Finansiniai suk?iai, ilg? laik? viliodav? pinigus daugiausiai telefoniniais skambu?iais, kuria nauja schemas ? apsimeta investicij? konsultantais ar bank? atstovais, pardavin?ja neegzistuojan?ius produktus, manipuliuoja jausmais. Nepaisant to, populiariausiu pinig? i?viliojimo b?du vis dar i?lieka telefoniniai skambu?iai ? su jais susid?r? daugiau nei tre?dalis Lietuvos gyventoj?, kuri? atsparum? manipuliacijoms tikrino suk?iautojai.

?Spinter tyrim?? atliktos apklausos, kuri? inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio suk?iavimo atvejais n?ra susid?r? kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusi? ?moni?. Tuo tarpu susid?rusieji nurodo, kad da?niausiai pasitaiko telefoninio suk?iavimo atvejai, kuomet pra?oma atsiskaityti u? neva patirt? ?al? (35 proc.) arba bandoma ?tikinti atskleisti bankininkyst?s ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).

?Telefoniniai skambu?iai i?lieka vienu populiariausi? suk?iavimo b?d?. Paprastai ?mogus sulaukia skambu?io, ? kur? atsiliep?s i?girsta, kad jo artimajam nutiko nelaim?, pavyzd?iui, eismo ?vykis. Tada pra?oma atvykti ? tam tikr? viet? ir atve?ti suk?iui pageidaujam? sum? pinig? arba ?i? sum? pervesti ? jo s?skait?, kad nereik?t? kviesti policijos ir pildyti eismo ?vykio deklaracijos?, ? sako Medicinos banko Pinig? plovimo ir suk?iavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Kitas populiarus finansinio suk?iavimo b?das ? prisidengimas ?vairiomis investavimo schemomis. Atpa?inti tok? l??? i?viliojimo b?d? teko beveik kas tre?iam apklausos dalyviui (29 proc.), ta?iau pastebima, kad su tokiomis schemomis da?niau susiduria vyrai (34 proc.) ir auk?tesnio i?silavinimo respondentai (30 proc.).

?Pagrindinis tokio suk?iavimo tikslas yra ?tikinti ?mog?, kad jis pervest? pinigus ? neegzistuojan?i? investicij? bendrov?. Atpa?inti, kad tokia bendrov? neegzistuoja, galima i? pa?io jos puslapio ir pateikiam? ?savinink?? vard? ? da?niausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybi?kai sukurtas, o nurodyti kontaktai ? i?galvoti?, ? teigia pa?nekovas.

Jis priduria, kad art?jant ?vent?ms bei kal?diniams i?pardavimams, padaug?ja ir bandym? suk?iauti. Da?nai internetiniai suk?iai apsimeta pardav?jais ir si?lo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus u? ?emesn? negu rinkos kain?. Susidom?jusio pirk?jo pra?oma kuo grei?iau atlikti avansin? apmok?jim?, ta?iau prek? jo taip ir nepasiekia.

?Tod?l labai svarbu i?likti budriems viso ?ventinio laikotarpio metu ? nespausti neai?ki? nuorod?, nepasitik?ti skambu?iais i? nepa??stam? numeri?, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laim?jimus, konkursus, prekes ir paslaugas u? nepaai?kinamai ?em? kain??, ? pataria specialistas.

Yra ir kitoki? b?d?

P. Gotautas tikina, kad suk?iai sugalvoja vis nauj? schem? ar apgavys?i?, tod?l atid?iai vertinti reikia ne tik telefoninius skambu?ius ar nematytas investicij? bendroves. Pavyzd?iui, pastaruoju metu itin populiar?ja ?inut?s su netikromis nuorodomis ? paspaudus ant j?, ?mogus nukreipiamas ? banko puslap?, kuris i? pa?i?ros atrodo patikimai. V?liau jo pra?oma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, ta?iau visus ?iuos duomenis pasisavina suk?iai.

?Atsiminkite, kad bankas niekada nesiun?ia ?inu?i?, kuriose b?na aktyvios nuorodos, ir niekada nera?o savo klientams per ?Whatsapp? arba ?Viber? program?les. Geriausia, k? galite padaryti, jei nesate tikri ? paskambinti arba para?yti bankui ir paklausti apie susiklos?iusi? situacij??, ?  sako jis.

Kita l??? i?viliojimo schema ? reklaminiai ?baneriai? su nuorodomis ? kenk?ji?kus puslapius. Nar?ant internete galima pasteb?ti toki? reklam?, kurios si?lo nemokamai atsisi?sti filmus ar dainas, atsiimti tik jums skirt? dovan?. Paspaud?s ant toki? reklam?, ?mogus nukreipiamas ? suk?i? sukurt? puslap?, kuriame ne tik siekiama i?vilioti asmeninius duomenis, bet ir u?kr?sti telefon? ar kompiuter? kenk?ji?komis programomis.

?Si?ly?iau dar atid?iau ir priekabiau vertinti tiek bandymus i?sireikalauti neva artim?j? padaryt? ?al? ar ?i?sipirkti?, kaip m?gstama daryti i?galvot? eismo ?vyki? atvejais, tiek ne?tik?tinus pasi?lymus u?sidirbti ar atsiimti prizus. Suk?iai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja suma?inti ?al? arba greitai praturt?ti. Tur?tume patys sav?s paklausti, kaip, kokiu b?du jie gavo asmeninius kontaktus, kod?l tiek daug laiko skiria ?tikin?jimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko s?skaitos arba pats atne?iu grynuosius?, ? reziumuoja pa?nekovas.

?Spinter tyrimai? reprezentatyvi? Lietuvos gyventoj? apklaus? atliko nuo ?i? met? spalio 23  iki lapkri?io 3 dienos. Joje dalyvavo 1011 ?moni?, kuri? am?ius sudar? 18-75 met?.

?altinis BNS

 167 per?i?r? (-a)

50% Likes
50% Dislikes