Lygiai prie? devynerius metus, ?kanot? spalio dien?, senosiose Kretingos kapin?se st?ksanti neogotikin? graf? Ti?kevi?i? koply?ia buvo apgulta ?urnalist?, o kriptoje zujo mokslininkai, muziejininkai ir paveldosaugininkai.
Buvo atskleista did?ioji mauzoliejaus paslaptis: praard?ius tris keistus de?imtme?ius istorikams ?tarim? k?lusius betono postamentus j? viduje aptikti pra?matn?s sarkofagai su kilming?j? palaikais.
T? pa?i? dien? paai?k?jo, jog Kretingos ?iemos sodo ?k?r?jo grafo Juozapo Ti?kevi?iaus (1835-1891) ir jo sutuoktin?s Sofijos Horvatait?s-Ti?kevi?ien?s (1837-1919) palaidojimo paminklas i?niekintas kap? pl??ik?.
Kretingos muziejus lapkri?io 1-2 dienomis atvers kriptos duris lankytojams, tad V?lini? proga galima prisiminti kraupiai ?domi?, detektyvo ?anro vert? sarkofag? istorij?. Kai kurios jos paslaptys liko ne?mintos iki ?iol.
Palaikai ?i?garavo?
Pastatyti ?eimos koply?i?-mauzoliej? teko paskutiniajam, Vokietijoje palaidotam Kretingos grafui Aleksandrui Ti?kevi?iui (1864-1945), kuris nusamd? ?ved? kilm?s architekt? Karl? Eduard? Strandmann?. Senosiose Kretingos kapin?se 1893 m. i?kilo grak?tus, neogotikos stiliaus statinys, kur? galima vadinti vienu i? gra?iausi? architekt?ros perliuk? Kretingoje.
?vedas suprojektavo dvejopos paskirties objekt?: po ?emi? pylimu, kriptoje, ?rengtas masyvi?, arkini? metalo dur? saugomas mauzoliejus. Ant?emin?je koply?ios dalyje XX a. pirmojoje pus?je vykdavo pamaldos laidotuvi? metu, mirties metini? progomis, per V?lines.
Grafo Aleksandro t?vas J. Ti?kevi?ius buvo itin gerbiama ir svarbi Kretingai asmenyb?, nes didikas ? miest? atne?? Vakar? Europos kult?ros dvasi?. Mir? jis 1891 m. ir ne sava mirtimi.Carin?je Rusijoje tarnav?s grafas Juozapas Ti?kevi?ius buvo palaidotas su karininko uniforma ir apdovanojimais, kardais. 1892 m. paveikslas.
Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas senosiose metrikose yra rad?s ?ra?us, jog grafas sirgo plau?i? vandenlige. Buvo pasamdytas garsus profesorius, gydytojas i? Karaliau?iaus, kuris operavo graf?. Tik?tina, kad bandant pradurti plau?ius ir pa?alinti vandenis u?gauta kraujagysl?. Grafas tiesiog mirtinai nukraujavo…
Mirus ?iemos sodo ir parko ?k?r?jui, pirmiausia jis buvo palaidotas Kretingos senosiose kapin?se buvusioje m?rin?je, XIX a. pr. statytoje ?v. Jurgio koply?ioje, ta?iau 1893 m. perkeltas ? anapus gatv?s naujai pastatytos Ti?kevi?i? ?eimos koply?ios r?s?. I? istorini? ?altini? ?inoma, kad grafas buvo balzamuotas.Kartu su juo koply?ioje buvo palaidota ir 1919 m. mirusi sutuoktin?. Metra??iuose u?siminama, kad kartu tur?jo atgulti ir didik? an?k? Marija Ti?kevi?i?t? (1891-1896).
Ta?iau per Antr?j? pasaulin? kar? min?ti palaidojimai kriptoje… dingo i? akira?io. Mauzoliejuje ant trij? postament? buvo pad?ti trys mediniai karstai, kurie i? pa?i?ros visi?kai neatitiko didik? laidosenos tradicij?. Kaip paai?k?jo, vienas karstas buv?s tu??ias, o kituose – grafo Aleksandro s?nus Kazimieras Viktoras Ti?kevi?ius (1896-1941) ir kito J. Ti?kevi?iaus s?naus, taip pat Juozapo, ?mona Jadvyga Ti?kevi?ien? (1891-1939).
Ilgus de?imtme?ius istorikai suko galvas: kur prapuol?, o gal buvo specialiai pasl?pti garsi?j? Juozapo ir Sofijos Ti?kevi?i? palaikai? ?? istorin? detektyv? ?minti buvo galima daug anks?iau, ta?iau savo rankomis sutuoktini? palaikus liet? asmenys paslapt? nusine?? ? kapus.
Sp?jimu, jog didik? palaikai teb?ra mauzoliejuje, tik gerai pasl?pti, pirmasis koleg? rate ?m? dalintis J. Kanarskas. Tik teorij? reik?jo pagr?sti arba paneigti. Apie b?sim?, veiksmo film? scen? primenant? eksperiment? kur? laik? ?inojo tik saujel? ?moni?.
I?ne?amas k? tik i? sl?ptuv?s ?eimos mauzoliejuje i?trauktas prabangiausias, Karaliau?iuje gamintas grafo sarkofagas.
Kap? pl??ikai
2014 m. ruden? nuo ?tampos mauzoliejuje virp?jo net oras. Po didinamuoju stiklu atsid?r? trys jau min?ti betono postamentai. I? pa?i?ros skirti karstams pastatyti.
Du Kretingos muziejaus archeologai Donatas Butkus (1954-2018) ir Daiva Jazbutyt? ry?osi ilgai lauktai operacijai: did?iajame postamente pragr??ta skylut?, pro kuri? ?ki?tas specialus zondas su vaizdo kamera ir ?viesos ?altiniu. Ma?ame ekrane, sulaik? kvap?, tyr?jai i?vydo tai, ko nedr?siai tik?tasi: aklinoje tamsoje, postamento viduje gul?jo du prabang?s metaliniai sarkofagai. Atlikus zondavim? kituose dviejuose postamentuose po sarkofag? rasta ir juose.
Po kurio laiko ? kript? atvyko visa tyr?j? delegacija; betonin?se sl?ptuv?se buvo fizi?kai i?pjautos angos.
Demontuojant postamentus suk?l? ?tarim? tai, kad did?iausiojo ?onas kadaise buv?s nuardytas, o paskui v?l u?m?rytas ir gra?iai u?tinkuotas. Paai?k?jo, kad ten ils?josi J. ir S. Ti?kevi?i? palaikai. Tyrin?tojus priblo?k? tai, kad tiek grafo, tiek jo ?monos cinko sarkofagai buvo prapl??ti keliose vietose metalo ?irkl?mis nupjovus ir atlenkus metal?. Kap? pl??ikas ar pl??ikai darbavosi visi?koje tamsoje ir apgraibomis, nepatogioje pad?tyje, nes teko ?l?sti ? ank?t? postamento ertm?.
?i aplinkyb? l?m?, kod?l nebuvo pavogtos visos didik? ?kap?s. J. Ti?kevi?ius Anapilin i?lyd?tas su dviem kardais (vien? pavog?, o kito nepasiek?), masyviu sidabriniu krucifiksu (vagis jo nerado; eksponuojamas Kretingos muziejuje), paradine pulkininko uniforma sidabro epoletais puo?tais antpe?iais (nupl??ti ir pavogti), su ordinais (pavogti).
Vis d?lto ilgapir?tis nepasteb?jo metalin?s kokardos su carin?s Rusijos herbu. Rasti ir ginklo rankenos kutai.
Kriptos paslapt? ?minti pad?jusio Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko rankose nepavogta ?kapi? dalis – grafo kardas.
Kas gal?jo b?ti pavogta i? grafien?s sarkofago ir ar ji gal?jo b?ti palaidota su papuo?alais – m?sl?. Sarkofage ji palaidota su ?ventiniais r?bais, kuriuos d?v?jo net pozuodama fotografams, religiniais simboliais, auksiniu, viduje i?graviruotu vestuviniu ?iedu, kurio vagis nesugeb?jo rasti.
Juod? darb? atlik?s vyri?kis graf? postamente neapdairiai paliko ?kalt?: degtuk? d??ut?. Pagal jos etiket? galima sp?ti, kad mauzoliejus apipl??tas pra?jusio am?iaus ?e?tajame de?imtmetyje. ?i detal? paai?kint?, kod?l nepavyko pavogti grafien?s ?iedo ir kit? ?kapi?: turb?t buvo pasi?vie?iama greitai g?stan?ia degtuko liepsna, o ne ?ibintuv?liu.
Ap?i?r?jus kitus du postamentus juose rasti dar du sarkofagai. Vienas j? priklaus?s penkiametei graf? an?kei Marijai, ir jis ties koj?galiu bei galv?galiu buvo prapl??tas. Nuo meningito mirusi mergait? buvo palaidota su kry?eliu ir ro?iniu, kurie vagies nesudomino arba buvo nerasti.
?Ponia X?
Keturi? sarkofag? radimas Ti?kevi?i? koply?ios kriptoje tapo nacionaline sensacija, ?urnalistai vien? po kito ra?? straipsnius, reng? reporta?us, bet tai tebuvo detektyvo pabaigos prad?ia. Prasid?jo ilgas ir kruop?tus mokslinink? bei muziejinink? darbas.
?Ponia X?. Taip net kelet? met? buvo vadinama apie 50-ies met? moteris, palaidota sarkofage su porcelianin?mis g?l?mis. Pa?mus kaul? m?ginius vis? ?e?i? kriptoje rast? palaik? (du buv? mediniuose karstuose) DNR tyrimus atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros specialistai, vadovaujami profesoriaus Rimanto Jankausko.
Paai?k?jo, kad kartu su grafais ir grafaite u?m?ryta ?ponia X? – ne didik? giminait?.
Po ilg? istorini? tyrim? J. Kanarskui pavyko i?siai?kinti, jog m?slingoji moteris – tai 1931 m. mirusi dvari?k?, bajor? kilm?s Stefanija Sofija ?ostakait?-Ti?kevi?ien?. Jos vyras buvo joki? giminyst?s ry?i? su grafais netur?j?s, pastar?j? vald? finansin? apskait? vykd?s Mikalojus Ti?kevi?ius. Min?ta moteris dvare atliko svarb? vaidmen?: dirbo dvaro vaistininke, augino ir rinko vaista?oles.
2018 m. pra?matniausiasis, Karaliau?iuje gamintas J. Ti?kevi?iaus ir kiek kuklesnis jo ?monos Sofijos sarkofagai buvo restauruoti (meistras – Gintaras Kazlauskas). Koply?ia su mauzoliejumi atstatant sunaikint? atramin? sienut? – taip pat (darbus atliko UAB ?Pamario restauratorius?). Vis? palaidot?j? palaikai pagarbiai sud?ti ? medinius karstelius, pastarieji – atgal ? sarkofagus, kurie gr??inti ? mauzoliej?. J? bus galima aplankyti lapkri?io 1 d. nuo 10 iki 19 val., o lapkri?io 2 d. – nuo 10 iki 17 val.
?altinis: Vakar? Ekspresas
