?vietimo ministras Gintautas Jak?tas pagaliau padar? nors vien? ger? darb?. Kaip teisingai ra?o Vytautas Sinica, po ministro pasisakymo joki? klausim? d?l Gyvenimo ?g?d?i? ugdymo programos (G?UP) pob?d?io ir tiksl? niekam negali kilti.
G?UP yra ne kas kita, o ?rankis prievarta jau nuo dar?elio diegti neomarksistin? genderizmo ideologij? vaikams. Ministras prane?? ne?in?s, kiek esama ?moni? ly?i?. Tod?l atsiliepimuose ir komentaruose yra r?s?iai smerkiamas u? nusi?nek?jim? ir net tiesiai vadinamas kvailiu. Tokie priekai?tai ir smerkimai yra visi?kai nepagr?sti. I?sakydamas savo abejones d?l ly?i? skai?iaus ministras tikrai nesukvailiojo. Jis papras?iausiai pasielg? kaip drausmingas ideologinio fronto kareivis, laukiantis partijos instrukcijos, k? pasakyti ?iuo klausimu. Ties? sakant, ministro atsakymas tur?t? kelti ne juok?, o ledin? ?iurp?. M?s? akyse George?o Orwelo distopijos ?1984-ieji? pasaulis virsta tikrove. To pasaulio gyventojas jam rodom? rankos pir?t? mato tiek, kiek liepia matyti partija, arba tiki, jog ?vaig?d?s yra vos u? keli? kilometr? nutol? ?ibur?liai, kuriuos partija panor?jusi tuojau pat gal?t? u?gesinti, bet kol kas nemato reikalo tai padaryti.
Jeigu ?alies ?vietimo ministras pats ne?stengia suvokti, kiek yra ly?i?, ir laukia, kol jam pad?s su?inoti ekspertai, vadinasi, jis patik?s ir sakys mokiniams bei j? t?vams, kad yra 72 lytys. Ta?iau ekspert? nuomon?s kei?iasi ? naujesniuose ?inynuose j? jau nurodoma esant 107 ar pana?iai. J? skai?ius toliau keisis. Tad toks ministras vadovausis ?paskutiniuoju ekspert? ?od?iu? ir kaitalios savo nuomones apie ly?i? skai?i? kaip sune?iotas pir?tines.
B?tent ?is svarbiausias G?UP keliamas pavojus nepelnytai i?leid?iamas i? akira?io, kai beveik visas d?mesys sutelkiamas ? atgrasiausius ?techninius? mokiniams brukamo lytinio ?vietimo aspektus. ?itaip u?go?iamas ir lengvai pamir?tamas pamatinis faktas, kad Lietuvos mokyklose ?vestos gyvenimo ?g?d?i? ugdymo pamokos yra tik menka dalis pastang? prat?sti ir pagaliau u?baigti darb?, kuris buvo numatytas jau 1848 m. paskelbtame ?Komunist? partijos manifeste?. Jame i?keltas tikslas sukurti nauj? ?mog? ir nauj? visuomen?, kurioje nelikt? keturi? pamatini? ?mogi?kojo pasaulio element?: religijos, ?eimos, tautos ir valstyb?s. Komunistin? revoliucija buvo sumanyta kaip ?uolis ? post?mogi?k? b?kl?, kuri buvo suvokiama ir apib?dinama kaip absoliu?ios laisv?s karalyst?. B?simojoje laisv?s karalyst?je neliks min?t? ?mogi?k? gyvenim? apibr??ian?i? visuomenini? institut? ir i?nyks visos i? j? kylan?ios elgesio ir bendravimo normos bei su jomis siejami suvar?ymai ir apribojimai. Bol?evikinis perversmas Rusijoje buvo pirmasis didelio masto marksistin?s revoliucijos eksperimentas. Jo dalimi tapo ir pirmoji pasaulio istorijoje komunistin? seksualin? revoliucija, tur?jusi i? pagrind? pakeisti santuokos ir ?eimos sampratas bei revoliucingai pertvarkyti pa?ius ly?i? santykius. Ji buvo prat?sta ir radikalizuota Vakaruose, o ?iuo metu yra eksportuojama ? visus pasaulio regionus. Tarp j? ? ? dar visai neseniai komunistin?s vergijos jung? nusimetusi? Lietuv?. Ji at?jo neomarksistin?s genderizmo ideologijos pavidalu. ?i? ideologij? suk?r? Vakar? neomarksistai, vadinamosios socialin?s kritin?s teorijos skelb?jai, kritikavo Karlo Markso komunistin?s revoliucijos teorij? ir ?i? teorij? m?ginusius ?gyvendinti Rusijos bol?evikus, bet tik tod?l, kad j? po?i?riu, ortodoksin? teorija ir praktika nebuvo pakankamai nuoseklios ir radikalios. Pasak j?, lemtinga K. Markso ir Rusijos bol?evik? klaida buvusi ta, kad komunistin? revoliucij? jie pirmiausia suvok? kaip ekonomin?, socialin? ir politin? revoliucij?. Rusijoje, o v?liau SSRS, revoliucijos seksualinis aspektas klaidingai laikytas antriniu ta prasme, kad nebuvo pripa?intas pagrindine revoliucijos varom?ja j?ga. ?Nugal?jusio proletariato? ?alyje prasid?j? ir kiek ilgiau nei de?imtmet? truk? ?seksualinio laisvinimosi? ekscesai veikiau vertinti tik kaip svarb?s, bet vis d?lto pagalbiniai ankstesn?s gyvenimo sanklodos ir tradicin?s ?eimos griovimo ?rankiai bei revoliucini? poky?i? apskritai katalizatoriai.
Kritin?s teorijos k?r?jai teig?, kad K. Marksas ir jo id?j? sek?jai Rusijoje smarkiai apsiriko manydami, kad ekonominis ir socialinis proletariato i?silaisvinimas savaime taps pakankamu veiksniu, griaunan?iu bur?uazin? ir patriarchalin? ?eim?, ir jos transformavimo ? ?laisvas seksualines s?jungas? patikimu ?rankiu. Viena svarbiausi? komunistinio eksperimento SSRS nes?km?s prie?as?i? laikyta tai, kad buvo ne?vertintas ekonomi?kai ir socialiai laisvinamo proletariato prisiri?imas prie dviej? reakcing? ir istori?kai atgyvenusi? ?moni? bendrij? ? tautos ir ypa? prigimtin?s ?eimos. Net pa?angiausi ir revoliucingiausi i?laisvinti proletarai ne?steng? sutraukyti ?eiminio prierai?umo sait? ir juo labiau ?sivaizduoti be?eim?s visuomen?s, kuri b?t? grind?iama tik ?situaciniais? atsirandan?io ir ?ia pat pranykstan?io ?meil?s jausmo? ry?iais. B?tent proletaro nesugeb?jimas atsikratyti j? pavergian?io tradicin?s ?eimos ?prietaro? ir ?stereotipo? vaizdinio apribojo ir pakirto jo revoliucin? potencia
