Lapkri?io 9 dien?, Kretingos kult?ros centre su kretingi?kiais ir miesto sve?iais sveikinsis realyb?s ?ou ?Dangus 2? bei vien? i? ?Lietuvos talent?? projekt? laim?j?s Marius Petrauskas. ?iandien su juo kalbam?s apie gyvenim?, s?km?, nuopuolius, tik?jim? ir vilt?.
– Gerbiamas Mariau, vieni J?s pamena i? realyb?s ?ou ?Dangus 2?, kitiems akis u?kliuvo u? nuo?ird?i? J?s? pasirodym? Lietuvos talentuose, treti kraipo galvas ir sako: o kas jis toks? Taigi, kas toks tas Marius Petrauskas?
– Esu kil?s i? Tel?i? rajono, ?ar?n? miestelio, i? muzikalios ?eimos ? t?tis yra ?ar?n? kult?ros nam? meno vadovas, mama ? re?isier?. Nuo pat vaikyst?s ?eimyna mane trauk? ? muzik? ? t?tis mokino dainuoti, mama steb?jo elgsen?, judesius. Pati prad?ia ? tai ?vair?s konkursai, ?Dain? dainel?s?, paskui prad?jau groti bei dainuoti kapeloje, prasid?jo ?Duokim garo?, televizijos projektai. Lankiau muzikos mokykl?, buvai ?stoj?s ? klarneto klas?, bet dainavimas visada ?jo ?alia. ?stojus ? Klaip?dos S. ?imkaus konservatorij?, irgi ? klarneto klas?, po ka?kurio laiko d?stytojas pamat?, kad vos tik jis i?eina i? klas?s ? a? tuoj pat s?du prie pianino ir dainuoju. Tai jis ir pasi?l? rinktis klasikin? dainavim?. Naujai ?stojau ? dainavim?, bet konservatorijos taip ir nebaigiau, nes atsid?riau ne laiku, ir ne vietoje, kaip sakoma ? buvau stipriai sumu?tas, tur?jau pasiimti akademines atostogas, po kuri? buvau susirad?s dar vien? mokytoj? Tel?iuose ir ? konservatorij? nebegr??au. V?l prasid?jo ?vair?s konkursai, realyb?s ?ou ?Dangus 2?. Greita ?lov? labai greitai ?ov? ? galv? ? su manimi nebesusikalb?jo nei t?vai, nei artimieji, nei kai kurie draugai. Prasid?jo vakar?liai, alkoholis, kompanijos. Tas mano su?vaig?d?jimas truko apie por? met?. Tuo metu ka?kaip pavyko nusileisti ant ?em?s ? apsistojau Tel?i? rajone, ?miau dirbti, savaitgaliais i?vykdavau pakoncertuoti. Vien? vakar?, gr??tant autobusu i? darbo, man paskambino i? TV3, paklaus? ar tebedainuoju tas pa?ias ??iastu?kes?? Atsakiau, kad esu surimt?j?s, atlieku pop klasikin? muzik?, dainuoju rimt? atlik?j? dainas. Taip atsid?riau ?Lietuvos talentuose?. Vis dar prisimindamas buvusi? vie?umo ?lov? ir nuopol?, m?ginau tik?ti, kad esu pasimok?s ir man antr? syk? taip nebenutiks, tad dr?siai vykau ? atrank?, paskui ? filmavimus. Visko siekiau savo j?gomis, be r?m?j?, be joki? pagalbinink?: pats ir automobiliu va?iavau ? projekto filmavimus Vilniuje, ir repertuar? sudarin?jau, ir labai daug repetavau. Kai mane paskelb? laim?toju buvo euforija, kokias dvi savaites negal?jau atsitok?ti.
– Daugumai labai ?domu kur i?leidote laim?tus t?kstan?ius?
– O, taip, visiems ?domu kur pad?jau (?ypsosi). Daug i?skolinau, daug savo skol? atidaviau, greitai tie pinigai i?tirpo. Po ?io laim?jimo susi?viet?, kad man b?tinai reikia gyventi Vilniuje ? atva?iavau, radau butuk?, susimok?jau nuom? ? priek?, pasikvie?iau kartu draug? ir persikraust?me ? sostin?. Buvo jausmas, kad Vilnius be man?s niekaip, b?tinai turiu ?ia b?ti. Ir prasid?jo… Su trenksmu gr??o ta pati situacija, bet ??syk ne tai, kad nos? i?k?l?s buvau, bet tie visi vai?inimai, vakar?liai, kompanijos prie gero neved?. Ir kuo toliau, tuo labiau grimzdau ? dugn?. Dar savo draug? u?tikau su kitu, tas mane dar labiau gniu?d? ir skandino alkoholyje. Taip mano gyvenim?lis ?m? bl?sti. Dabar labai skaudu prisiminti, bet buvau susipa?in?s su tam tikro sluoksnio ?mon?mis, kurie prakti?kai jau gyvena gatv?je, ten geria, vartoja narkotikus. Atsik?lus ryte, jau ?inodavau kur jie renkasi, s?sdavau ? autobus? ir, tur?damas dar kokius kelis eurus, va?iuodavau iki j?, kad gal??iau kartu i?gerti. Dar visa laim?, kad nei?m?ginau narkotini? med?iag?, table?i?, ?virk?t?. Vienu ?od?iu, kuo toliau, tuo baisiau buvo. Prasid?jo skambu?i? ignoravimai, atsiribojimai nuo vis?, juoda depresija, neviltis. Vien? dien? einu gatve, ie?kau t? savo draug? ir suprantu ? ?ia jau visi?kas dugnas. Paskambino mama, papra?? gr??ti namo, tada pasukau savo vienam draugui ? Ma?eikius ir papra?iau pagalbos, sakiau, broli, pad?k, man jau viskas.. Taip atsid?riau Ma?eikiuose, tas draugas pri?m? gyventi porai savai?i?, radau vien?, kit? darb?. Buvo vasara, darb? dar padaug?jo, su alkoholiu, regis, ka?kaip susitvarkiau, tuo metu ne?miau nei la?o. Kai tik pajusdavau, kad jau norisi ?kalti ? pasiskambindavau savo draugams, kurie ?inojo ?i? mano b?d?, pasikalb?davome, jie mane nuramindavo, liepdavo susiimti. Bet ?vyko dar vienos skyrybos su tuometine drauge, su kuria esame susilauk? vaiko, ir a? v?l juodai u?g?riau ? ir automobil? pardaviau, ir ? skolas ?bridau, ir v?l ?miau grimzti ? li?n?. Sugr??us gyventi ? Tel?ius, mano gastrol?s nesibaig? ir vien? dien? nusprend?iau ? arba ka?k? darau, arba man viskas. Regis susi?miau, prad?jau dirbti statybose. M?nes? laiko laikiausi, dirbau, savaitgaliais padainuodavau, bet viduje ?m? kirb?ti: tu statybose dirbi, laim?j?s ?Lietuvos talentus?, mokantis groti su ?vairiais instrumentais, turintis absoliu?i? klaus?, dainuojantis.. k? tu ?ia darai? Ir a? po truput?, po truput?, v?l po fle?kut?, po fle?kut? nusiritau iki tokio lygio, kad mane i?met? i? darbo, i? bendrabu?io, buvau rad?s tok? geriant? draug?, apsistojau pas j?, kartu gerdavom. Jam ryte sakydavau, kad einu ? darb?, bet i? ties? eidavau ie?koti kur dar i?gerti. I?eidavau ?e?t? ryto, ?inojau, kad vienoje vietoje, kuri atveria duris pus? septyni? ryto, renkasi patys geriausi klientai. Ir taip kelet? dien? i? eil?s. Vien? dien?, u?sukus ? t? knaip? ir u?sisakius alaus ( man jau tada buvo ?iauriai bloga), staiga tik tauk?t sm?gis per galv?, tarsi kas keptuv? b?t? paleid?s: k? tu dirbi, k? tu dirbi? I?sigandau, i?g?riau t? al? ir i??j?s ? lauk?, supratau ? turiu ka?k? daryti, Paskambinau mamai, sakau, mama, man did?iul? b?da, pad?k man, nes kitaip, jau?iu, bus mirtis. Mama, sako, jetau, vaikeli, laikykis, ie?kom pagalbos. Paskambinau pastoriui Mindaugui Palioniui, kuris turi reabilitacijos centr?, pasikalb?jom ir trij? valand? b?gyje jau buvau tenai. A? ?inojau kur va?iuoju, kas man?s ten laukia, dvi savaites ten pradreb?jau, ?inoma, ?iek tiek atsigavus, noras i? ten i?eiti buvo ne?moni?kai didelis, bet suvokiau ? jei i?eisiu ? man viskas. Tur?jau labai did?iul? palaikym? i? t?v?, i? draug?. ?inoma, su jais tiesiogiai negal?jau bendrauti, jie paskambindavo, o man tik perduodavo j? ?inutes. Su manimi dirbo ir psichologas, ir socialiniai darbuotojai, bet pats sunkiausias darbas pasaulyje ? tai yra darbas su savimi.
– Turb?t, ?ioje vietoje svarbiausia pa?iam s?moningai suvokti, kad su ?ia liga, su ?ia priklausomybe gyventi galima, jei pats sugebi kontroliuoti potrauk?.
– Puikiai suvokiau tai, kad nors ir pa?iam atrodo, kad jau tarsi esi pasveik?s, kad sugeb?si susitvarkyti, bet i??j?s po savait?s ar keli? ? po met? b?si ?lug?s. Pus? met? prabuvus, man labai gaila b?davo t? ?moni?, kuriuos jau kiaurai matai ir ?inai tas visas j? manipuliacijas, tas iki gyvo kaulo pa??stamas frazes ka?k? apgauti, pasiskolinti, ka?kur neatvykti ? ir matai, kaip naujai atvyk?s ?mogus tomis fraz?mis ?ongliruoja, prisidengia, tarsi nesuvokdamas, kad jam jau ?ak?s. Sakydavau tokiam: k? tu ?ia ?neki, tav?s jau t?vai atsisak?, esi nam? u?stat?s, automobilius pardav?s. Pirmas ?ingsnis ? tai pripa?inti sau ir kitiems, kad esi bej?gis prie? alkohol?. Jei to nepadarysi ? nieko nebus.
– Sakote, kad tarsi savo vidumi i?girdote bals?: k? darai su savo gyvenimu? Kaip manote kas tai buvo?
– Esu tikintis ir Dievo prisilietim? pajut?s ne syk?. Galb?t ne su visais apie tai pasikalb?ti galiu, nes yra ?mon?s, kurie to nesupras, i?juoks.
– O ar Jums r?pi, kad ?mon?s pasijuoks, patys nesuprasdami i? ko juokiasi?
– ?iandien man tai neber?pi. Visa tai, k? esu gav?s i? K?r?jo ? ?mon?ms noriu perteikti dainomis. Savo postuose, ?ra?uose visada pabr??iu nuo?irdum?, tikrum?, nes ?mon?s, u?sisuk? toje rutinoje, lekia, b?ga, vienas kit? apkalba, ?mei?ia, apsimeta.
– K? veik?te po reabilitacijos centro?
– Prabuvau ten metus, draugas pakviet? ? Skuod?, susiradau but?, gavau darb? ?adeiki? gimnazijoje, taip pat vaik? dar?elyje ?miau dirbti aukl?toju ir dar gavau vis? ba?ny?ios chor? (?ypsosi). Tiesa, su choro vadovo pozicija sutikau tuo atveju, jei dirbsime pagal mano s?lygas. B?damas reabilitacijos centre, giesm?mis ?lovinau Diev?, tod?l nor?jau tas pa?ias giesmes ?traukti ? choro pasirodymus. Giedodamas ?ias giesmes patiriu dievi?k? prisilietim?, tod?l man tai labai svarbu. Su choru pradirbome pus? met?, bet visgi teko pasukti kita linkme ? ?sitraukiau ? kitas savo veiklas ? dirbu su mergait?mis, mokau jas dainuoti, viena i? j? jau yra laim?jusi ?Palangos talent? lygos? antr?ja viet?, labai abudu d?iaug?m?s.
– Ar skausminga praeitis nepasiveja?
– Taip, sulaukiu visoki? replik?, pa?aip?. Vien? syk? Skuode u?sukau ? parduotuv?, pirkau maisto produkt?, bekraunant juos ? krep??, staiga pardav?ja klausia: o tai fle?kut?s nereikia? Pasime?iau, paskui atsakiau, kad nereikia, savo bare turiu. Suprantu, kad ta praeitis niekur n?ra dingus, tokios skaud?ios replikos giliai palie?ia, nors ir jau?iuosi u?siaugin?s stor? od?. Kartais ?mon?s, u?imantys gana auk?tas pareigas, man parei?kia: Mariau, d?iaukis, kad mes tave pri?m?me, dav?m tau darbo, be m?s? b?tum pra?uv?s. S?d?iu tada ir galvoju ? oho, nieko sau. Kai gavau pasi?lym? nusifilmuoti LNK laidoje ?KK2 penktadienis?, labai bijojau ir kalb?ti, ir ?moni? reakcijos, i??jus laidai. Maniau, kad po laidos pasirodymo, Skuode mane su?s gyv?. Bet i??jo viskas atvirk??iai ? sulaukiau did?iulio palaikymo, gavau labai daug skambu?i?, ?inu?i?, pagalbos pra?ym?. Ir mano gyvenimas apsivert? auk?tyn kojom ? dabar nebebijau nieko, sakau ? akis visk? tiesiai ?viesiai, r??iu i? peties, nieko nebijodamas. Dabar taip gera ir ramu sieloje, kad niekam nesu prisimelav?s, nesu prisidirb?s, kad atidaviau visas skolas. ?iandien esu laimingas ? koncertuoju, m?gaujuosi gyvenimu. ?i programa lyg mano i?pa?intis ? joje beribis atvirumas, nuo?irdumas, ?mogi?kumas. Su Dievu pasikalbu visur, kur beb??iau, dainose tas juntama. Pilnos ba?ny?ios i?sipus?iusi?, i?sipuo?usi? ?moni? per K??ias, per Kal?das, o kur jie b?na paprast? dien?, kai paprastam ?mogui reikia pagalbos?
– Gr??kime ? Kreting?, kur lapkri?io 9 dien? prad?site savo koncertin? tur?. Kokius klausytojus nor?tum?te pakviesti ateiti?
– Kvie?iu visus, vertinan?ius paprastum?, nuo?irdum?, ?mogi?k? ry??. Pats esu linksmo charakterio, m?gstu ir pa?maik?tauti, ir pajuokauti, bet ??syk, ?iuo rimties ir susikaupimo periodu, art?jant J?zaus gimimui, savo dainomis m?ginsiu prisiliesti prie ramyb?s, susikaupimo, ?siklausymo. Labai ?mon?ms tr?ksta tarpusavio susikalb?jimo, gero vienas kitam pasakyto ?od?io. Kvie?iu visus prisiliesti prie to, kas giliai, giliai ?irdyje pasl?pta. Kai ne per seniausiai i? gyvenimo pasitrauk? vienas ?inomas atlik?jas, a? nei trupu?io nenustebau. ?inojau jo situacij?, bet kadangi jis buvo ?vaig?d?, nelindau jam ? akis. Ir visi, kas sukosi aplink j?, puikiai ?inojo kas su juo vyksta. Po jo mirties pasidar? koncert?, atsirado milijonai draug?, t?kstantin?s minios gerb?j?.. O kur jie visi buvo, kai ?mogui buvo visi?kas dugnas? Juk visi ?inojo, mat? jo visas problemas, priklausomybes, depresij?.. Juk gal?jo i?tiesti pagalbos rank?, gal? gale suri?ti ir nuve?ti ? kok? priklausomybi? ar reabilitacijos centr?. Bet Lietuvoje taip keistai yra ? kuo labiau klimpsti ? tuo tau labiau ploja. T? pat? ne syk? esu pajut?s.
– Mariau, a?i? Jums labai u? tok? jautr? ir nuo?ird? interviu. Linkime gra?aus koncertinio turo ir s?km?s ?Eurovizijos? atrankoje, kur pasirodysite su Jums skirta R?tos Luko?evi?i?t?s ? Daudien?s daina.
Kalbino Jurga Valery
8,422 per?i?r? (-a)