Ar dirbtinis intelektas (DI) gali b?ti prilyginamas k?r?jui, o DI sukurtiems k?riniams turi b?ti suteikiama autori? teisi? apsauga? ?ie ir kiti ?ioje srityje kylantys nauji i???kiai aptarti Kult?ros ministerijos Bir?tone surengtoje diskusijoje ?Tarp eilu?i??: dirbtinis intelektas ir autori? teis?s?.
Diskusijoje, kuri? moderavo Kult?ros ministerijos darbuotojas, autori? teisi? specialistas Aurimas ?imeli?nas, dalyvavo menotyrinink?, kult?ros politikos tyrin?toja dr. Skaidra Trilupaityt?, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, intelektin?s nuosavyb?s teis?s ekspertas Ram?nas Bir?tonas, VU d?stytojas, asmens duomen? apsaugos specialistas Mykolas Okuli?-Kazarinas.
Dr. S. Trilupaityt?s teigimu, algoritminis-skaitmeninis k?rinys ver?ia i? naujo persvarstyti, kas yra autorius, ta?iau autoryst?s samprata vis tik turi b?ti siejama su individu, o ne su procesais.
?Jei sutarsime, jog k?rybos ir naujumo esm? ? paradigm? kait? lemiantis tradicij? ir konvencij? atmetimas, ?jimas prie? srov? ar net nauja paties ?mogaus samprata, k?rybi?kumas liks daugiausia ?mogaus prerogatyva. Jei k?rybi?kum? tapatinsime ne tik su itin kompleksi?kais procesais, bet ir su konkre?ia autoriaus fig?ra, k?rini? autoriai ir toliau bus ?mon?s, ne ma?inos?, ? teig? menotyrinink?. Pasak jos, tur?tume atskirti men? ir bendresn? srit?, kuri? dengia autori? teis?s, ir ?ia yra fundamentalus skirtumas. Meno kokyb?s klausimas n?ra tiesiogiai susij?s su autoryst?s apsauga ir profesionaliajam menui DI gr?sm?s nekelia. Ta?iau k?rybini? industrij? srityje, pavyzd?iui, kino pramon?je, girdimi nuog?stavimai ir net kylantys protestai yra suprantami, ir ?ia i? tikr?j? atsiranda gr?sm?, kad ma?inos gali prad?ti i?stumti ?mog?.
Prof. R. Bir?tonas neabejoja, kad ?i?bandymas dirbtiniu intelektu? bus vienas did?iausi? autori? teis?s ateities i???ki?.
?Pagal m?s? ir pasaulin? teis? yra vienaprasmi?ka, kad tik ?mogus gali b?ti autorius. Tod?l gal?tume teigti, kad ?iandien dirbtinis intelektas niekaip negali b?ti laikomas autoriumi. Ta?iau gal??iau ginti ir nuostat?, kad kertin? kategorija yra k?rinys, o ne autorius. O jei yra k?rinys, tai j? turi ginti autori? teis?s. O ? klausim?, ar DI k?ryb? reik?t? ginti autori? teis?mis, ?iuo metu n?ra atsakyta. Gynimo prie?ininkai sako, kad autori? teisi? DI suteikti nereikia, nes tokios teis?s skirtos k?r?jui i?gyventi ir kurti, o programai tam l???, vadinasi, ir apsaugos nereikia. Ta?iau esama ir prie?ing? kontrargument?, atstovaujan?i? verslo interesams?, ? autoryst?s ir dirbtinio intelekto problematik? nusak? VU profesorius.
Jo nuomone, ?iuo metu joki? skubi? ?statymo patais? tikrai nereikia. ?Lietuvoje kol kas net n?ra byl? ?ioje srityje. Manau, kad artimiausiu metu j? ir netur?t? b?ti, o jei bus ? tai labai nedaug. Per t? laik? susiformuos ES praktika ?iuo metu Lietuvoje autori? teisi? srityje dominuoja europin?s teis?s normos?, ? sak? intelektin?s nuosavyb?s teis?s ekspertas.
Pasak M. Okuli?-Kazarino, DI kaip ir kitos technologijos yra tik ?rankis, padedantis k?r?jams, o ne sunaikinantis juos, nors ?ioms atsirandant b?na visoki? baimi?. ?Atlik?j? nesunaikino nei garso ?ra?ai, nei radijo transliacija, nei interneto kanalai. Dailinink? nesunaikino spauda, aktori? nesunaikino nei kinas, nei televizija. Dirbtinis intelektas yra ne meno pabaiga, o meno transformacija?, ? teig? VU d?stytojas, asmens duomen? apsaugos specialistas.
Diskusija ?Tarp eilu?i??: dirbtinis intelektas ir autori? teis?s? yra Kult?ros ministerijos organizuojamo rengini? ciklo, skirto aptarti medij? ir informacin? ra?tingum? ?vairiose kult?ros srityse, dalis. Diskusija buvo ?traukta ? Bir?tone vykusio diskusij? festivalio ?B?tent!? program?.
Parengta pagal Kult?ros ministerijos prane?im?
6,952 per?i?r? (-a)