Bendraudamas su portalu ?Delfi? Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus parei?k?, kad jeigu dirban?i? pensinink? ?alyje ir toliau daug?s (kas, matant bendras tendencijas, yra labai tik?tina), teks ne tik didinti senatv?s pensijos am?i?, bet ir nebemok?ti pensijos tol, kol tokie asmenys dirbs.
Taip pat, pasak jo, ?Didesnis procentas ?it? asmen? kels ?Sodros? sistemos finansiniam stabilumui tam tikr? rizik??.
O ?tai Lietuvos profesini? s?jung? konfederacijos prezident? Inga Ruginien? akcentavo, kad tik nedidel? dalis ?alies gyventoj? gali pasirinkti ? dirbti sulaukus senatv?s pensijos am?iaus ar ne. Visi kiti tai daro siekdami apsisaugoti nuo skurdo.
B?tina atminti ir tai, kad per pra?jusi?, 2009 met? ekonomikos kriz? valstybei pritr?kus pinig?, tuometin? TS-LKD partijos nario Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausyb? suma?ino daugel? pensij? ir i?mok?. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, ta?iau dalis pinig? gyventojams taip ir liko nesumok?ta.
Lietuvos Region? partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, ekonomist? ir politik? kalbos apie senatv?s pensijos am?iaus didinim? arba pensij? nemok?jim? yra eilinis pasity?iojimas i? Lietuvos gyventoj?.
?Skaudu matyti, kas vyksta Lietuvoje. ?mon?s vis? gyvenim? dirbo, bet sulauk? senatv?s pensijos am?iaus, u?uot d?iaug?si u?tarnautu poilsiu ar m?gav?si oria senatve, turi rinktis ? vegetuoti arba toliau dirbti. Kaip teisingai pasteb?jo I. Ruginien?, dirbti senoliai eina ne i? gero gyvenimo, o bijodami skurdo, ties kurio riba balansuoja beveik 600 t?kst. i? likusi? 2,7 mln. Lietuvos gyventoj?. Beje, jeigu valdantieji prastums ?statym?, kurio apmokestins ir ?em?s ?kyje naudojam? nekilnojam?j? turt?, gyvenan?i? skurd?iai skai?ius gali dar labiau padid?ti. Toki? poky?i? fone dar kart? norima nuskriausti pensininkus, atimant s??iningai per ilgus darbo metus j? u?dirbt? pensij??, ? atviravo J. Pinskus.
Min?ta problema, pasak jo, ypa? ai?kiai juntama regionuose.
?Visi mato, kad jaunimas i? provincijos keliasi ? did?iuosius miestus ar net palieka gimtin?. Kaimuose ir miesteliuose lieka gyventi senoliai, kuriems, nori nenori, tenka dirbti nes daugiau neb?ra kam. Arba neb?ra, kas jiems pad?t?. ?mon?s i? paskutini?j? kabinasi ? gyvenim?, ta?iau Vyriausyb?, u?uot jiems pagelb?jusi ir sprendusi ?i? problem?, toliau naudoja metod? ?atimti ir padalinti?, – situacij? ?vertino politikas. ? Man keista, kaip valdantieji atkakliai nenori suprasti, jog tokie veiksmai teigiamo rezultato neduos. Senoliai arba i?eis i? darbo, arba dirbs nelegaliai, d?l ko v?l kent?s valstyb?s biud?etas.?
Norint spr?sti klausim? i? esm?s, pasak Lietuvos Region? partijos pirmininko, b?tina taikyti kompleksines priemones.
?Nei senatv?s pensijos am?iaus didinimas, nei ?ve?tin? darbo j?ga problemos nei?spr?s. Vienu atveju, kaip sakiau, suklest?s ?e??lis, kitu ? pinigai ne tik dabar paliks Lietuv?, bet ir v?liau pensijas teks mok?ti, tik?tina, ? savo ?alis sugr??usiems darbo migrantams. Vienintel? i?eitis ? sekti ger?ja kit? ?ali? praktika ir skatinti gimstamum? pa?ioje Lietuvoje bei kviesti sugr??ti migrantus. Tarkim Vengrija ne tik pasak?, kad ?aliai reikia ne imigrant?, o vengr? vaik?, bet ir ?m? veikti ?ia kryptimi. Tiesa, tokiems procesams reikia laiko, bet matant kaip tvarkosi Budape?tas, neabejoju, kad demografiniai Vengrijos rodikliai ims ger?ti.
Lietuvoje demografin? pad?tis tragi?ka, ta?iau valdantieji nedaro nieko, kad ji keist?si. Pasid?iaugti ?ia galima nebent tuo, kad j? kadencija eina ? pabaig? ir tik?tis, jog nauja Lietuvos vald?ia dabartin?s darom? klaid?, kalb?tume apie ekonomik?, socialinius reikalus ar politik?, nebekartos,? – apibendrino J. Pinskus.
