Rugpj??io 27 dien?, ne tik Kretingos rajon?, bet ir vis? Lietuv? sukr?t? neteis?tas mergait?s pagrobimas. Apie suaugusio ?mogaus sprendim?, ?al? vaiko psichikai bei situacijos baigt?, kalbam?s su Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi Gediminu Navai?iu.
– Gerbiamas Gediminai, kaip manote, kas vyrus paskatina ?engti tok? ?ingsn??
N?ra vienintelio teisingo atsakymo, turime ap?velgti kelet? svarbi? veiksni?, lemian?i? tok? poelg?.
Pirma, Lietuvoje s?lyginai ma?ai pasitikima teis?sauga ir da?nai ne vienas ?mogus teis?saugos priimamus sprendimus nelaiko teisingais. Toks po?i?ris, nors nepriimtinas, bet suprantamas ? akivaizdu, kad jei vyksta kokia nors byla, tai gana retai abi pus?s lieka patenkintos. Vadinasi vienas ar kitas gali manyti, kad buvo nuskriaustas. Toki? situacij? ?sivaizduoti gali kiekvienas skaitytojas ? teisin?s sistemos sprendimas jo netenkina, k? daryti?
Galima tik?tis auk??iausio lygio atsidavimo Valstybei ir tuo pa?iu jos teisinei sistemai. Priminsiu Sokrat?, kuris geriau pasirinko mirties bausm?, nei, kaip jam si?l?, pab?gim? i? At?n?. Jis pasak?, kad jei gyveno ir vadovaudamasis savo ?alies ?statymais, tai turi jiems paklusti iki galo. Tod?l ir ??jo ? istorij?, nes pri?m? tok? sprendim?. Vargu ar mes visi esame pasiruo?? pasiekti tok? grie?t?, moralin? reikalavim? sau, lyg?.
Problema tame, kad ?mogus, susid?r?s su, jo nuomone, neteisingu sprendimu, da?nai nebe?ino kaip toliau veikti, kokias jis turi galimybes. Jis tiesiog negauna pilnos apimties konsultacijos k? jis gal?t? daryti toliau, kaip jis gal?t? ginti savo teises.
Atkreip?iau d?mes?, kad da?nai kalb?dami apie vyr? ? moter? lygyb?, minime, jog nepakankamai moter? yra politikoje arba versle, vadovaujamose pareigose ir si?lomos kvotos ir kiti sprendimai. Ta?iau apie ? vaiko teisi? apsaugos socialin?s tarnybos, mokyklas ? ka?kod?l nekalbama, tarsi nepastebime, kad jose vyrai n?ra pakankamai atstovaujami. Ir kas tada atsitinka? Tiek ?ios tarnybos, tiek teis?sauga, kurios pradin?je grandyje moter? yra daugiau nei vyr?, neretai suvokiamos vien kaip moteris ginan?ios organizacijos. Manoma, kad jos vadovaujasi i?ankstin?mis nuostatomis, kurios ?atkeliauja? i? sovietini? ar prie?kario laik? ir si?lo teikti absoliu?i? pirmenyb? motinai. ?iandien?, lygi? teisi? visuomen?je, kai abu t?vai atsako u? vaikus, kad abu vienodai tur?t? r?pintis, toki? nuostat? laikymasis, tikrai, yra atgyvena.
– Poros skyryb? atveju, vaikas gana da?nai tampa tarpusavio kovos ?kaitas. Kaip tai atsiliepia vaiko emocinei brandai, vaikui augant, br?stant ir jau u?augus?
Apie vien? pavyzd? i? Antikos laik? u?siminiau, tai pamin?siu ir kit? ? mit? apie argonautus, vykusius atgabenti aukso vilnos. Mito heroj? Med?j? pad?jo argonaut? vadui Jasonui ?vykdyti istorin? misij? ir gauti Aukso viln?. B?dama karaliaus dukra, Med?ja atsisak? karalyst?s, atsisak? savo t?vyn?s ir i?vyko su Jasonu, pagimd? jam vaikus, o jis susirado kit? moter?. Jasono i?davyst?, tikrai, yra i?skirtin?. Med?jos pyktis suprantamas, ta?iau ker?tas ?eimoje yra tarsi dvia?menis kalavijas. Med?ja, atker?ydama Jasonui, nu?udo judviej? vaikus. Ker?ydama ji nubaud? ne tik i?davik? vyr?, bet ir save, ir niekuo d?tus vaikus.
Kartais ?vilgsnis ? Antik? sukelia min?i? ir apie dabart?. Dar kart? galime prisiminti bendriausi?, visiems ?inom?, princip? – vaik? interesai yra prioritetas ir t?vai turi siekti kuo geresn?s j? apsaugos. Kai t?vai konfliktuoja d?l vaik? ugdymo, gyvenamosios vietos ir pana?iai, tai net ? t? paprast? klausim? ? ar vaikams bus geriau ? atsakin?ja apimti pyk?io vienas kitam, o negalvodami apie vaik? interesus. Ir ?ia, galb?t, pasteb??iau, kad yra tam tikras m?s? ?statym? atsilikimas nuo realyb?s. Pas mus t?vai gali sudaryti ?vairias sutartis, kurios bus patvirtintos teismo. Tarkime, kad vaikas gal?t? gyventi tiek pas vienus, tiek pas kitus (nesakau, kad to reikia kiekvienu atveju). Ta?iau m?s? ?statymuose labai ai?kiai yra pasakyta vaiko gyvenamoji vieta, tik su vienu i? t?v?. ?is, gyvenamosios vietos nustatymo teisinis principas, jau neatitinka teiginio, kad abu t?vai vienodai atsakingi ir vienodai dalyvauja vaiko gyvenime.
Primin?iau, kad vaikas nori b?ti lojalus abiem t?vams. Retais atvejais vaikas yra prie?i?kas vienam ir pozityviai nusiteik?s kitam. O jei dar ?sipina kiti suaugusieji, gimin?s, artimieji, tai tada vaikas stengiasi pasi?alinti, ne tik psichologi?kai, bet ir fizi?kai i? tos suaugusi?j? prie?prie?os. Jis tarsi sukuria toki? pozicij?: ?A? nesiki?u A? nedalyvauju?. Ir kai su ta pozicija jis ateina ? savo ?eimos gyvenim?: a? nesiki?u, ?ia ne mano reikalas ? tai labai lengva numatyti kad jo paties ?eima nebus s?kminga.
– ?iuo atveju savo dukryt? pagrob?s vyras gyveno ?iek tiek kitok? gyvenim?: buvo atsidav?s gamtai, tapatinosi su ja, galb?t, savoti?kai neig? civilizacij?. Kaip manote ar jis taip pasielg? desperati?kai, tikrai neberad?s kitokio b?do, ar visgi tas savoti?kas savo nuomon?s tur?jimas gali b?ti pavojingas?
– I? to k? a? ?inau ir k? daugma? mes visi ?inome, per ma?ai informacijos, kad gal?tume spr?sti ar nagrin?ti konkretaus poelgio motyvus. Bet pagr?sta prielaida, kad tas ?mogus kriti?kai vertino tiek visuomen?, kurioje gyveno, tiek Valstyb?. Netgi nuo jos atsiribojo ?vairiais b?dais, atmesdamas tam tikras taisykles, ?pro?ius, tradicijas ir pana?iai. Tokie ?mon?s da?niausiai n?ra laimingi, nes gyvendami tarp kit?, kuriuos laiko nei?man?liais, nesuprantan?iais jau?iasi prastai. Daugelis m?s? link? tik?ti, kad geb?jimas priimti visuomen?s taisykles, jos gyvenimo normas yra viena i? s?km?s s?lyg?. Abejojantis ar verta paisyti raudono ?viesoforo signalo nesielgia protingai. Tod?l nuolatinis prie?i?kumas aplinkiniams galiausiai pavirsta ? agresij?, prie?i?kum? kartais ir pa?iam sau.
– Lietuvoje daug visoki? bendruomeni?, organizacij?, bet juk nerei?kia, kad visos jos prie?i?kai nusiteikusios ir agresyvios aplinkai?
– ?ia yra tam tikras visuomen?s privalumas ? ?vairov?. Kiek mes galime priimti t? ?vairov? ir kada ji jau per?engia tam tikras ribas, klausimas tikrai sud?tingas. ?iuo atveju akivaizdu, kad ribos yra per?engtos, nes ?mogus savo poelgiu ai?kiai pasak?, kad kita Valstyb? yra geresn?, nei Lietuvos Valstyb?.
– Kaip manote, kokia bus ?ios situacijos baigtis?
– Grei?iausiai nepalanki vaikui. I? tos informacijos, kuri? mes turime d?l ?io ?mogaus pilietyb?s, matome, kad pad?tis teisi?kai sud?tinga. Galb?t b?t reik?t? u?tikrinta t?vui, kad gr???s ? Lietuv? jis bus atleid?iamas nuo bausm?s?
Jei situacija teisine prasme yra sud?tinga, deja, tik?tina, kad bus ilgai sprend?iama. Jei ?sivaizduotume, tai po koki? dviej? ? trij? met? priimamas sprendimas gr??inti t?v? ir dukr? ? Lietuv?, toks sprendimas jau gali tapti ?alingas vaikui. Nuo toki? u?t?st? sprendim? da?niausiai nuken?ia vaikai. ?inoma, mes dabar lengva ranka galime balsuoti ir prie kavos puodelio gin?ytis kas u? t?v?, kas u? motin?, bet akivaizdus faktas ? mergyt? buvo ?indoma ir tai buvo staigiai nutraukta. Vaiko fizinei ir psichologinei sveikatai bei savijautai tai jau padar? neigiam? poveik?, nekalbant apie tai, kad ?sp?d?iai psichikoje lieka visam gyvenimui. U?augus ji gali net nesuprasti i? kur ateina nepasitik?jimas ?mon?mis, baim?, kad artimas ?mogus j? paliks. Ji dabar juk nesupranta, kad ne artimas ?mogus, tai yra mama, j? paliko, o ji buvo nuo jos j?ga atskirta. Tod?l baim?, kad j? paliks artimas ?mogus bus tarsi ne?sis?moninta ir gali smarkiai paveikti jos gyvenimo kokyb? jai u?augus.
– A?i? Jums labai u? pokalb?.
Kalbino Jurga Valery
6,285 per?i?r? (-a)