Pasaulin? mokytoj? diena kasmet ?ven?iama spalio 5 ? ?j? dien?. ?i diena, minima daugelyje ?ali?, skirta pagerbti mokytojus bei pademonstruoti j? ind?l? ? moksl? ir jo pl?tr?. Art?jant Tarptautinei Mokytojo dienai, kalbiname ilgamet? ?io kra?to pedagog?, respublikini? literat?rini? konkurs? laureat?, poet? ir visuomeninink?, darb?ni?k? Juoz? Maksvyt?.
– Gerbiamas Juozai, k? Jums rei?kia Mokytojo, Pedagogo profesija?
Kiek esu gird?j?s yra trys i?skirtin?s profesijos ? tai mokytojas, kunigas ir gydytojas. Tai profesijos, kur ?mogus turi tur?ti pa?aukim?. Tarkime ? profesionalus mokytojas, geras savo srities ?inovas, bet jei nemok?s ?valdyti klas?s, tai ir rezultatai bus blogi. Vadinasi, mokytojas visose situacijose turi geb?ti reaguoti ir pasielgti taip, kad neu?gaut? mokinio sielos, ne??eist? jo orumo. Juk vaikas labai sud?tinga asmenyb?, augantis ?mogus, tod?l b?ti jam Mokytoju yra ir laim?, ir labai didel? atsakomyb?. Laim? tod?l, kad vis? gyvenim? gali bendrauti su jaunais ?mon?mis, per vaikus gali sugr??ti ? savo vaikyst?, prisiminti tuos metus, koks pats buvai. O atsakomyb?, nes vaik? reikia ruo?ti gyvenimui, jis turi gauti ne tik ?ini?, bet ir suvokti pasaul?, pajusti atsakomyb? u? save ir ?alia esant?. Literat?ra turb?t pati d?kingiausia med?iaga vaiko ideologiniam aukl?jimui. Man pa?iam didel? ?sp?d? yra palikusios pranc?z? ra?ytojo, didelio humanisto A. de Sent-Egziuperi knygos. Vienoje j?, ??em? ? ?moni? planeta?, jis yra pasak?s: ?B?ti ?mogumi, rei?kia b?ti atsakingam?. Viename tos knygos reporta?e yra pasakojama apie karo lak?n? Anri Gijom?, kuris, sugedus l?ktuvo motorui, atsid?r? And? kalnuose, dideliame ?altyje. Lak?nas gal?jo bet kuriuo momentu ??ti, bet jis i?tv?r? sunkumus tik tod?l, kad jaut? atsakomyb? prie? savo draugus ir artimuosius, ?inojo, kad jie jo labai laukia, tod?l ta atsakomyb? ?kv?p? j?g? ir stipryb?s, pad?jo ?veikti visas negandas, kad laimingai gr??t? namo. Turb?t ir Mokytojo profesija yra ? geb?ti i?aukl?ti vaik?, kad jis b?t? ne tik geras specialistas ar darbininkas, bet svarbiausia, kad b?t? geras ir doras ?mogus.
– Koks J?s buvote vaikyst?je? Ar labai padyk?s, ar kaip tik ramus, susikaup?s?
– Nebuvau i?dyk?s, buvau i? t? ramesni?. Apie Mokytoj? pirm? syk? i?girdau i? savo vyresni? broli? ir seser?, kurie jau mok?si mokykloje. Man tada buvo gal kokie ketveri ar penkeri metai, kai jie ruo?davo pamokas ir ma?daug pavasariop vis sakydavo, kad jei nesimokysi ? mokytoja paliks antrus metus ir neperkels ? auk?tesn? klas?. Tuo metu a? ?sivaizdavau, kad ten yra ka?kokia siena ar barjeras, per kur? mokytoja turi tuos vaikus perkelti. O jei esi negeras, nesimokai, turi ma?ai ?ini? ? tave mokytoja palieka ir per t? barjer? neperkelia. Pirm? kart? gyv? Mokytoj? pama?iau 1958 metais, kai a? pats prav?riau Peld?i? pradin?s mokyklos duris. Mano pirmoji Mokytoja ? Pranut? Cirptautien?. Ji buvo auk?ta, liekna, ?iek tiek tamsoko gymio moteris, kuri mus sudomino gra?iu ir i?rai?kingu pasakojimu, labai gra?iai pristatydavo skaitom? tekst? autorius, veng? sovietin?s ideologijos. Kiekvien? ra?ytoj? ar poet? ji mums parodydavo kaip ?mog?, taip ?kv?pdavo mums meil? lietuvi?kai knygai bei suteikdavo j?g? ir stipryb?s. Mokykloje labai gerbiau mokytojus, man jie visada atrod? i?skirtiniai. Iki ?iol Darb?nuose mane daug kas prisimena, kad buvau nedidelio ?gio, ramus ir smalsus berniukas, besidomintis literat?ra.
– Esat? i?ugd?s ne vien? kart?, ar skiriasi vaikai i? J?s? vaikyst?s, i? buvusi? mokini? ir dabartin?s kartos?
– Labai skiriasi. Nesunku palyginti ? prad?jau dar sovietiniais laikais, 1973 metais baig?s Vilniaus Pedagogin? institut?, prad?jau dirbti Skuodo rajone, ?a?i? vidurin?je mokykloje. I?dirbau joje 14 met?. Tuomet vaikai buvo labai geri, paslaug?s, tur?jo motyvacij?. Nereik?davo j? nei drausminti, nei barti, jie gerb? mokytoj?. Per lietuvi? literat?ros pamokas a? jiems suteikdavau toki? ?ini?, koki? n?ra vadov?liuose. Pamenu, devintoje klas?je, kai reik?jo skaityti Homero ?Iliada? ir ?Odis?ja?, tai per vien? pamok? supa?indinau vaikus, kas toks Homeras, ir prad?jau pasakoti apie Odis?j?. Ir vis? pamok? apie tai pasakojau, kaip koki? pasak?, jie liko tarsi u?hipnotizuoti, kad po pamokos strimgalviais l?k? ? bibliotek? ie?koti tos knygos, pasi?m? ? namus ir paskui gr??? kit? dien? ? pamokas sako: ?Mokytojau, mes tokios neperskaitome, ten viskas labai sud?tinga ir sunku, o J?s taip gra?iai ir paprastai apie tai pasakojote?. O man did?iausias d?iaugsmas, kad vaikai b?go, ie?kojo tos knygos, nes lietuvi? literat?ros klasikas J. T. Vai?gantas labai gra?iai ir taikliai yra pasak?s: ?Vien ?mogaus prisilietimas prie knygos dvasi?kai j? praturtina?. Gal mokinys tos knygos net neskaitys, bet vien j? paliet?s, perskait?s pavadinim?, su?inoj?s autori? ? taps i?mintingesne asmenybe.
– Tai kokie gi tie vaikai anuomet ir dabar?
– Tikrai tada buvo geri. I? ?a?i? i?va?iav?s, vienerius metus dirbau Lenkim? vidurin?je. Jau ir pats buvau vyresnis, brandesnis. Kai atvykau dirbti ? ?ates ? buvau jaunas, dvide?imt vieneri? met? ir tie de?imtokai, vienuoliktokai beveik bendraam?iai buvo, bet elg?si labai pagarbiai, o kai atva?iavau ? Lenkimus, nors vienerius metus tedirbau, bet jau vaikai man kitokie pasirod?, lyg svetimesni, lyg atsargesni. O po t? vieneri? met?, kai atvykau dirbti ? Kretingos Simono Daukanto vidurin? (Kretinga ? tai nema?as miestas), i?syk pajutau t? ?urmul?. Miesto vaikai nebebuvo tokie dvasingi, ?inoma, dalis buvo ir ger?, bet kita dalis ? buvo chuligani?ki, kurie ma?iau, kad ne mokytis ateina, o tiesiog laik? praleisti. ?i? vaik? jau nebegal?jai taip sudominti su literat?ra, nors, regis, ir apsiskait?s, pasireng?s ateini ? pamok?, bet matai, kad dalis klausosi, o kita dalis visai kitais reikalais u?siima. O paskui, kai vyko visos politin?s permainos, prasid?jo Nepriklausomyb?s metai – pajutau, kad tie vaikai dar labiau i?laisv?jo ir visuomen?s po?i?ris ? mokytoj? visai kitoks tapo. Bet, ?inote, ir ta visuomen? visai kitokia paliko ? kartais nebesupranta, kur tos demokratijos ribos. Vaikai sako: ?Mokytojau, k? mes norim, t? mes darom?. A? jiems paai?kinau: ?Vaikai, turite suprasti, kad ir laisv? turi savo ribas?. Pedagoginiu darbu nenusivyliau ir prav?r?s ir Darb?n? vidurin?s mokyklos duris, nes ma?iau, kad did?ioji dalis vaik? visgi nori mokytis, nori dirbti. Visi juk negali b?ti mokytojais, gydytojais, juk reikia dirbti ir ?em?s ?kyje paprastus darbus, kuriems galb?t mokslo ir nereikia. Svarbiausia, kad i? vaiko i?augt? doras ?mogus. Galb?t jis nedaug tetur?s mokslo ?ini?, bet jei bus dvasingas, jautrios ?irdies, myl?s ?mones, gamt?, mok?s suprasti kit? ? bus puiku.
– Kaip manote, kas tur?t? pad?ti tuos pagrindinius vertybi? pamatus?
– Pamatinius dalykus tur?t? pad?ti ?eima. Jei ji r?pinsis vaiko ugdymu, tada ir aukl?jimo rezultatai bus geresni. Juk kiekviena mokykla nori i?auginti ger?, dor? ir taur? ?mog?. Ta?iau ne visada pavyksta tai padaryti. Prie?astis ? ne visos ?eimos darnios, ne visos skiria reikiam? d?mes? savo at?aloms. Pasitaiko netgi ir toki? atvej?, kai vaikai neturi gero pavyzd?io.
– Bet ir mokytojai turb?t pasikeit?? Dauguma, matyt, ateina tik perduoti mokiniams ?inias. Ir ma?a toki?, kuriems r?p?t? pajusti, i?klausyti bei i?girsti vaik?.
– Taip, pritariu. Mokytojas turi pajusti vaik?, jo i?gyvenimus, turi pasteb?ti, koks tas vaikas at?jo ? klas?. Vien? dien? jo akys d?iaugsmu spindi, o kit?, ?i?r?k, jis ka?kuo nusivyl?s, nusimin?s, r?pes?io prisl?gtas. Juk ir vaikas gali sunegaluoti, susirgti. Ir jo namai neapdrausti nuo nelaim?s. Ir jei tokios b?senos nepasteb?si, nesuprasi ? atsiras atstumas, vaikas nutols. Mokytojas turi b?ti it fliuorografas ? jis turi matyti j? d?iaugsme ir nelaim?je, o i?tikus b?dai ? ir pad?ti.
– Ko nor?tum?te palink?ti ?i? dien? Mokytojams?
– Nor??iau palink?ti kantryb?s, stipryb?s, sveikatos, tolerancijos, k?rybi?kumo. Did?iausias tro?kimas ? kad i?augint? dvasing? ir darb??i? jaun?j? kart?, kuri b?t? patrioti?ka ir brangint? T?vyn? Lietuv?.
Kalbino Jurga Valery
