Per pastar?j? pusmet? visuomen?je kilo didelis ?urmulys d?l ra?ytojo Justino Marcinkevi?iaus k?rybos ir politinio po?i?rio sovietme?iu vertinimo. Vieni j? kaltino tarnavimu okupacinei vald?iai bei priklausymu komunist? partijai, kiti jo eil?ra??ius ir ypa? dramin? trilogij? priskiria prie tautin? s?mon? budinusi? ir ? Atgimim? vedusi? k?rini?.
Vilniuje ?strigus id?jai statyti paminkl? poetui prie Lietuvos ra?ytoj? s?jungos esan?iame skverelyje, savo ketinimus tai padaryti paskelb? ?irvint? bei Druskinink? merai. Visuomenininkai taip pat nenuleid?ia rank?, tad paminklas grei?iausiai bus ir sostin?je, ir dar de?imtyje savivaldybi?. Miestuose ir miesteliuose atsiras gatv?s bei skverai pavadinti poeto vardu. ??vyturio? redakcija si?l? vien? i? nauj? gatvi? Kretingoje taip pat pavadinti Justino Marcinkevi?iaus vardu.
Viso to visuomeninio ?urmulio gal?jo ir neb?ti jei ne aroganti?kojo sostin?s burbulo ketinimai galutinai peraukl?ti per 30 met? nesusivokusi? ?alies visuomen?s dal?, kuri kalta i? principo, nes, grei?iausiai, per rinkimus labai da?nai balsuoja ne u? tuos.
?Sovietme?io atsikratymas?, su tikslu ? i?gydyti p?liuojan?ias ?aizdas visuomen?je agresijos Ukrainoje fone tapo atskir? politini? partij? i?gyvenimo obalsiu. Aroganti?kame Vilnius burbule yra manan?i?, jog dalis visuomen?s es? sunkiai serga kokia nors ne demokratijos liga tod?l, kad vis dar gyvas sovietinis palikimas, kur? nuolat pakursto prorusi?kos j?gos, finansuodamos, kaip beb?t? keista, kok? nors b?tinai ?tautin?? ir b?tinai prie? europines vertybes nukreipt? projekt?, nes Europos S?jungai tai ideologi?kai nepriimtina. Viena toki? propagandini? tem? ? tauti?kumas, kur? naikina supuv? Vakarai.
Su tuo susij?s ir Just. Marcinkevi?iaus fenomenas. Kaip ra?o humanitarini? moksl? daktaras istorikas Valdemaras Klumbys publikacijoje ?Lietuvos kult?rinis elitas sovietme?iu: tarp pasiprie?inimo ir prisitaikymo?, ?mon?s LTSR laikais gyveno pagal sud?ting? model? ?vien? galvoju, kita sakau, tre?ia darau?. Per 30 met? tai niekur nei?garavo. Garbinti paminkl?, skaityti sovietme?io poezij? staiga tapo negalima. Taip darantys es? patenka ? keist? b?sen?, kai susiduria su toki? meno k?rini? ne?kainojama verte, ta?iau visuomen?je kalbama apie tokio meno ?al? smegenims, nes tai gali b?ti naudinga Kremliui. ?mogus, pats to nebod?damas gali pavirsti ?vatnyku?. Tokia vidin? prie?tara neleid?ia, pavyzd?iui, jaunam ?mogui susikurti ?teisingo? santykio su sovietme?iu bei dabartimi ir, apskritai, tauti?kumu. Dar blogiau – ver?ia j? b?ti tokiu pat dviveid?iu, kaip prie? 30 met? elg?si jo t?vai. Nes tauti?kumas ateina ne i? kur kitur o i? to paties baisaus sovietme?io. Juo labiau, Europos S?jungai ir globalizmui jo ?iauriai nereikia.
V. Klumbys sako, kad visi?kai ?atsikratyti sovietme?io? ? prasta id?ja, tiesiog ne?manoma, nes tautin? tapatyb? n?ra stati?kas dalykas, ji kinta ir vystosi priklausomai nuo politinio konteksto. Juk kiekvienas savo biografijoje rastume fakt?, d?l kuri? gal?tume raudonuoti. Ta?iau tai istorija bei vystymosi etapas, arba nei?vengiamos klaidos, i? kuri? buvo pasimokyta. Jeigu pasimokyta?
Dar 2019 metais VU TSPMI docent? Nerija Putinait? i?leido knyg? ?Skambantis molis. Dain? ?vent?s ir Justino Marcinkevi?iaus trilogija kaip sovietinio lietuvi?kumo rams?iai?. Autor? kalba apie ?hibridi?k?? tauti?kum? sovietme?iu ir apie Just. Marcinkevi?i?, kuris, kartu su skleid?iamu ?tauti?kumu? buvo lojalus okupacijai.
V?liau filosofas Vytautas Toleikis ??iaur?s At?nuose? ra??, jog Justinas Marcinkevi?ius, ko gero, buvo ar?iausiai (sovietinio) ?mogaus. Demokrati?kas, paprastas, ?iltas ?mogus, neskirst?s savo skaitytoj? pagal i?silavinim? ar gyvenam?j? viet?. Tur?jo lengv? rank? ? ra?? daug ir paprastai, nebuvo intelektualas. Jo eil?ra??iai dainuojami, tiko prie tost?. Ver?iamas ? kitas kalbas, ypa? ?anais laikais?.
Kaip ra?? V.Toleikis, b?tent Just. Marcinkevi?ius i? savo laikme?io i?spaud? maksimum?. Atiduodamas didel? duokl? okupaciniam re?imui, eidamas ? kompromisus su s??ine. Gal ir pats iki galo nesuvokdamas, kad svariai prisid?jo prie tarybin?s Lietuvos naratyvo k?rimo. Just. Marcinkevi?ius mat? tai kaip vienintel? ?manom? keli? gelb?ti Lietuvos ?em?, lietuvi? kalb?, jos kult?r?. Pasirinko saugoti tautos gyvyb?, o ne jos garb?.
Gr??tatnt prie N. Putinait?s, tai ji ra?o, kad sovietme?iu tauti?kumas buvo labai ai?kiai formuojamas i? vir?aus, su juo buvo stipriai eksperimentuojama.
Papildant ?iuos autorius reikia dar vieno pj?vio, kad susigaudyti iliuzijoje, kod?l sovietme?iu tauti?kumo neva buvo daugiau nei dabar. Gal jis buvo tiesiog kitoks? Taip, buvo tauti?kumas sovietme?iu. Bet tai buvo ?rankis ?taut? draugyst?s? bei ?klasi? kovos? naratyvams skleisti. Jie buvo pakankamai ?tikinami ir neprie?taravo tauti?kumui. Prie?ingai – j? skatino. Kas tai yra? Liaudies dainos, tautosaka, kalba, papro?iai buvo laikomi valstie?i? kult?ra, o tai yra darbo liaudis, kuri? eng? ponai, kurie 19 am?iuje bei 20-ojo prad?ioje buvo kitakalbiai. Bur?uaziniai nacionalistai ? tai pavojingi elementai, kurie naudodavosi liaudimi, skatino nacionalizm? bei separatizm?, siekdami egoistini? tiksl? ? kapitalo.
Sovietin? marksistin? propaganda tauti?kum? siejo su engiama darbo liaudimi ? valstie?i? klase. ?Liaudies kult?ra? sovietme?iu buvo stiprus prekinis ?enklas tiek vidin?je 15 respublik? ?rinkoje?, tiek eksportuojant socializm? u? SSSR rib?. Tai ir buvo vadinama ?taut? draugyste?. Reliatyviai ?i?rint, tauti?kum? (neb?tinai tik lietuvi?k?) sovietai suprato kaip vien? i? socializmo propagandos rams?i?, o vietiniai k?r?jai (Justinas Marcinkevi?ius, Jonas ?vedas ir kt) kaip b?d? i?laikyti tauti?kum? kolonizacijos bei taut? atskiedimo rusakalbiais politikoje. Interesai sutapo, bet abi pus?s galvojo apie savo tikslus. K?r?jai, tokie, kaip Just. Marcinkevi?ius pamat? ateit? toliau nei sovietin? ?taut? draugyst?s? propaganda.
Gintaras Mik?i?nas
