Vietoj ?ad?to ma?iausiai dukart didesnio biud?eto nei Spaudos, radijo ir televizijos r?mimo fondui (SRTRF), kuris kasmet tur?jo did?ti, Medij? r?mimo fondui numatyta tik 5 mln. eur?. Gerbiamas ministre, Simonai Kairy, juk reformuojant fond? i? trib?nos sak?te, kad bus ?ymiai geriau, ir finansavimas bus visai kitoks, nei senajame fonde.
?iniasklaidos organizacijos kreip?si ? visas valstyb?s institucijas, net ? Prezident? Gitan? Naus?d?, pra?ydamos laikytis duot? pa?ad? visos ?alies ?iniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eur? biud?etin? finansavim?, kuris kasmet did?t?, kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui. T? pat? gird?jome ir mes, Seimo nariai. B?t? kult?ringa tes?ti, juk esate Kult?ros ministerija.
?iek tiek chronologijos. 2023 m. baland?io m?nes? Seime priimti Visuomen?s informavimo ?statymo pakeitimai, kuriais sutarta pertvarkyti paramos ?iniasklaidai model? ir ?steigti nauj? vie??j? ?staig? ? Medij? r?mimo fond?. U? naujas nuostatas balsavo 85 Seimo nariai, susilaik? 10 parlamentar?.
Jau tada Seime kilo abejoni?, ar reikia reformuoti tai, kas jau yra susiformav?, visiems ?prasta, ir yra ai?ki tvarka. Tod?l buvo ir prie? balsuojan?i? Seimo nari?. Buvo daug neai?kum?, kurie dabar i?lenda ? vir??, pavyzd?iui, d?l i?augusio ?aid?j? skai?iaus ?iniasklaidoje, ypa? Vilniaus regione. Apie tai v?liau.
Naujojo Medij? r?mimo fondo pagrindin? atsakomyb? u? skirstom? param? atiteks Fondo tarybai. Savitvarkos principu grind?iam? taryb? sudarys 10 nari? ? informacijos reng?jus ir skleid?jus vienijan?i? organizacij? atstov?, kuri? vien? skirs ir Medij? taryba.
Medij? r?mimo fondo steig?jais bus Kult?ros ministerija, Visuomen?s informavimo etikos asociacija ir Kult?ros periodini? leidini? asociacija. Jos lygiomis dalimis dalyvaus valdant fond? ir spr?s visuotiniam dalinink? susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus. ?ia, kaip matome, viso labo yra trys dalininkai (anks?iau prie (SRTRF) buvo 21 dalininkas), interpretacijoms vietos nedaug, bet labai ai?ku, kad dabar steig?j? d?l pilnos demokratijos yra per ma?ai ? apie tai ir tada garsiai buvo kalb?ta, bet ?is klausimas pra?osi atskiros temos. Dabar privalu ie?koti i?ei?i?, reikia veikti, kol biud?etas neatkeliavo ? Seimo pos?d?i? sal?.
Poky?i? gal ir reik?jo, kad atsirast? naujas finansavimo modelis, tam tikros tvarkos, ta?iau jau dabar matoma sprag?, kaip d?liojasi ?achmatai. Atsirado finansavimas ir tautin?ms ma?umos, vie?osios informacijos skleid?jams, ir fizini? asmen? ? ?urnalist? ? projektams. Trumpai tariant, padaug?jo ?aid?j? i? Vilniaus ir jo regiono. Klausimas: o kur kiti regionai? Negi v?l jie bus skriaud?iami, kaip yra su Europos S?jungos l??omis, kuri? daugiausia gauna Vilnius?
?statyme nutarta ?tvirtinti, kad fondas skirs param? vie?osios informacijos reng?j? ir skleid?j? projektams ir veiklai pagal ?ias programas (prioritetines sritis): kult?rin?s ?iniasklaidos ir kult?ros periodini? leidini?; regionin?s ?iniasklaidos; naujien?, tiriamosios ir ?vie?iamosios ?urnalistikos; ?iniasklaidos tautini? ma?um? kalbomis ir lietuvi? i?eivijos (diasporos) ?iniasklaidos; kitas programas, parengtas fondo tarybos, atsi?velgiant ? visuomen?s informavimo kult?ros raidos ir pl?tros bei informacinio saugumo ir visuomen?s atsparumo stiprinimo prioritetus.
?uoliais art?jant biud?eto svarstymams, gauname nema?ai lai?k? ? Seimo pa?to d??utes: pad?kite, nes mes b?sime priversti u?sidaryti arba vegetuoti. Kult?ros ministro S. Kairio ?ad?tos permainos nieko neduoda, atvirk??iai, regioninei ?iniasklaidai gresia krachas.
?tai tik vienas i? keli? de?im?i? pavyzd?i?: Lietuvos regionini? radijo sto?i? asociacija ? organizacija, kuri vienija ir atstovauja 11 Lietuvos regionini? radijo sto?i?. Reklamos pajam? ma??jimas. Per pastaruosius metus regionin?s radijo stotys patyr? reik?ming? reklamos pajam? suma??jim?, o tai yra pagrindinis j? finansavimo ?altinis. Itin didel? ?tak? tur?jo pandemija, ta?iau dar prie? pandemij? regionini? radijo sto?i? pajamos nebuvo sugr??usios ? iki 2008 met? kriz?s buvus? lyg?.
Didel? ?tak? tam turi versl? konsolidacija, kuomet regionuose nebelieka atsaking? asmen?, visi sprendimai priimami Vilniuje, centrin?je b?stin?je, renkantis centralizuotas reklamos kampanijas, nebekreipiant d?mesio ? regionus ar j? skirtumus. Regionin?ms radijo stotims susiduriant su dideliais finansiniais i???kiais, kyla gr?sm? j? gyvavimui ir galimybei teikti kokybi?k? informacij? vietos gyventojams, o tai itin svarbu, nes nacionalin?s ?iniasklaidos priemon?s atspindi tik labai ma?? dal? region? aktualij?, neturi savo reporteri? miestuose ir miesteliuose.
Kaip min?jau, privalu ie?koti i?ei?i?, b?tina didinti finansavim?, kuris buvo ?ad?tas reformuojant fond?, ir apsaugoti regionin? ?iniasklaid?. B?tina ir toliau i?laikyti profesionalum?, demokratij? ir pliuralizm?, technologijos augim?. Tam b?tinas adekvatus finansavimas.
1,166 per?i?r? (-a)