Lapkri?io 11-oji ba?nytiniame kalendoriuje ?ra?yta ?v. Martyno vardu. O prie?odis sako: ?Po ?v.Martyno tik velniai lau?o vantas?. Atseit, lap? med?i? ?akose neb?ra; v?jas nuogas ?akas bla?ko. Kitu prie?od?iu pa?iepiami ne laiku k? nors darantys: nu?jo ?luot? ri?ti po Martyno. I? ?ios dienos or? b?davo sp?jama ?iemos prad?ia tokiu gra?iu pasteb?jimu: ?Jei per Martyn? ??sis ant vandens, per Kal?das bus ant ledo. Ir atvirk??iai?. Taigi ?iltas Martyno dienos oras ?ada ?alt? ?iemos prad?i?. O toji ??sis kepama su obuoliais ar d?iovintomis slyvomis ?ventiniam stalui ? tai tradicinis atsisveikinimo su auksiniu ruden?liu patiekalas. I? ??sies kr?tinkaulio v?lgi galima pasp?lioti apie ?iemos orus: daugiau baltos spalvos ? daugiau sniego ir speig?; daugiau rudos ? atlyd?i?. Apskritai ?v.Martynas yra tokia svarbi sezonin?s or? kaitos riba, kad neretai vadinta ir paskutini?ja rudens ?vente. Po jos prasideda fenolog? vadinamasis prie??iemis, iki susidarys pastovesn? sniego danga arba neatsileid?iantis gruodas.
Feodalin?je sanklodoje gyvenant, ?i diena b?davo paskutinis terminas duokl?ms bei skoloms atiduoti. Pats tas laikas – derlius nuo lauk? nuimtas, aruodai visa kuo pilni. Pirmiausia ? kas priklauso kunigaik??iui ir dvarui. Gr?dais taip pat atpildavo u? vis? met? tri?s? mal?nininkui, kalviui, ra?iui, visiems kitiems kaimo amatininkams. Ir net kaimo ?bobutei? – pribuv?jai… Per ?v.Martyn? b?davo mokamas kar?em? laikymo mokestis, susitariama d?l dvaro ?em?s nuomos. Ir ?eimyn? ? bernus ir mergas ? samdydavo ?kio darbams b?tent nuo ?ios dienos. Kartu i?sirinkdavo ir kaimo seni?nus ? ??alty?ius?. J? pareigos pla?ios: valstie?iams skelbti valdovo bei vietos vald?ios ?sakymus ir par?dymus, tvarkyti pa?to pastotes, keli? prie?i?r?, tilt? statyb? ir taisym?, rengti naktines kaimo sargybas neramiais metais, varyti valstie?ius ? baud?iav? ir pri?i?r?ti la?o darbus. Tvarkos simbolis kaime yra gaidys, tad mediniuose liaudi?kuose kalendoriuose t? dien? ?ym?davo dviej? besikapojan?i? gaid?i? ?enklu. Galima jame ??velgti ir ?altojo bei ?iltojo pusme?i? prie?prie??…
Su kerd?iumi kaimas taip pat b?davo suder?j?s ganyti tik iki ?v.Martyno. Gauna jis savo u?mokest?, atsisveikina su piemen?liais, ir – namolei. ?ventas Martynas, sakydavo, tvartus u?daro. O atv?r? juos pavasar? baland?io 23-i?j? ?v.Jurgis. Abu ?ventieji raiteliai kaimo ?moni? laikomi arkli?, o ir apskritai namini? galvij? dangi?kais glob?jais. J? vardais pa?enklintos dienos yra prosenovi?kos gyvuli? augintoj? ?vent?s, svarb?s kalendoriaus atskaitos ta?kai. ?S?los? muziejuje Bir?uose vienoje i? sali? eksponuojamas labai ?domus suolas. Jo ornamentuotoje atkalt?je i?pjaustin?tos t? ?ven?i? simbolin?s fig?ros: ?v.Jurgis joja ?irgu, o prie?ais ? ?v.Martynas pasigav?s gaid?. Mat pabaigus lauk? darbus, ?mon?ms nebereik?s keltis ?su gaid?iais?. Tad gaid? pjaudavo kaip auk? dievybei, globojan?iai gyvulius. Jo krauju netgi apta?kydavo t?dien arkliams duodamas avi?as, – tei?b?na per?iem sveiki. ?i? senovin? apeig? mena latvi?kos dainos ketureilis:
?Martynui gaid?
Kirtau devynskiauter?,
Lai lekia mano ?irgas
Devyniais keliais?.
Po Martyno jau ir augesni vaikai gal?davo ruo?tis ? mokykl?. Nebent ganiav? dar kiek prat?st? ?iltos dienel?s. Koki? tik i?daig? neprasimanydavo piemenukai, lik? be kerd?iaus prie?i?ros. Bet vis tik norisi grei?iau ? ?ilt? klas?, ? mokyklos suol?. Tada piemenukai, kad grei?iau pa?alt? ir pasnigt?, imdavosi burt?: apie pami?k?s ber?? vesdavo balt? o?el? ar o?k?. Tai ?iemos ?auktuv?s! Baltas ber?as, baltas o?elis ? greit visur aplinkui nuo sniego bus balta? Du piemenys ?iupdavo gyvul? u? rag?, o ma?iausi? piemenuk? u?sodindavo rait?. Tas, kuris pramiegojo Sekmini? rytmet? ir tod?l vis? ganiav? buvo pravard?iuojamas spirgu?iu, dabar turi ?sik?sti o?io uodeg?. Kiti eina vorele i? paskos ir pl??ia i? visos gerkl?s:
?Oi, o?kela, tu baltoja, kokia tu gra?i!
Aisma aplink balt? ber??, kad b?t greit ?iema…?
Veda, beje, b?tinai tris kartus, ir ta kryptimi, kaip saul? eina aplink dang?. Atseit, spartina laik?, artina ?iem?. . Ir tik?davo, kad rytoj, na v?liausiai u? trij? dien? pasnigs. Kitur o?? tempdavo net aplink tris ber?us, ir devynis kartus, – tie skai?iai i? archaji?kojo m?nulio kalendoriaus. Tada vyriausias i? piemen? ?silipdavo ? ber?? ir sakydavo juok? pamoksl?. Prad?davo taip: ?Vardan varn?, pilvan ?ark?, vardan ki?ki? ? lapati?ki?, kakton ? tauk?t!?
Linksmos, ?aismingos ?iemos ?auktuvi? apeigos. Ir ypa? ?domios etnologams: ?iuose ?aidimuose slypi tautos praeities paslap?i?. Tai, k? matome kaip vaik? ?aidim?, kitados buvo labai svarbus senosios religijos ritualas. O?elis ? andainyk?t? pad?kos auka ?em?s dievyb?ms u? i?augint? derli? ? ?atpirkimo o?ys?. Po Martyno ?em? nebedirbama: jau niekas jos nebedr?sta ?judinti?- tepailsi iki pavasario. Apie rudenin? aukojim? yra ?ini? i? Ma?osios Lietuvos istoriografini? XVI a. ?altini?. Piemen?li? ?aidimai su o?eliu ilgiausiai buvo i?lik? rytin?je Lietuvos dalyje. Tikrasis ?vent?s vardas i?dilo i? tautos atminties. Po Lietuvos krik?to, ?vedus krik??ioni?k?j? kalendori?, reik?minga rudens ?vent? sutapo su ?ventojo Martyno diena. Taip ?is vardas ir tapo vienu i? labiausiai m?giam?.
?ventei vard? suteik? Turino vyskupas Martynas, gyven?s apie 315 – 400 metus Italijoje. Kil?s i? Panonijos (Vengrijos), jaunyst?je buvo Romos legionierius. Gars?jo ne tik kaip ?aunus karys, bet ir gailestingumu, u?uojauta varg?ams. Sutik?s prie miesto vart? su?alus? pusnuog? elget?, Martynas kardu perr??? savo kareivi?k? apsiaust? pusiau ir atidav? varg?ui. Nakt? susapnavo Krist?, apsigobus? t?ja apsiausto puse. Scena su elgeta da?nai vaizduojama ?v.Martyno ikonografijoje, taip pat ir lietuvi? tautodail?je – skulpt?roje bei med?io rai?iniuose.
I?kiliai lapkri?io 11-?j? pa?ymi protestanti?kasis pasaulis: ?ios dienos i?vakar?se gim? Martynas Liuteris (1483-1546), didysis ba?ny?ios reformatorius. Jo garbei vard? gavo ir Martynas Ma?vydas, m?s? ra?tijos pradininkas, 1547 metais i?leid?s lietuvi?k?j? ?Katekizm??.
Nor?t?si, kad nuotaikinga ir keleriopai reik?minga O?elio ?vent? sugr??t? ? m?s? tradicijas, kult?ros gyvenim?. O ypa? ? mokyklas… Labai skirtingai, nenuobod?iai j? galima aktualizuoti renginiuose: vienais metais pabr??iant ?ios ?vent?s s?ry?? su amatais ir pagerbiant auksarankius meistrus, kitais ? su piemen?li? i?daigomis ir muzikavimu, tre?iais ? su or? sp?jimais i? gamtos po?ymi?, ketvirtais ? su senovini? mokyklini? met? prad?ia. Kiek erdv?s organizatori? fantazijai ir i?monei!
Prof. Libertas Klimka
