Bulviakasys ? bene did?iausias ankstyvojo rudens darbas kaime. Kod?l jam reikalinga talka? Nagi atart? bulvi? negalima palikti ?alnoms. O kai talka, darbas smagesnis; pajuokaujant, pasi?od?iaujant. Klausia: ?Kaip ?iemet bulv?s? ? Penkias ap?ioj?s, pa?vilpti gali!? ?Kam biedni ?mon?s sk?r? lupa? ? Bulv?ms!?, O jei verdamos bulvien?s puodas b?ga pervir?, ?aukia: ?Bulv?s b?ga!? ? Atsako: ?U?daryk duris, kad nei?b?gt? !? Arba tokie palyginimai: ?Ko toks nusitep?s, kaip bulves kep?s?? Mergin? pavadins ?bulvinuke? ? tai pagirs, kad tokia sveikatinga, apskritut?. Bet bulvianosio nepavadinsi gra?iu… O ?bulvieninis? ? tai kareivis, ?aukiamas pakartotiniam apmokymui.
?inoma, bulviakasio darbe seniau b?ta visoki? burt?, tik?jim?, atodair?. ?tai, kol visos bulv?s nenukastos, ?eiminink? j? nekepdavo ? antraip kit?met menkos teu?augsian?ios. Pagal senovi?kuosius papro?ius bulves ? r?s? ar kap?ius pildavo tik per m?nulio pilnat? ? kad gerai i?silaikyt? iki pavasario. O prad?ti pilti reikia nuo pietinio kampo, tada ?iem? neper?als. Bulviakas? seniau u?baigdavo apie Mykolines, rugs?jo 29-?j?. Dabar kitokios r??ys paplito m?s? kra?te, tad ir bulviakasis ?ymiai ankstesnis. O Mykolin?s, sakydavo, ?iemos orus nurodo; pagal rytme?io oro krypt?.
O kokia yra bulvi? istorija? ? Europ? pirmosios bulv?s pateko tik prie? puspenkto ?imto met?. Garsusis angl? kapitonas, karali?kasis piratas Frensis Dreikas kart? parplukd? Amerikos pakrant?je u?grobt? ispan? laiv?. Pasirodo, i?mok? i? ind?n? bulves valgyti, ispan? j?rininkai ve?iodavosi j? atsargas laivo triumuose. Ir skanu, ir gerai laikosi. Anglijos karalien? paliep? supiratautas bulves pasodinti Londono botanikos sode tarp kit? egzoti?k? augal?. Taip augalas ir i?plito Europoje: i? vieno botanikos sodo ? kit?. R?m? damos bulvi? ?iedeliais puo?davosi plaukus. Turb?t i? t? tolim? laik? ir ?maik?tusis posakis: ?Kam tos g?l?s, kai bulv?s ?ydi!?
?i naujoji ?em?s ?kio kult?ra gelb?jo valstie?ius ir varguomen? nuo pavasarinio bado; mat anks?iau visuotinai augintos rop?s ar grie??iai ?iem? pod?liuose nei?silaikydavo iki naujo derliaus, tad maisto ir pristigdavo. Ta?iau naujov? senajame ?emyne plito labai pama?u: juk valstie?iai tradici?kai laikosi to, k? dar? j? t?vai ir seneliai. Sakydavo, kad u?j?rio bulv?s ? velnio i?mislas. Tad maistui auginti bulves imta tik nuo XVII a. vidurio. Vokie?i? miesto Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas bulvi? auginim? paskelb? nacionaline pareiga. Apie 1770 m. Pr?sijos karalius Frydrichas Vilhelmas II Didysis net su kariuomen?s pagalba vert? kaimo ?mones auginti bulves. S?kmingiau jos paplito Pranc?zijoje Liudviko XVI laikais. Gana keistomis aplinkyb?mis: po kar?nacijos 1775 metais valdovas pak?l? gr?d? mokes?ius, tada ?oktel?jo ir duonos kaina; valstyb?je kilo vadinamasis Milt? mai?tas. Pad?t? i?gelb?jo geras patarimas: toks karys veteranas Antuanas Ogiustenas Parmentj?, s?d?j?s kelet? kart? pr?s? kal?jime ir ten maitintas tik bulv?mis, ?tikino karali? j? nauda. Kam kovoti d?l duonos, jeigu galima pramisti bulv?mis, dar ir ?vairiausi? patiekal? i? j? prisigaminus. Ta?iau teko imtis gudravim?, kad paskatinti bulveles auginti savo ?em?je. Karalius paliep?s jomis apsodinti nema?us ?em?s plotus parkuose netoli Pary?iaus. Dien? laukus uoliai saugodav? jo gvardie?iai. Nakt? sargyb? pa?alindavo, tada kaimie?iai slap?iomis ir pasikasdavo vien? kit? bulvel?; pasisodindavo sodybose, ? jeigu net pats karalius jas taip vertina. Ant A.O. Parmentj? kapo iki ?iol ?ydi bulv?s… O kapitonas seras Dreikas pagerbtas ir Vokietijoje: Ofenburgo mieste jam pastatytas paminklas. Ten jis pavaizduotas laikantis rankoje bulv?s ?ied?; paminklo pjedestale i?kaltas ilgas tekstas – varging? ?moni? pad?ka, kad gelb?jo nuo bado.
Labai tiksliai ?inoma, kada bulv?s pasiek? Lietuv?. Mat vyskupas Motiejus Valan?ius apie tai para?? savo k?rinyje ?Antano Tretininko pasakojimas?. Tai nutik? jo gimtajame Nasr?n? sod?iuje 1806 metais. Pasak ra?ytojo, pasitur?s ?kininkas Pilypas Brazdauskis Klaip?dos turguje i? vokie?io nusipirko septynias kartopeles. Dvi paragavo, penkias pasodino, o ruden? prikas? trisde?imt tris. Ra?ytojas po ?ios ?inios dar prid?r?: ?U?ra?iau tai, kad b?t? ?inoma, kaip neseniai tas vaisius ?em?s ?veistu paliko ?emai?i? kra?te?. M?s? tautodailininkai tam faktui pa?ym?ti Nasr?nuose pastat? dro?in?, vaizduojant? linksm? bulv?.
?iandien sakoma, kad bulv?s yra antroji lietuvio duona, – kasdien jas dedame ant stalo ?vairi? valgi? sud?tyje. Jos b?tinos prie sriubos ? kop?stien?s, ?altibar??i?, tinka ir prie m?sos patiekal?. Plok?tain? da?niau vadiname kugeliu ? taigi pagal voki?k? apskrit? ind? pyragams kepti. Did?kukuliai vadinami cepelinais; pagal diri?abli? k?r?jo vokie?i? grafo von Zeppelin pavard?. Pirmojo pasaulinio karo metais ?ie apvalaini skraidymo aparatai pasirod? m?s? padang?je. O ?is tariamai lietuvi?kas patiekalas yra taip pat nesenas pramanas. M?sos subprodukt? prikim?tus cepelinus patiekdavo kar?iamose ? mat sunkus maistas pra?yte pra?osi poros bokal? alaus… Ypa? ?altuoju met? laiku – ir verslas klesti! Kaime verdami did?kukuliai yra su var?k?s ?daru, paskanintu m?tomis; u?pilami spirgiukais. ?emai?iai juos vadina pyragiukais.
O vaikai labai mielai tra?kina bulvinius tra?ku?ius. Ir j? i?radimo istorija ?domi: 1853 m. Amerikoje ?M?nulio e?ero? restorano lankytojas papriekai?tavo vir?jui Georgui Crumui, kad bulv?s blogai i?virusios. Tas supyk?s supjaust? jas plonais grie?in?liais ir i?vir? pas?d?s aliejuje, ? valgyk paskrudintas! Tra?ku?iai arba amerikieti?ki ?ipsai ? Europ? at?jo po pirmojo pasaulinio karo. O ? Lietuv? ? kartu su nepriklausomybe. Steb?tina, kaip per pastaruosius por? ?imt? met? pasikeit? m?s? tautos mityba, jos ?pro?iai.
Prof. Libertas Klimka
