Atrodo, kad mes jau niekur niekada nebegalime gyventi be vadinam? i???ki?. I? vis? informacijos kanal?, kai tik kalba ?mon?s apie savo ?prastus darbus, nuolat kartoja ?i???kiai?, ?i???kiai?. Tas ?odis prilip?s kaip parazitas, jie pernelyg da?nai liejasi i? kiekvieno kalban?iojo l?p?. Dar vienas, ypa? da?nai vartojamas parazitas ? ?i? ties??. Nuolat tik ?i? ties?? ir ?i? ties??, lyg stengiantis dirbtinai pabr??ti, kad ?mogus kalba ties? ir tik ties?.
Bet ?? kart? apie ?i???kius?. Prasidedant naujiems mokslo metams i? vis? ?vietimo sistemos funkcionieri?, nema?os dalies pedagog? tik ir girdisi apie b?simus i???kius. Lyg neb?ra kalbos apie kasdien? mokytojo darb?. Apie mokini?, ateinan?i? ? klases ar ikimokyklinio ugdymo ?staigas, margumyn?, apie pedagog? sugeb?jim? pamatyti ir suprasti kiekvien? vaik?, atskleisti ir ugdyti geriausias jo savybes.
Pasisek?, kad m?s? rajone lyg ir netr?ksta mokytoj?. Naujuosius mokslo metus Kretingos rajono mokyklos pasitinka kiek atsinaujinan?ios ir pana?u, kad per pastar?j? de?imtmet? ?vykd?ius daugelio ?vietimo ?staig? renovacij?, neliko baim?s, kad mokiniai ir mokytojai d?l v?luojan?i? statyb? pabaigimo darb? vaik??ios per statybin? lau?? ir kv?puos dulk?mis. Infrastrukt?ros pa?anga lyg ir atlikta, bent jau artimiausiems metams.
B?dos buvo ir i?lieka kitos. Vis? pirma ? mokytoj? atlyginimai. ?vietimo darbuotoj? profesin? s?junga mokslo met? i?vakar?se ?m? rimtai grasinti streiku, neva, d?l Vyriausyb?s ir ministerijos nevykdom? ?sipareigojim?. ?vietimo ministras, susitik?s su Lietuvos ?vietimo darbuotoj? profesin?s s?jungos (L?DPS) pirmininku Andriumi Navicku teig?, kad yra ir bus laikomasi plan? d?l ?vietimo finansavimo bei kit? ?sipareigojim?, numatyt? kolektyvin?se sutartyse su profesin?mis s?jungomis, politini? partij? sutarime d?l ?vietimo, taip pat Vyriausyb?s programoje.
?vietimo ministerijos ?altiniai teigia, kad dabartin? Vyriausyb? jau atliko nema?us ?ingsnius keliant mokytoj? darbo u?mokest?: per ?i? kadencij? jis augo 40 proc., o kit? met? planai yra pakankamai ambicingi ? pasiekti, kad vidutinis mokytoj? darbo u?mokestis sudaryt? 130 proc. ?alies vidutinio darbo u?mokes?io.
Kaip tik ?iomis dienomis vie?ai skamb?jo informacija, kad vidutinis darbo u?mokestis Lietuvoje pasiek? 2000 eur?. Valstyb?s duomen? agent?ros duomenimis, 2019 m. I ketv. vidutinis mokytojo darbo u?mokestis ?? rankas? siek? 857 Eur, 2023 m. I ketv. ? 1328 Eur ?? rankas?, arba augo daugiau nei pusantro karto.
O mokytojai nepatenkinti, labiausiai – kaip galima suprasti, ? kitas mokytoj? profesin?s s?jungos susivienijimas ? Lietuvos ?vietimo ir mokslo profesin? s?junga (L?MPS). Kaip teig? L?MPS Kretingos susivienijimo pirminink? Dalia Pu?korien?, j? reikalavimai susij? su dar 2017 m. pasira?ytos kolektyvin?s sutarties atnaujinimu. Nauji reikalavimai susij? su vald?ios ?sipareigojimais, kad 2024 m. mokytoj? darbo u?mokestis sudaryt? 130, o mokslo ir studij? institucij? mokslo darbuotoj? ir d?stytoj? vidutinis darbo u?mokestis sudaryt? 150 procent? ?alies vidutinio darbo u?mokes?io. Taip pat skirti l??? moksl? ir studijas aptarnaujan?i? neakademini? darbuotoj? darbo u?mokes?iui didinti tuo pa?iu procentiniu dyd?iu kaip mokslo darbuotojams ir d?stytojams. Keliami ir kiti reikalavimai, susij? su mokytoj? etato strukt?ros pakeitimais, mokini? skai?iaus klas?se ma?inimu ir kt.
Beje, su valstyb?s pinigais siekiama elgtis kiek kitaip, nei su savo pinigin?je gulin?iais eurais. Retorinis klausimas ?vietimo darbuotoj? skirting? profesini? susivienijim? atstovams, ar per metus ?manoma pasiekti ?svajoni? atlyginim??. O tai, kad mokytojo darbas jau ?iandien d?l artimoje ateityje numatomo oraus atlyginimo tampa vis patrauklesnis, rodo faktas: ?iemet ? ?alies auk?t?j? mokykl? pedagogines studijas ?stojo kaip niekad daug jaunimo.
Tai gal ta atlyginim? b?da i?sispr?s, tik reikia dar kiek kantryb?s? Bet kol kas pedagogai ir j? susivienijim? vadai kalba tik apie gresian?ius streikus.
O apie kitos mokytoj? b?dos sprendim? kol kas pla?iau nelabai gird?ti. Tai ? administracin?, biurokratin? na?ta, gulanti ant mokytojo pe?i?. Tai jau neperd?tai galima vadinti i???kiu, kuris kaip v??ys ?da visus mokytojus. Neapsikent? tos biurokratin?s na?tos mokyklas palieka de?imtys mokytoj?. Matyt, ne pa?i? pras?iausi? ir ne tik d?l juos netenkinan?io atlyginimo.
?iomis dienomis interneto platyb?se u?tikau buvusio mokytojo Aliaus Av?ininko mintis apie prie?astis, privertusias palikti mokykl?. Jis teig?, kad nuo mokytojo pe?i? b?tina numesti sunkiai pakeliam? biurokratin? na?t? ? ataskait?, lenteli?, suvestini? pildym?, nesibaigian?ius protokolus, kai fizi?kai nelieka laiko susitelkti ? ugdom?j? veikl?.
?Mes ugdymo netur?tum?me suprasti vien tik kaip mokinio parengimo egzaminui, nes ugdymas susideda i? keli? sri?i? ? tai ir formalusis, ir neformalusis ugdymas, asmens branda ir visi kiti dalykai. Dabar, kadangi viskas sukasi aplink egzamin?, ai?ku, kad egzaminas yra apaugintas ?vairiomis ataskaitomis ir suvestin?mis, ir t. t. Tam tiesioginiam kontaktiniam darbui su mokiniu, norint steb?ti ir jo pa?ang?, norint matyti jo asmenyb?s tapsm?, vadinam?j? ?gt? ir t. t., tai i? tikr?j? nei laiko, nei j?g? nelieka?, teig? A. Av?ininkas.
Savo sprendim? palikti mokykl? jis argumentavo tuo, kad b?tina stabilizuoti ugdom?j? funkcij?.
?Kol nepasikeis po?i?ris ? mokytoj?, kad mokytojas n?ra tik tam tikr? ?nori? tenkintojas, mokytojas n?ra paslaug? teik?jas (ir g?da tiems, kurie sugalvojo pavadinti mokyklas paslaug? teik?jais ir mokytojus vienais i? toki? funkcionieri?), kol atlyginimas nepasikeis labai ?ymiai, proporcingai su kain? poky?iais ir t. t., tol a? tikrai ? mokykl? gr??ti neplanuoju?, – sak? mokykl? palik?s buv?s mokytojas.
Manau, jo ?od?iai apie ??nori? tenkinim?? gali b?ti adresuoti ir t?vams. Ar blogai, kad dabar pasistengta pa?aboti t?v? savival? mokslo met? eigoje bet kada su savo vaikais i?vykti atostogauti? O juk t?v? paburb?jim? ?prie?? netr?ko, jiems, mat, keliamas naujas ?i???kis?: nuo rugs?jo iki bir?elio vaikas turi lankyti mokykl?. O kaipgi kitaip, ?i? ties???
