Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. vis? ?irdies priepuoli? ir insult? galima i?vengti. Svarbiausia ?inoti, d?l ko did?ja kraujotakos sistemos sutrikim? rizika, kad gal?tum?te suvaldyti tai, kas j?s? valioje.
Kauno klinik? Kardiologijos klinikos I?emin?s ?irdies ligos skyriaus vadov? prof. Olivija Dobilien? informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada b?tina kreiptis ? specialistus ir kuo gali pagelb?ti ?iuolaikin?s technologijos.
Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?
Pasak prof. O. Dobilien?s, pagrindiniai rizikos veiksniai ?irdies ir kraujagysli? ligoms atsirasti yra auk?tas kraujosp?dis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tar?a, nutukimas, r?kymas, inkst? ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.
?Yra keletas modifikuojam? ?irdies ir kraujagysli? lig? rizikos veiksni?, kuriuos galime keisti, pavyzd?iui, elgsenos veiksniai: r?kymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per auk?tas kraujosp?dis, didelis gliukoz?s kiekis, nutukimas, didelis ?blogojo? ? ma?o tankio lipoprotein? (MTL) ? cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarb?s ir aplinkos veiksniai, pavyzd?iui, aplinkos oro tar?a, triuk?mas?, ? kalb?jo specialist?.
Rekomendacijos rizikoms valdyti
O. Dobilien?s teigimu, did?i?j? dal? mir?i? nuo kraujotakos sistemos lig? lemia tokie rizikos veiksniai kaip padid?j?s kraujosp?dis, padid?j?s cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: ?J? galima i?vengti arba juos kontroliuoti kei?iant gyvensen?, mityb?, reguliariai mank?tinantis, metus r?kyti, kontroliuojant kraujosp?d?, cholesterolio ir cukraus kiek? kraujyje.?
Profesor? pa?ym?jo, kad sveik? mityb? tur?t? sudaryti ?vair?s neperdirbti ir ?vie?i maisto produktai, ?skaitant daug vaisi? ir dar?ovi?, neskaldyt? gr?d?, rie?ut? ir maisto produkt?, kuriuose yra ma?ai so?i?j? riebal?, cukraus ir druskos. Reik?t? nevartoti perdirbt? maisto produkt? ir gerti daug vandens.
Taip pat rekomenduojama b?ti fizi?kai aktyviam: ?Suaugusieji (18?65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) tur?t? stengtis kiekvien? savait? bent 150 min. u?siimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. u?siimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien tur?t? u?siimti ne ma?iau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.?
Be to, O. Dobilien? akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje ma?inti skirti medikamentai turi b?ti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo re?imo ir ?inant, koki? tiksl? siekiama.
B?tina nedelsiant kreiptis pagalbos
Profesor? persp?jo, kad ?irdies ir kraujagysli? ligos yra ?vairios, tod?l j? simptomai taip pat gali skirtis. Kuomet kr?tin?s angina (sindromas, atsirandantis d?l sutrikusio ?irdies raumens apr?pinimo maisto med?iagomis ir deguonimi) pasirei?kia klasikiniais po?ymiais ? diagnozuoti nesunku.
?Tai yra, kai kr?tin?s angina pasirei?kia spaudimu, maudimu, buku skausmu u? kr?tinkaulio ar kair?je kr?tin?s l?stos pus?je, galin?iu plisti ? kair? rank? vidine jos dalimi, ? pet?, kakl?. Tokie skausmai, provokuojami fizinio kr?vio ar streso, trunka iki 10?15 min., praeina nutraukus fizin? kr?v?. Ilgiau u?sit?s?s skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali nurodyti besivystant? miokardo infarkt?. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greit?j? medicinos pagalb??, ? pabr??? O. Dobilien?, pridurdama, kad, sulaukus tam tikro am?iaus, reik?t? tikrintis reguliariai.
Pasak jos, ?irdies ir kraujagysli? lig? prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 m., padeda nustatyti ?mones, kuriems yra padid?jusi ?irdies ir kraujagysli? lig? rizika. Tai ?iuos ?mones paskatina imtis gyvensenos poky?i?, nusta?ius sveikatos sutrikimus, gali b?ti taikomas medikamentinis gydymas: ?B?tina profilakti?kai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalank? genetin? polink? ? kai tarp pirmos eil?s giminai?i? buvo jaunesni? kaip 65 m. moter? ir jaunesni? kaip 55 m. vyr?, sirgusi? i?emine ?irdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusi?j?.?
Inovatyvios technologijos gelbsti
O. Dobilien? teig?, kad ?iais laikais kraujotakos sistem? tyrime ir gydyme svarb? vaidmen? atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, i?manieji laikrod?iai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda vertinant ?irdies ir kraujagysli? sistemos parametrus ? puls? ir jo da?n?, ?irdies ritmo sutrikimus, kraujosp?d?, kraujo ?sotinim? deguonimi.
?Pacientai gali vertinti savo pulso da?n? sportuodami ar u?siimdami kita fizine veikla, identifikuoti ?irdies ritmo sutrikimus tardamiesi su gydytojais, u?tikrinti kraujo spaudimo kontrol?. Ateityje tikimasi, kad tokiu b?du gal?sime steb?ti ir kraujo parametrus, kuriais galima monitoruoti ?irdies nepakankamum?, ?vertinti miokardo infarkto vystymosi rizik??, ? sak? profesor?.
?emaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su i?maniosiomis technologijomis: ?An?kai man padovanojo i?man? laikrod? vien tik d?l to, kad gal??iau visuomet sekti savo kraujosp?d?. I? prad?i? galvojau, kad tai yra pinig? ?vaistymas, nebuvau prat?s visuomet su savimi ne?ioti laikrod?io.?
Senolis prisipa?ino, kad jau ilg? laik? tur?jo problem? d?l kraujosp?d?io, tod?l gydytoj? nurodymu tur?jo da?nai j? tikrinti, o rodiklius ? u?sira?yti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino ? dabar viskas vyksta daug grei?iau ir papras?iau.
