteriuose, tur?jo daugel? dabartini? interneto nar?ykli? funkcij?.
?iniatinklis i?ple?ia
Tik ma?a dalis vartotoj? tur?jo galimyb? naudotis ?NeXT? kompiuteri? platforma, kurioje veik? pirmoji nar?ykl?, ta?iau netrukus buvo prad?ta kurti paprastesn? nar?ykl?, kuri gal?jo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpj?t? T. Bernesas-Lee paskelb? apie ?WWW? programin? ?rang? interneto naujien? grup?se ir susidom?jimas projektu i?plito visame pasaulyje.
T? pa?i? met? gruod? vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje prad?jo veikti pirmasis ?WWW? serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviej? r??i? nar?ykl?s. Buvo ai?ku, kad nedidel? CERN komanda negal?s atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau pl?toti, tod?l T. Bernersas-Lee internetu kreip?si ? kitus k?r?jus su pra?ymu prisijungti.
Netrukus nar?ykles ?m? kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos ?X-Window? sistemai. 1993 m. prad?ioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuteri? program? centras (NCSA) i?leido pirm?j? ?Mosaic? nar?ykl?s versij?. ?i programin? ?ranga veik? mokslini? tyrim? bendruomen?je populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA i?leido nar?ykl?s versijas, skirtas PC ir ?Macintosh? aplinkoms. Patikimos ir patogios nar?ykl?s ?iuose populiariuose kompiuteriuose tur?jo tiesiogin?s ?takos WWW plitimui.
1993 m. pabaigoje buvo ?inoma daugiau kaip 500 interneto serveri?, o ?WWW? sudar? 1 proc. interneto duomen? srauto, kas tais laikais atrod? labai daug (kit? duomen? sraut? sudar? nuotolin? prieiga, el. pa?tas ir fail? perdavimas). 1994-ieji laikomi ?iniatinklio metais. Gegu??s m?nes? CERN sureng? pirm?j? tarptautin? pasaulinio ?iniatinklio konferencij?, kurioje dalyvavo 380 naudotoj? ir k?r?j?. 1994 m. pabaigoje ?iniatinklyje buvo 10 t?kst. serveri?, i? kuri? 2 t?kstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotoj?. Technologija buvo nuolat ple?iama, kad b?t? patenkinti nauji poreikiai ? saugumas, skaitmenin? prekyba ir kiti.
2004 m. karalien? El?bieta II T. Berners?-Lee u? jo novatori?k? darb? ??ventino ? riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuteri? mokslo ir Masa?usetso technologijos instituto (MIT) profesorius.
Internetas dabar
?iuolaikiniame pasaulyje internetas tapo b?tinybe ? be jo ne?sivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paie?ka. D?l augan?io ?moni? noro visuomet tur?ti prieig? prie ?iniatinklio ir tobul?jan?i? mobili?j? telefon?, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo b?t? galima naudotis telefone.
Pirmoji belaid?io interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ry?io technologijos dalis. Didesn?s spartos interneto ry?ys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirod? tre?iosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ry?io technologijos.
Statistikos tinklalapio ?Statista? duomenimis, Europoje nuolat daug?ja ?moni?, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais ?renginiais ? nuo 60,53 proc. vis? gyventoj? 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrov?s ?Ericsson? duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobili?j? duomen? srautas, ne?skaitant fiksuotosios belaid?s prieigos generuojamo srauto, siek? 93 eksabait? (1 mln. terabait?) per m?nes?.
Dabar, kai pasaulyje vis labiau ?sigali naujosios kartos 5G ry?ys, mobilusis internetas ?mon?ms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybi? geresnei nar?ymo patir?iai, bet ir tolesnei pa?angai. Pagrindin? 5G nauda ? interneto sparta, ta?iau 5G prisid?s ir prie tvaresn?s ateities. Prie interneto prijungti daiktai gal?s tarpusavyje dalintis informacija ? tai leis pereiti prie i?maniojo energijos vartojimo, gr?sto poreikiais realiuoju laiku. D?l didel?s spartos, ma?os delsos ir did?iulio tinklo pralaidumo, 5G ry?ys gali prisid?ti prie toki? technologij? kaip siunt? pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mok?jimai ir kitos.
