Rugs?jo 19 dien? Seime vyko parlamentaro Mindaugo Puidoko organizuojama spaudos konferencija ?Ne Gyvenimo ?g?d?iams ir vaik? seksualizacijai Lietuvoje?. Konferencijos metu pristatyti ir oficial?s dokumentai, kuriais kreipiamasi ? Lietuvos vald?i? d?l ?ios programos sustabdymo.

Konferencijoje dalyvavo visuomen?s atstovai: t?v? jud?jimo ,,Basos mamos? lyder? Vitalija Jankauskait?-Mil?iuvien?, teisininkas Alvis Mozeris, ,,Petis u? laisv?” asociacijos vadovas Mantas Zemeckas bei Seimo nariai Beata Petkevi? ir Aidas Gedvilas.

Vis? spaudos konferencij? galima per?i?r?ti ?ia

Teisininkas A. Mozeris: Gyvenimo ?g?d?i? programa yra neformalus ?vietimas

Konferencijoje kalb?j?s teisininkas Alvis Mozeris teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas, o to paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad mokslas yra nemokamas[2].

A. Mozeris pabr??ia ir tai, kad analogi?ka nuostata yra ?tvirtinta ir Vaik? teisi? apsaugos ?statyme, kur teigiama, kad iki 16 m. mokslas yra privalomas, o t?vai ir kiti atstovai turi sudaryti galimybes vaikui mokytis. Ta?iau teisininko teigimu, mokymas yra tik sudedamoji mokymo proceso dalis, o ugdymas yra kur kas platesn? s?voka.

A. Mozeris akcentuoja, kad Gyvenimo ?g?d?i? programoje kalbama apie ugdym?, o mokslui ten ma?ai vietos. Tai ?vietimo pagalba, tai ir sudedamoji ?vietimo sistemos dalis. Tai apima konsultacin?, psichologin?, spec. pedagogin? pagalb?, o jos paskirtis suteikti emocinius ir socialinius ?g?d?ius vaikui, kas yra ir sveikatos prie?i?ra mokykloje, ir profesinis orientavimas.

?vertinus tai, A. Mozeris teigia, kad matant Gyvenimo ?g?d?i? bendr?j? program?, galima pasteb?ti tuos dalykus, kurie tur?t? b?ti sudedamojoje ?vietimo sistemos dalyje, o tai yra neformalus ?vietimas ir j? paversti privalomu yra neteis?ta.

?Toje programoje kalbama ne apie moksl?, mokym?, o apie vaiko ugdym?. O ugdymas yra platesnis procesas, tai yra vaiko aukl?jimas, o tai yra dalykai, kurie tur?t? b?ti palikti vaiko ?eimai. T?vai turi teis? nevar?omai rinktis savo vaiko religin?, bet ir dorovin? aukl?jim??, ? teigia teisininkas.

Seimo narys A. Gedvilas: pirmieji asmenys ir ?iniasklaida neatsi?velg? ? neigiam? visuomen?s reakcij?

Seimo narys Aidas Gedvilas konferencijoje teigia, kad programoje nurodyti dalykai reikalauja vertimo ? paprast?, ?mogi?k? kalb?, o tai kelia daug klausim?.

Be to, politikas teigia neseniai susitik?s su ?vietimo ministru, kur tur?jo prog? paklausti, kaip neformalus ugdymas tapo privalomu, ir kaip ministerija reaguos ? neigiam? visuomen?s bei t?v? reakcij?, ta?iau atsako nesulauk?.

A. Gedvilo teigimu, ?iuo metu itin i?kalbinga yra ?alies pirm?j? asmen? reakcija, taip pat ir ?iniasklaidos pozicija.

Politikas primena, kad pasirod?ius ?iniai apie Gyvenimo ?g?d?i? program?, ?iniasklaida skelb?, kad informacija yra i?galvota, antra?t?se, apie tai kriti?kai kalbantiems klijuojamos ?vairios etiket?s, o faktai buvo i?kraipomi.

Politikas pabr??ia, kad ?iniasklaidoje kalb?ta, jog programoje pateikta informacija nesukels gr?sm?s k?dikiams ir ikimokyklinio am?iaus vaikams, ta?iau i? ties? kalbama buvo b?tent apie vyresni? klasi? am?iaus vaikus.

A. Gedvilas d?mes? atkreip? ir ? politik? retorik?. Pavyzd?iui, premjer? Ingrida ?imonyt? teig?, kad program? bandoma kompromituoti ir i?naudoti rinkimams, o Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sak?, kad tokia kritika yra naudinga Kremliui. Politikas A. Gedvilas galiausiai primena ir tai, kad ?takingo konservatoriaus Lino Slu?nio ?mona net dalyvavo ?ios programos rengime.

 

?Bas? mam?? jud?jimo organizator? V. Jankauskait?: m?s? valstyb? Lietuva n?ra gera mama savo vaikams

?Bas? mam?? jud?jimo organizator? Vitalija Jankauskait?-Mil?iuvien? teigia, kad ?iuo metu Lietuva n?ra gera mama savo pa?ios vaikams. Toki? nuomon? moteris grind?ia tuo, kad Gyvenimo ?g?d?i? programa yra pristatyta be poreikio: t?v? nuomon?s, ar toks ?vietimas yra reikalingas, niekas neklaus?.

Moters teigimu, t?veli? tarpe ?iuo metu daug nerimo, nes valstyb? nori permeti t?v? vaidmen? mokyklai ir taip nori aukl?ti vaikus.

?Bas? mam?? jud?jimo organizator? pabr??ia ir tai, kad ?iuo metu Gyvenimo ?g?d?i? programai net n?ra pasiruo?ta, mokyklose tam tr?ksta mokytoj?, vadov?li?. Nors yra metodin? med?iaga, ji yra gana prie?taringa.

Atsi?velgiant ? tai, moteris kvestionuoja, kod?l ?i programa negali b?ti pasirinktin?. Ji teigia, kad dalis t?v? galimai nor?t? kitos programos, pavyzd?iui, apie ?eimos k?rimo principus, apie pasirengim? ?eimai, pagarb?.

?O jei kalbama apie gyvenimo ?g?d?ius, kod?l nekalbama apie rinkimus, kaip sudaromas savivaldos ar valstyb?s biud?etas, kaip yra sumokami mokes?iai, kaip asmuo gali dalyvauti valstyb?s gyvenime? Toki? dalyk? niekas nemoko?, ? pastebi V. Jankauskait?-Mil?iuvien?

Moteris prideda ir tai, kad papildomo nerimo, ypa? ma??j? moksleivi? t?vams, sukelia ir tai, kad kontraversi?kos programos med?iaga integruota ? kitas pamokas, o mokytojas bet kurioje pamokoje gali prad?ti pasakoti apie apsisaugojimo priemones ir kitus dalykus. Pasak V. Jankauskait?s-Mil?iuvien?s, tai kelia nepasitik?jim? ugdymo ?staigomis ir ?vietimo ministerija.

?Petys u? laisv?? ?k?r?jas M. Zaveckas: mokykla yra centrin?s vald?ios ?kait?

?Petys u? laisv?? ?k?r?jas ir ?Gustuko picerijos? vadovas Mantas Zaveckas konferencijoje dalyvauti negal?jo d?l ligos, ta?iau jo oficial? lai?k? perskait? penki? vaik? motina Loreta Fokien?.

M. Zavecko lai?ke teigiama, kad nepaisant vis? ankstesn?se diskusijose aptart? dalyk?, ma?ame?i? vaik? aukl?jimas vis? pirmiausia ir svarbiausia, turi b?ti paliktas j? t?v? kompetencijai. Tai rei?kia, kad t?vai turi konstitucin? teis? ? savo at?al? dorovin?, religin? ir moralin? ugdym?.

Kaip akcentuoja M. Zaveckas, kuris taip pat yra t?vas, augina penktok? dukr?, t?vai sudaro sutart? su mokykla ir turi teis?, net ir atskiru pra?ymu, reikalauti, kad j? at?aloms nepageidaujama Gyvenimo ?g?d?i? pamoka neb?t? d?stoma.

Ta?iau ?Petys u? laisv?? ?k?r?jas pastebi, kad ?ioje situacijoje negalima kaltinti tik Lietuvos ?vietimo ?staig?, nes mokyklos yra centrin?s vald?ios ?kait?s ir ?gyvendina i? auk??iau at?jusius ?statymus.

Parlamentar? B. Petkevi?: vald?ia turi atsi?velgti ? t?v? pageidavimus

Seimo nar?, Lietuvos lenk? rinkim? akcijos-Krik??ioni?k? ?eim? s?jungos nar? Beata Petkevi? konferencijoje kalba apie Lenkijos pavyzd?.

Ji pa?ymi, kad tam tikr? genderizmo ideologij? stumimas yra stiprus ir kartais gali atrodyti, kad prie? j? ?eimos yra bej?g?s, ta?iau vaik? aukl?jimas i? ties? yra t?v? vaidmuo, o tai garantuoja ir Konstitucija.

Politik?s teigimu, t? suprato Lenkijos pilie?iai. 2019 m. pasirod? Var?uvos LGBT deklaracija, prie? kuri? daug pilie?i? pasisak? prie?i?kai. Tai buvo prie?astis, pilie?iams ir ministrams teikti ?statymo projekt?, pagal kur? nepageidaujamos organizacijos negal?t? ?eiti ? mokykl?, negal?t? perteikti nepageidaujam? ?ini?. Tai suteikia t?v? taryboms teises tvirtinti programas.

B. Petkevi? teigia, kad Lenkijos Seimas pritar? ?iam ?statymui, nors tai dar turi patvirtinti Senatas ir Prezidentas. Ji viliasi, kad Lenkijoje tai ?vyks, galiausiai bus atsi?velgta ? t?v? teises ir j? pageidavimus, o parlamentar? tikisi, kad Lietuvos vald?ia ir ministerija taip pat atsi?velgs ? t?v? pageidavim? ir laisves.

Reikalavim? pa?alinti gyvenimo ?g?d?i? program? i? bendr?j? mokymo program? s?ra?o galima atsirarius ?i? nuorod?

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfcaTEI2ouj1tOimVfs8WtizYjES0tmir66wT983O_OCDpg0A/viewform

Pagal www.77.lt

Lietuvos Respublikos ?vietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kopija ?iniai:
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Naus?dai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai ?milytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai ?imonytei

2023 m. rugs?jo 19 d., Vilnius

 

R E I K A L A V I M A S

Mes, ?? reikalavim? Lietuvos Respublikos ?vietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasira?iusieji,

pripa?indami tai, kad valstybin?s ir savivaldybi? mokymo ?staigos turi pareig? u?tikrinti ugdymo kryptingum?, kokyb? ir ?vairiapusi?kum?;

pabr??dami tai, kad vaiko ugdymo kryptingumo, kokyb?s ir ?vairiapusi?kumo u?tikrinimas, o taip pat vaiko aukl?jimas b?ti doru ?mogumi ir i?tikimu pilie?iu yra ne tik valstybini? ir savivaldybi? mokymo ?staig?, bet ir vaiko t?v? (glob?j?) pareiga, kuri? vaiko t?vai (glob?jai) vykdo j? derindami su savo konstitucine teise nevar?omai r?pintis vaik? ir globotini? aukl?jimu pagal savo ?sitikinimus;

vertindami tai, kad Lietuvos valstyb? nuo?ird?iai r?pinasi tuo, jog kiekvienam mokiniui b?t? sudarytos galimyb?s nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius ?g?d?ius: socialinius ir emocinius ?g?d?ius ir geb?jimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kit? sveikat? ir gyvyb?, pasiruo?ti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesin? keli? bei tapti jautriems ir atliepiantiems kit? asmen?, bendruomen?s, visuomen?s gerov?s poreikius;

vadovaudamiesi